Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisejas B. Zalaga Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6. (S)

2005 m. gegužes 25 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. V. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2005 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. nuteistas laisves atemimu:

pagal BK 181 str. 2 d. dvejiems metams aštuoniems menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutine bausme R. V. paskirta laisves atemimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 dalimis, bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams ir paskirta 50 valandu nemokamu auklejamojo pobudžio darbu.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. V. nuteistas už tai, kad 2002 m. rugpjucio 10 d. apie 21 val. 30 min., budamas girtas, viešoje vietoje – alaus bare ,,(duomenys neskelbtini)“ spyre koja i nugara ir sudave viena karta ranka i veida nukentejusiajai A. O. , ko pasekoje nukentejusioji nugriuvo, taip R. V. demonstravo nepagarba aplinkiniams baro lankytojams ir sutrikde visuomenes rimtu bei tvarka.

R. V. nuteistas ir už tai, kad 2003 m. rugsejo 13 d. apie 24 val., prie Paukšciu tako-3 laiptines, Šiauliu m., neturedamas teiseto pagrindo ir tariamai del praeityje ivykusio konflikto, atvirai savo naudai verte nukentejusiji A. Š. perduoti 500 litu, grasindamas panaudoti fizini smurta bei panaudodamas psichine prievarta - grasindamas sukelti problemu. Tesdamas tokia nusikalstama veika, R. V. 2003 m. rugsejo 20 d. apie 21 val. 30 min., toje pacioje vietoje neteisetu pagrindu ir tariama ta pacia priežastimi, atvirai savo naudai verte nukentejusiji A. Š. perduoti 500, 200 litu arba mobilaus ryšio telefona grasindamas panaudoti fizini smurta – sumušti, sulaužyti, o 2003 m. gruodžio 3 d. apie 15 val. 30 min. prie Tilžes – Vilniaus gatviu sankryžos, Šiauliu m. velgi neteisetu pagrindu ir ta pacia tariama priežastimi, grasindamas fiziniu smurtu – nurengti ir atimti striuke, suduodamas A. Š. viena smugi ranka i pilva, atvirai savo naudai verte nukentejusiji A. Š. paimti savo vardu iš UAB ,,Bite GSM“ mobilaus ryšio telefona ,,Siemens C 55“ už 549 litus ir perduoti R. V. .

Apelianto nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis neteisetas ir nepagristas del neteisingai paskirtos bausmes (BK 328 str. 1 d. 2 p.), netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.) ir nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybiu (BPK 328 str. 1 d. 3 p.).

Nuteistojo R. V. teigimu, jo reikalavimas, kad A. Š. atlygintu patirta žala del ankstesnio konflikto atitinka BK 294 str. 1 d. dispozicija. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1996-06-21 nutarimo Nr. 43 2 punktu ir nurodo, kad jo padaryta veika reikalaujant, kad A. Š. atlygintu del ankstesnio konflikto patirta žala (moraline, šiuo atveju neturtine) nebuvo turto prievartavimas, nes reikalavimas nebuvo be jokios priežasties, t.y. reikalavimas nebuvo neteisetas.

Apeliantas atkreipia demesi i byloje esancius irodymus, patvirtinancius, kad jis reikalavo atlyginti žala del ankstesnio konflikto. Nukentejusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisme parode, jog R. V. susitikes su juo laiptineje bande prikaišioti del muštyniu ir liepe atnešti 500 Lt. Nukentejusiojo brolis G. Š. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 79-80) parode, kad R. V. praše atlyginti jo ir jo draugo A. Linkeviciaus patirta žala del ivykusiu muštyniu, kuriu metu R. V. ir jo draugas nukentejo tiek fiziškai, tiek moraliai. Liudytojai G. S. ir D. M. girdejo ir patvirtino, kad R. V. praše atlyginti už anksciau ivykusias muštynes. G. Š. ir R. V. teisme patvirtino, kad tarp nukentejusiojo ir R. V. buvo konfliktas. Nuteistasis pažymi, kad nukentejusysis iš pradžiu pats sutiko jam sumoketi arba paimti mobilaus ryšio telefona, tik paskutinio pokalbio metu, kai jis jau buvo sulaikytas pasake, kad to nedarys.

Nuteistasis mano, jog jam paskirta per griežta bausme, nes jis nuo pat pradžiu paaiškino visas aplinkybes ir neneige padarytos veikos.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti. Nuteistojo gyneja prašo skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, kuriu pagrindu padare teisingas išvadas del nukentejusiojo A. Š. turto prievartavimo fakto ir nuteistojo R. V. kaltes.

Kolegija nenustato skunde minimu nuosprendžio keitimo pagrindu.

Nuteistojo R. V. nusikalstama veika skundžiamoje nuosprendžio dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d., kurio taikymo klaidu apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neižvelgia.

Nuteistasis skunde aiškina, kad jo veika atitinka BK 294 str. 1 d. dispozicija, nes jis reikalavo, kad A. Š. atlygintu del ankstesnio konflikto patirta žala, todel jo reikalavimas nebuvo neteisetas.

