Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-2781-810/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
e2YT-2781-810/2020
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00209-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
Druskininkų savivaldybės administracijos
Advokatai
Evelina Dobrovolska
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2781-810/2020Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00209-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,nedalyvaujant pareiškėjai E. V. ir jos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai,suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui,išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija, išvadą duodanti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. išvadą ir įpareigoti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjai pavardę į “W.”. Nurodo, kad pareiškėja Vokietijoje 2019 m. birželio 25 d. sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu P. J. W. Santuokos sudarymo liudijime Nr. 190 pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma V., tačiau ši pavardė neatitinka sutuoktinio pavardės „W.“. 2019 m. gruodžio 4 d. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, kuria nusprendė pareiškėjos prašymo pakeisti jai pavardę į „W.“ netenkinti. Pareiškėja su skundžiama Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus išvada nesutinka, nes šis sprendimas pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos teigimu, dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima patiria nuolat daug nepatogumų, nes šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Vokietijos, į kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint dokumentus, kuriuose nurodomos skirtingos šeimos narių pavardės, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės.

Suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyrius (toliau – suinteresuotas asmuo) prašymui neprieštaravo. Nurodė, kad teismuose yra išnagrinėta daug civilinių bylų, kuriose analogiški pareiškimai tenkinami, teismams pasisakant apie tai, kad privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas yra prioritetinis prieš valstybės pageidavimą saugoti savo kultūrinį identitetą. Teismai, spręsdami tokio pobūdžio bylas, atsižvelgia į tai, kad ribojant asmens teisę pasirinkti savo pavardę, neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl skirtingai rašomų sutuoktinių pavardžių asmenims sukeliami dideli nepatogumai. Suinteresuotas asmuo pripažįsta pareiškėjos teisę ginti savo interesus teisme, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausius įstatymu.

Atsiliepimas

Išvadą teikianti institucija Valstybinės lietuvių kalbos komisija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti jos pavardę „W“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pareiškėja E. V. 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu P. J. W., ką patvirtina santuokos sudarymo įrašą Nr. 190 liudijančio išrašo kopija. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius 2019 gruodžio 4 d. pateikė išvadą bei atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą santuokos dokumente jos pavardę pakeisti iš „V.“ į „W.“ ir išduoti naują santuokos įrašą liudijantį išrašą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Taigi, tiek ginčijamo Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis įrašyti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina, kad atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde „W.“ sukelia pareiškėjai ir jos šeimai nuolatinio pobūdžio nepatogumus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Šie nuolatinio pobūdžio nepatogumai kartosis ir ateityje, t. y. pareiškėja, jos šeimos nariai ir toliau turės aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, bus painiojama pareiškėjos pavardės rašyba. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „W“, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besąlyginis gynimas yra neproporcingas pareiškėjos ir jos šeimos narių patiriamiems nepatogumams. Be to, teismo vertinimu, turi būti gerbiama bei užtikrinama ir pareiškėjos teisė pasirinkti sutuoktinio pavardę, t. y. tokią sutuoktinio pavardę, kuri nurodoma visuose dokumentuose, įskaitant ir dokumentus, rašomus lietuvių kalba.

Valstybės įmonės Registrų centras pažyma patvirtina, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos Respublikoje yra 157 Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys vardus ir pavardes su raidėmis „W“. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog „W“ raidės rašymas pavardėse ir varduose būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas ir pateiktais įrodymais įrodytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. išvadą.

Įpareigoti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2019 m. lapkričio 6 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 190 nurodytą pareiškėjos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir išduoti pareiškėjai naują santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą su jame nurodyta sutuoktinės pavarde po santuokos „W.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė