Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1529-573/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
1-1529-573/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11352-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1529-573/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11352-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro J. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. 2018 m. kovo 10 d., apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su savo šeimos nariu - sugyventine R. M. - metu, tyčia, kojos pėda, apauta guminėmis šlepetėmis, du kartus spyrė jai į kairės kojos šlaunį, dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip mušdamas ir kitaip prieš R. M. smurtaudamas, padarė jai kraujosruvą kairėje šlaunyje, kas sukėlė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog R. M. yra jo sugyventinė, nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jau aštuoniolikti metai yra šeimos nariai, gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra. Bendrų vaikų neturi, o jų kiekvieno vaikai iš ankstesnių santykių su kitais asmenimis yra suaugę ir kartu su jais negyvena. Pastaruoju metu dviese gyvena jam asmeniškai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš esmės jo ir R. M. tarpusavio santykiai yra geri, konfliktuoja retai ir konfliktai būna tik žodiniai. R. M. niekur nedirba, tačiau dirbti nevengia, yra registruota darbo biržoje. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, todėl iš esmės šiuo metu vienas išlaiko jų šeimą. Alkoholį vartoja saikingai, juo nepiktnaudžiauja, nes vairuoja autobusą, todėl darbe jo blaivumas tikrinamas kasdien. 2018-03-10 šeštadienį, apie pietus dviese su R. M. išgėrė alkoholinio alaus. Gėrė alkoholį, tačiau apsvaigęs nuo jo nebuvo, įvykio aplinkybes atsimena puikiai. Apie 14.00 val. pas juos į namus atėjo kaimynas, judviejų pažįstamas V. D.. Dar truputį alkoholinio alaus išgėrė ir su kaimynu. Bute buvo trise. Tarp jo ir R. M. kilo žodinis konfliktas dėl automobilio raktelių, kurių jis nerado, o ji nenorėjo jam jų duoti. Konfliktavo tik dviese. Su V. D. nekonfliktavo. Šį žodinį konfliktą su R. M. sukėlė būtent jis. Matydamas ir girdėdamas, kad jie pykstasi, V. D. išėjo iš jų buto. Kur kaimynas išėjo, jis nežino, tačiau suprato, kad pas save į namus. Kai bute liko dviese su R. M., toliau žodžiu barėsi dėl tų raktų. Tęsiantis žodiniam konfliktui jis nesusivaldė ir pykdamas ant savo sugyventinės tyčia ją mušė. Du kartus kojos pėda jis spyrė jai į kairę šlaunį. Tuo metu buvo apsiavęs guminėmis šlepetėmis. Paskui dešine ranka suėmė R. M. už kaklo ir jį suspaudė. Jos nesmaugė, kaklą suspaudė ir atleido. Supranta, kad tiek spirdamas, tiek suspausdamas kaklą sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Dėl tokių veiksmų ji patyrė sužalojimą. Tuo metu apie pasekmes jis negalvojo, buvo įpykęs. Girtumas tikrai neturėjo įtakos jo veiksmams. Taip pat būtų elgęsis ir būdamas blaivus, nes buvo išgėręs nedaug alkoholio. Supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Po tokių jo veiksmų R. M. išėjo iš buto, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė . Paleistas iš laikino sulaikymo, jis R. M. atsiprašė, pastaroji jam atleido, jie susitaikė ir toliau gyvens kartu. Anksčiau prieš R. M. nėra naudojęs fizinio smurto (b. l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. L. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- 2018-03-10 Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis M. L. nurodė, kad 2018-03-10 apie 15.49 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, pranešėją muša sugyventinis, spardė kojomis, vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė tuo adresu gyvenanti R. M.. Įvykio vietoje gauta duomenų, kad išgertuvių metu pranešėją R. M. sumušė jos sugyventinis V. L.. Moteris aiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad neblaivus sugyventinis prašė ir negavo automobilio raktų. Smurtą patyręs asmuo – R. M. – paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuomet, kai sugyventinis pradėjo reikalauti automobilio raktelių, bet raktelių ji nedavė. Nukentėjusioji paaiškino, kad sugyventinis paėmęs ją už kaklo smaugė, mušė rankomis, spardė kojomis į jos kojas taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Moteris aiškino, kad sugyventinis dar ir grasino ją užmušti, jei neatgaus automobilio raktelių. Smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva ant kaklo. Smurtu įtariamas asmuo V. L. įvykio vietoje nieko nepaaiškino, pristatomas į policiją elgėsi ramiai (b. l. 4-5);

- 2018-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelės prie jo, apžiūrėta įvykio vieta, kurios metu fotografuota. Nustatyta, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai yra vieno aukšto pastas, bute Nr. 1 yra kambarys, kuriame įrengta virtuvė. Įvykio vietoje objektų, reikšmingų tolimesniam tyrimui, nepastebėta (b. l. 9, 10-11);

