- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-27
- Bylos Nr.
- AS-444-531-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius, Arūnas Sutkevičius, Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo suteikti informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. Z. 2006 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atsakyti į visus pareiškėjo 2006 m. birželio 8 d. prašyme pateiktus klausimus ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti: pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis pasinaudojo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka; jei šia tvarka pasinaudota – patikslinti atsakovą, kadangi bylose dėl žalos atlyginimo atsakovu traukiama valstybė, kurią atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad atsakovu reikalavimui dėl žalos atlyginimo pagrįstai patraukta Kauno miesto savivaldybė, nes pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 2 dalį bylose dėl žalos, kurią privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybę atstovauja savivaldos institucija. Pareiškėjo nuomone, jam prašant atlyginti savivaldybės tarnautojų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, atsakovas tokiam reikalavimui yra savivaldybė, o ją atstovauja savivaldos institucija. Taip pat skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai dėl, jo teigimu, savivaldybės padarytų Viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pažeidimų, jam neatsakant laiku ir išsamiai į 2006 m. birželio 8 d. prašymą, adresuotą Kauno miesto merui.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (kai nesilaikyta įstatymo nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
Teismas nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, jei viešojo administravimo subjektas per prašymo nagrinėjimo terminą, kuris pagal to paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalį yra 30 dienų, nepriima sprendimo, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kurį asmuo (pareiškėjas) turi teisę apskųsti administracinių ginčų komisijai. Šios įstatymo nustatytos ginčo nagrinėjimo tvarkos pareiškėjas nesilaikė, todėl teismas konstatavo, jog skundas nepriimtinas nagrinėti teisme.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šis reikalavimas yra neatsiejamas nuo atsisakyto priimti nagrinėti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą suteikti informaciją, todėl jis negali būti išnagrinėtas atskirai.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti skundą.
Atskirajame skunde nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos pirmininkę, klausdamas, ar komisija nagrinėtų jo skundą dėl įpareigojimo savivaldybę pateikti informaciją ir moralinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, jam buvo paaiškinta, kad administracinių ginčų komisijų kompetencijai nepriskiriama spręsti ginčų dėl žalos atlyginimo, todėl komisija galėtų išnagrinėti tik pirmąjį jo reikalavimą – dėl įpareigojimo savivaldybę atsakyti į jo prašymą.
Pareiškėjo teigimu, jo netenkino tokia galimybė išspręsti komisijoje tik dalį ginčo. Kadangi abu reikalavimai, iš kurių vienas yra priskirtinas tik teismo kompetencijai, yra tiesiogiai susiję, pareiškėjo nuomone, teismas turėtų nagrinėti abu reikalavimus kartu be išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas, minėta, 2006 m. rugpjūčio 16 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atsakyti į visus pareiškėjo 2006 m. birželio 8 d. prašyme pateiktus klausimus ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodyta, kad jam iš savivaldybės iki 2006 m. liepos 14 d. nesulaukus atsakymo į prašymą, 2006 m. liepos 14 d. jis kreipėsi į savivaldybę žodžiu ir pareikalavo atsakyti į prašymą. Tada jis gavo iš Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento atsakymą, kuris pareiškėjo netenkino, nes, jo teigimu, nebuvo iš esmės atsakyta nė į vieną klausimą. Tokia veikla, pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo teisę gauti iš savivaldos institucijų informaciją, žeminamas jo autoritetas prieš Eigulių mikrorajono gyventojus, kuriems jis negali suteikti jokios informacijos. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jam padaryta neturtinė žala, kuri jo įvertinta 10 000 litų.
ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas pirmiausiai turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pareiškėjas su prašymu pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus, priskirtinus savivaldybės kompetencijai, kreipėsi į savivaldybę kaip viešojo administravimo subjektą. Todėl šio prašymo nagrinėjimo procedūra ir ginčai, kylantys iš šių teisinių santykių, patenka į Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimo apimtį.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, jei viešojo administravimo subjektas per prašymo nagrinėjimo terminą, kuris pagal to paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalį yra 30 dienų, nepriima sprendimo, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kurį asmuo (pareiškėjas) turi teisę apskųsti administracinių ginčų komisijai.
Minėta, kad pareiškėjui per šį įstatymo nustatytą terminą nebuvo atsakyta į jo prašymą (buvo atsakyta, praėjus daugiau kaip 30 dienų nuo prašymo padavimo dienos, kai pareiškėjas žodžiu dar kartą pareikalavo atsakyti į prašymą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti tokį savivaldybės neveikimą ir įpareigoti ją tinkamai atsakyti į jo prašymą priskirtinas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodytai ginčų, kuriems taikoma privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kategorijai.
Kadangi pareiškėjas savivaldybės vilkinimo atsakyti į prašymą neskundė administracinių ginčų komisijai, t. y. nesilaikė įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne per teismą tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šį reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad teismas turėjo priimti nagrinėti abu reikalavimus, nes vienas iš jų (dėl žalos atlyginimo) yra priskirtinas teismo kompetencijai, o kitas – kitos institucijos (administracinių ginčų komisijos) kompetencijai, yra nepagrįstas. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad ši teisės norma skirta situacijoms, kai vienas iš kelių reikalavimų iš viso nepriskirtinas teismo kompetencijai, o pareiškėjo atveju abu reikalavimai yra priskirti teismo kompetencijai, tik vienas iš reikalavimų, prieš kreipiantis teismą, turi būti išnagrinėtas išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijos (administracinių ginčų komisijos). Todėl minėta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostata šiuo atveju negali būti taikoma. Pareiškėjui neužkirstas kelias kreiptis į teismą, įvykdžius įstatymo nustatytus reikalavimus.
Antrąjį pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, konstatavęs, kad šis reikalavimas yra neatsiejamas nuo atsisakyto nagrinėti reikalavimo dėl įpareigojimo savivaldybę išnagrinėti ir tinkamai atsakyti į pareiškėjo prašymą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šie reikalavimai yra susiję. Tačiau ginčams dėl viešojo administravimo subjektų neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo įstatymai nenumato išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepriėmus nagrinėti reikalavimo dėl įpareigojimo savivaldybę atsakyti į pareiškėjo prašymą, atsisakymas priimti nagrinėti kitą susijusį reikalavimą dėl žalos atlyginimo tuo pačiu įstatymo pagrindu yra nepagrįstas.
Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje numatyta asmenų, kuriems buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala neteisėta viešojo administravimo institucijos veikla, teisė gauti žalos atlyginimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Įstatymas nesieja teisės reikalauti žalos atlyginimo su būtinybe atskirai nuginčyti atitinkamus viešojo administravimo subjekto aktus ar veiksmus (neveikimą), kuriais padaryta žala.
Taigi, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, padarytos, jo nuomone, neteisėtu savivaldybės vilkinimu (neveikimu), atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar jis atskirai nuginčijo (ginčija) teismine tvarka tokio vilkinimo (neveikimo) pagrįstumą ir teisėtumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažintina nepagrįsta ir naikintina, perduodant šio reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.