Kolegija pažymi, kad veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas tuo atveju, kai kaltininkas, neturedamas teiseto pagrindo atvirai ar užmaskuotai vercia nukentejusiji perduoti turta, grasindamas atlikti kitus veiksmus, numatytus BK 181 straipsnyje.

Jei kaltininkas savavališkai, nesilaikydamas istatymo nustatytos tvarkos, vykdo gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise, padarant didele žala asmens teisems ar teisetiems interesams, jo veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsni.

Sprendžiant klausima, kokia teises norma taikyti : savavaldžiavima ar turto prievartavima, svarbiausia yra nustatyti, ar asmuo turejo teisini pagrinda reikalauti igyvendinti kokias nors tikras ar tariamas teises, ar tokio pagrindo nebuvo.

Šiuo atveju, kolegijos nuomone, R. V. neturejo jokios tikros ar tariamos, kylancios iš civiliniu teisiniu santykiu teises, bei neturejo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš nukentejusiojo pinigu ir telefono. Nuteistojo R. V. nurodyta pinigu reikalavimo priežastis – anksciau ivykusios muštynes, del kuriu R. V. ir jo draugas A. Linkevicius nukentejo fiziškai ir moraliai, nera pakankama ir turinti teisini pagrinda aplinkybe, kuriai esant galima reikalauti turtines kompensacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. V. minimas konfliktas ivyko seniai (broliai Š. parode, kad konfliktas buvo prieš 7 metus, broliai V. - prieš keturis metus). A. Linkevicius po konflikto paakyje turejo melyne, taciau niekam pretenziju nereiške, i teisma nesikreipe. R. V. gi, konflikto metu sužeistas nebuvo. Jis pats teisme paaiškino, kad sugalvojo paprašyti pinigu už A. Linkeviciaus sumušima, o jam ( R. V. ) asmeniškai nieko padaryta nebuvo (3 bylos tomas, b. l. 31). Nuteistasis R. V. skunde tvirtina, kad A. Š. iš pradžiu pats sutiko sumoketi pinigus ar paimti mobilaus ryšio telefona, taciau A. Š. savo parodymuose niekada nepripažino skolingas del konflikto R. V. pinigu. Nukentejusysis tiksliai nepasakydavo, kad išpildys R. V. reikalavima, sakydavo, kad pagalvos, ir taip elgesi tik del to, kad bijojo R. V. . Nukentejusysis praše kitu asmenu ji užstoti, net pakeite gyvenamaja vieta. Todel nuteistojo nurodyta pinigu reikalavimo priežastis, seniai ivykes konfliktas, aiškintinas tik kaip nuteistojo asmeniškai sugalvotas pretekstas reikalauti pinigu, salygotas subjektyvaus gyvenimo taisykliu ir teisingumo suvokimo.

Šiuo atveju galima teigti, kad konfliktas buvo, taciau nera jokiu duomenu, kad R. V. del konflikto patyre neturtine žala (fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar pan.). A. Linkevicius del seno konflikto nukentejusiajam nepareiške jokiu pretenziju. Net jeigu R. V. ir turejo kokiu nors nuoskaudu del konflikto, subjektinio, vien tik jo paties teisingumo atstatymo suvokimo negalima laikyti pagristu teise reikalavimu atlyginti neturtine žala.

Todel kolegija daro išvada, kad R. V. prievarta neigyvendino jokios tikros ar tariamos teises. Nuteistasis verte A. Š. atvirai perduoti 200, 500 arba mobilaus ryšio telefona, grasino fiziniu smurtu, panaudojo psichini bei fizini smurta, o tai atitinka turto prievartavimo sudeciai butinus požymius. Todel nuteistojo R. V. nusikalstama veika teisingai nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d.

Už sunku nusikaltima, turto prievartavima (BK 181 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas R. V. paskyre laisves atemimo bausme, kuri nesiekia už ši nusikalstama veika numatyto bausmes vidurkio. Už viešosios tvarkos pažeidima taip pat paskirta švelni laisves atemimo bausme. Subendrinant bausmes dalinio sudejimo budu prie griežciausios bausmes prideti tik du menesiai švelnesnes bausmes. Esant tokiam bausmes paskyrimui apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija neižvelgia, kad teismo išvados del bausmiu skyrimo yra neteisingos ir paskirtosios bausmes yra per griežtos. Paskirtoji R. V. bausme neprieštarauja BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmiu skyrimo pagrindams ir kitoms BK bendroje dalyje esancioms bausmiu skyrimo taisyklems. Tai, kad R. V. prisipažino padares nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi teismas pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir skiriant bausme i ja atsižvelge. Be to nuosprendyje atsižvelgta ir i BK XI skyriaus normas, reglamentuojancias nepilnameciams. Galutines subendrintos bausmes vykdymas R. V. atidetas 2 metams, paskiriant 50 valandu nemokamu auklejamojo poveikio darbu. Kolegijos nuomone, savo dydžiu R. V. paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

Todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacini skunda atmesti.