- 2018-03-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G847/2018(02) konstatuota, kad R. M. nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas buku daiktu, galimai daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir savigynos metu (b. l. 18);

- 2018-03-13 liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad V. L. yra jos sugyventinis. Jie niekada nebuvo susituokę, tačiau jau aštuoniolikti metai gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jų buitis bendra, yra šeimos nariai, bendrų vaikų neturi. Abu turi vaikų iš jų kiekvieno ankstesnių santykių su kitais asmenimis, tačiau vaikai jau yra pilnamečiai ir kartu su jais negyvena. Pastaruoju metu gyvena V. L. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyvena dviese. Iš esmės jų tarpusavio santykiai yra geri, sutaria neblogai. Būdamas blaivus, esant geriems santykiams, jis yra rūpestingas, šeimyniškas. Kol vaikai buvo maži, jis labai rūpinosi ne tik savo, bet ir jos vaikais. V. L. niekada anksčiau nėra prieš ją panaudojęs jokio smurto - nei fizinio, nei psichologinio. Prieš jį niekada nesmurtauja ir ji. Ji yra bedarbė, o V. L. dirba, todėl jis iš esmės išlaiko jų šeimą. Jis dirba Kauno autobusų parke vairuotoju, todėl alkoholiniais gėrimais tikrai nepiktnaudžiauja - kasdien vairuoja autobusą, todėl turi būti blaivus. Savaitgaliais kartais išgeria alaus. Ji taip pat nepiktnaudžiauju alkoholiu, išgeria retkarčiais. 2018-03-10 šeštadienį, dienos metu su V. L. išgėrė bendrai du litrus alkoholinio alaus - ji mažiau, jis daugiau. Apie 14.00 val. pas juos į namus atėjo jų pažįstamas kaimynystėje gyvenantis V., kurio pavardės ji nežino, tik žino kur gyvena. Kai atėjo V., V. L. ir kaimynui įpylė alkoholinio alaus. Apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būnant trise, tarp jos ir V. L. kilo žodinis konfliktas. Jį sukėlė būtent V. L.. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad neranda savo automobilio raktelių, kad ji jų jam neduoda. V. žodžiu sudrausmino V. L., kad šis nekeltų konflikto ir jai nepriekaištautų, tačiau V. L. pasidarė dar piktesnis, tapo agresyvus, liepė V. išeiti ir pasakė, kad V. gali eiti ir su ja, jeigu jau ją taip užstoja. Nenorėdamas konfliktuoti V. išėjo. Ji ir V. L. bute liko dviese. Tęsiantis žodiniam konfliktui dėl automobilio raktelių, V. L. jas pagrasino, kad ją užmuš, jeigu ji jam neduos automobilio raktelių. Nors tai buvo grasinančio pobūdžio frazė, tačiau šį grasinimą jis išsakė negrėsmingu tonu, burbėdamas sau po nosimi, žodį – „užmušiu“ naudojo labiau kaip priežodį, o ne ją baugindamas. Po šių jo žodžių jokios baimės dėl savo gyvybės ji nejautė. Žodinis konfliktas tęsėsi toliau. Besibardamas ir priekaištaudamas V. L. vis labiau agresyvėjo, buvo labai piktas. Tęsiantis konfliktui, jis tyčia du kartus kojos pėda, apauta guminėmis šlepetėmis, spyrė jai į kairės kojos šlaunį netoli sėdmenų, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Paskui jis priėjo prie jos, tyčia, dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, tačiau jos nesmaugė. Dėl tokio jo veiksmo ji juto fizinį skausmą kakle, tačiau oro jai nepritrūko. Rankomis smūgių V. L. jai nesudavė. Paleidęs jos kaklą liepė jai išeiti iš namų. Ji juto skausmą sumuštose vietose, matė, kad jis piktas, nenorėjo, kad konfliktas tęstųsi, todėl išėjo iš namų ir nuėjo pas V.. V. pasakė, kad V. L. smurtavo prieš ją ir išvijo ją iš namų, tačiau namuose ji paliko rankinuką, todėl iš V. buto išėjo ir nuėjo iki savo buto tikėdamasi, kad pasiims juose likusį rankinuką. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio buto ji beldė ir skambino į buto duris, tačiau V. L. jų neatidarė, nors buvo namuose. Ji neturėjo galimybės net nuvykti į gydymo įstaigą, nes rankinuke liko visi jos dokumentai ir pinigai. Savo mobilaus ryšio telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, papasakojusi įvykio aplinkybes paprašė pagalbos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos pastarasis įleido ne iš karto, tik po kurio laiko atidarė duris. Policijos pareigūnai jį sulaikė dėl fizinio smurto prieš ją, sakė, kad ant jos kaklo yra paraudimas ar besiformuojanti kraujosruva, tačiau ji pati savęs nematė ir neapžiūrinėjo. 2018-03-11 pastebėjo, kad kairėje šlaunyje, toje vietoje, kur jai 2018-03-10 įspyrė V. L., susiformavo kraujosruva. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau nebuvo apžiūrėta medikų, jai nebuvo paskirtas joks gydymas. Pas teismo medikus savo iniciatyva nesikreipė. Dėl V. L. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, todėl jai padaryta fizinė žala. Civilinio ieškinio nereikš. Paleistas iš laikino sulaikymo V. L. jos atsiprašė, gailėjosi dėl šio įvykio. Ji jam atleido ir jie susitaikė. Pasibaigus baudžiamajam procesui, toliau gyvens kartu. Jis pripažįsta savo kaltę, gailisi. Ji tiki, kad daugiau jis taip nesielgs, nes prieš ją jis smurtavo pirmą kartą. Jeigu nėra galimybės nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems sutaikius, prašo skirti V. L. pačią švelniausią bausmę (b. l. 22-24);

