- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-143-903-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02239-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir R. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. G. ir R. G. (toliau – pareiškėjai) 2011 m. spalio 21 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (11.17)-46-36908 „Dėl atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. prašymą ir kvietimo atvykti“ įformintą sprendimą atsisakyti nutraukti jų mokestinius patikrinimus ir įpareigoti atsakovą nutraukti jų mokestinius patikrinimus ar prašymą dėl jų mokestinių patikrinimų nutraukimo svarstyti iš naujo.
Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vykdo jų mokestinius patikrinimus, t. y. tikrina 2003–2006 m. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Atsakovo prašė nutraukti mokestinius patikrinimus, tačiau šis 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (11.17)-46-36908 atsisakė tai padaryti, kadangi nėra pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2011 m. spalio 21 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjų atstovui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Teismas nurodė, kad šioje byloje keliamas ginčas dėl teritorinio mokesčių administratoriaus atsisakymo nutraukti mokestinius patikrinimus. Teismas pažymėjo, jog sisteminis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.). Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 2 straipsnio 21 dalimi, 34 straipsniu, 128 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. kovo 9 d. sprendimais Nr. (4.65)-256-51 ir Nr. (4.65)-256-52 nuspręsta atlikti pakartotinius pareiškėjų mokestinius patikrinimus. Pareiškėjai, nesutikdami su mokesčių administratoriaus veiksmais, kreipėsi su prašymu nutraukti pradėtus jų mokestinius patikrinimus. Vietos mokesčių administratorius 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (11.17)-46-36908 pareiškėjams atsakė, kad nėra pagrindo nutraukti pradėtų jų mokestinių patikrinimų, ir pakvietė mokesčių mokėtojus atvykti į inspekciją. Įvertinęs šio rašto turinį ir išanalizavęs mokestinių patikrinimų tvarką reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad tokio turinio raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurią atlikus priimamas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjams (mokesčių mokėtojams) materialiųjų (mokestinių) teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų dėl mokesčio mokėtojo prašymo. Nors ir negalima kategoriškai teigti, kad atsisakymas nutraukti mokestinį patikrinimą pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio (Mokesčių administravimo įstatymo 122, 123 str.). Šiuo raštu mokesčių mokėtojo teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, raštas jo teisiniam statusui jokios įtakos neturi. Toks dokumentas vertintinas kaip susirašinėjimas tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo klausimais. Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau šios nuostatos negalima suprasti absoliučiai, ji turi būti aiškinama kartu su prieš tai išanalizuotomis ABTĮ nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymo nustatyta teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčių administratoriaus veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-365/2007). Teismas pažymėjo, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės neįtvirtina tiesioginės pareiškėjo teisės skųsti atsisakymą nutraukti mokestinį patikrinimą. Teismas padarė išvadą, kad nors ginčijamas atsakovo surašytas raštas traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkretiems subjektams (ABTĮ 2 str. 14 d.), tačiau, įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjams, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjai galėtų ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir skunde nurodyti nesutikimo su mokesčių administratoriaus veiksmais argumentus. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjų skundą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas grąžino pareiškėjų atstovui sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjai nurodo, kad siekia sustabdyti ir nutraukti neteisėtai vykdomus jų mokestinius patikrinimus skunde nurodytais motyvais. Tuo ir yra išreiškiamas aiškus jų suinteresuotumas apginti materialinės teisės normų saugomą savo teisę ar interesą. Mokesčių administratorius priims sprendimus, kuriais sieks iš jų išreikalauti naujai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, kurių jie neprivalo mokėti, kadangi nėra mokesčio mokėtojai. Teismas, nukreipdamas į Mokesčių administravimo įstatymo 122, 123 straipsnius, materialių pasekmių suvokimą nepagrįstai susiaurina iki mokesčių administratoriaus patekimo į mokesčių mokėtojų patalpas ar mokesčių administratoriaus tikrinimo objektų sąrašo. Neteisus teismas, kad atsakovo 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (11.17)-46-36908 nėra sprendžiamas jų kaip mokesčių mokėtojų teisinės padėties klausimas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsniu, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjai iš esmės skundžia atsakovo 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (11.17)-46-36908 „Dėl atsakymo į 2011 m. rugsėjo 9 d. prašymą ir kvietimo atvykti“ įformintą sprendimą atsisakyti nutraukti jų mokestinius patikrinimus (b. l. 1–4).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų skundžiamas atsakovo sprendimas yra tik procedūros dalis, kuriai pasibaigus priimamas galutinis sprendimas. Toks sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjų teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdami su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjai šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.
Atsižvelgiant į tai, kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjų skundą pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. G. ir R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.