- 2018-03-13 Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. nutarimu R. M., gim. 1963 m. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 27);

- 2018-03-13 liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad R., kurios pavardės nežino, ir jos sugyventinis V. L. yra geri pažįstami jo kaimynai. Nei su vienu jų nesieja giminystės ryšiai, su abiem sutaria vienodai gerai. Ne kartą yra buvęs pas juos namuose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2018-03-10 šeštadienį, dienos metu apie 14.00 val. jis atėjo pas R. ir V. į jų namus, buvo blaivus. Kai atėjo, jie visi trise kartu išgėrė šiek tiek alkoholinio alaus. Matė ir girdėjo, kad tarp R. ir V. bręsta konfliktas, nes V. pradėjo žodžiu priekaištauti R., kad neranda automobilio raktelių, kad ji jam jų neduoda ir pan. Jis aiškiai matė, kad konflikto iniciatorius buvo V. L., o ne R.. Jis pasakė V. L., kad neverta konfliktuoti, kad nurimtų, tačiau pastarasis pasidarė piktas ir agresyvus. V. L. jam pasakė, kad tai ne jo reikalas, kad jis nesikištų į šeimos tarpusavio santykių aiškinimąsi, kad gali tuojau pat eiti su R. iš namų. Jis nenorėjo konfliktuoti ir išėjo iš jų buto. Apie 15.00 val. pas jį atbėgo R. ir paprašė pagalbos. Ji sakė, kad V. L. prieš ją smurtavo fiziškai, išvarė ją iš namų. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Jis nežino, ar ant jos kūno buvo vizualiai matomų smurto žymių, nes jos neapžiūrinėjo, į tai dėmesio nekreipė, tačiau pagal tai, kokia buvo R. emocinė būsena, jis suprato, kad ji nemeluoja, jam jos buvo gaila. Daugiau jos apie konfliktą su V. L. neklausinėjo. Jie ėjo pasiimti iš namų jos rankinuką, tačiau durų jai niekas neatidarė. Tada R. paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iš pradžių V. L. neatidarė durų policijos pareigūnams, tačiau po kurio laiko atrakino duris ir įsileido policijos pareigūnus. R. ir V. L. su policijos pareigūnais bendravo ne jo akivaizdoje, todėl jis negirdėjo ir nežino kas buvo sakoma pareigūnams (b. l. 39-40);

- Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9099 užfiksuota, kad 2018-03-10 16:38:33 V. L. nustatytas 1,15 %o (promilių) girtumas (b. l. 43);

- Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad V. L. 2018-03-10, 16 val. 10 min. laikinai sulaikytas (b. l. 44), paleistas 2018-03-12, 13 val. 25 min. (b. l. 49);

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. L. 2018 m. kovo 10 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su sugyventine R. M. metu, smurtavo prieš savo šeimos narę - tyčia kojos pėda du kartus spyrė jai į kairės kojos šlaunį bei dešine ranka sugriebęs už kaklo jį suspaudė, tuo sukeldamas savo šeimos narei R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, kurias teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusiosios sužalojimo mąstą patvirtina specialisto išvada.

Kadangi nukentėjusioji R. M. ir nusikaltimą padaręs asmuo – V. L. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. L. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 115).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. L. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas (b. l. 88-89), baustas administracine tvarka (b. l. 96-97), pagal SODROS duomenų bazės informaciją dirbantis UAB „Kauno autobusai“ (b. l. 98), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 102), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 101).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Teismas sprendžia, kad prokuroro pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismas skiria įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytu laiku būti namuose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą - nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. L. skirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą - nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-03-10 16 val. 10 min. iki 2018-03-12 13 val. 25 min. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

V. L. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Dainius Ročys