- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- ATP-679-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00881-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- M. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, kuriuo M. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. liepos 7 d. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 6 d., apie 17.45 val., Šilutės m., prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. Š., ir jį apgadino. Po eismo įvykio pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Tokiais savo veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 6, 9, 119, 231, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu M. G. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracninėn atsakomybėn patrauktas M. G. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą pakeisti, taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei sumažinti paskirtą piniginę baudą. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau, M. G. nuomone, teismas be pagridno netaikė jam ATPK 30¹ str. nuostatų. Apeliaciniame skunde M. G. nurodo, kad jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nežymiai apgadintas automobilio buferis), iš esmės yra mažareikšmis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis įvykio vietoje paliko savo automobilį, todėl policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus netrukdė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, dirba, yra neįgalus, dėl stuburo ligos jam sunku savarankiškai judėti, be to, jo sutuoktinė taip pat yra neįgali, todėl naudojimasis automobiliu reikalingas nuvykti pas gydytojus bei kitiems šeimos poreikiams patenkinti.
M. G. atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą 2AT-10-2014, kurios aplinkybės panašios į šios bylos aplinkybes, 2014-02-18 nutartyje konstatavo, kad už panašaus pobūdžio pažeidimo (ATPK 130 str. 1 d.) padarymą paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3 000 Lt bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda, ir padarė išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis administracinėmis nuobaudomis.
M. G. nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarinius, jo asmenybę, yra pagrindas jam dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtą piniginę baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas prašo netenkinti M. G. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 str. 1 d. – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Iš administracinėn atskomybėn patraukto M. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. teigia, kad teismas jam už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą be pagridno netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir paskyrė jam šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Šilutės rajono apylinkės teismas M. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Tačiau su tokiais M. G. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.
Įstatymų leidėjas galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta, nustatė ATPK 30¹ straipsnyje. Šio ATPK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis M. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti M. G. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Nors M. G. sukelto autoįvykio metu, kaip teisingai nurodoma pastarojo apeliaciniame skunde, buvo nežymiai apgadinti jo ir nukentėjusiosios automobiliai (nežymiai apgadinti pažeidėjo ir nukentėjusiosios automobilių atitinkamai priekinis ir galinis buferiai), nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą, nes byloje nustatyta, kad M. G., supratęs, jog sukėlė eismo įvykį (kaip pats nurodė, buvo išlipęs iš savo automobilio ir apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį, „matėsi kažkas ant automobilio“ (b. l. 36), iš įvykio vietos, nepaisydamas tiesiogiai automobilių susidūrimą per langą mačiusių nukentėjusiosios R. Š. ir kaip liudytojos teisme apklaustos M. Š. įspėjimų dėl automobilio apgadinimo, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, nors pastarųjų buvo įspėtas, kad kviečiama policija. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis M. G., nesutikdamas su nukentėjusiosios pretenzijomis, turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti policijos, tačiau to nepadarė, priešingai – nepaisydamas nukentėjusiosios pastabų dėl automobilio apgadinimo, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės. Nors M. G. apeliaciniame skunde pažymima, kad jis netrukdė policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, nes įvykio vietoje paliko savo automobilį, tačiau pažymėtina, kad įvykio aplinkybės buvo išaiškintos ne M. G., o tiesiogiai įvykio mačiusių ir apie tai policijai pranešusių nukentėjusiosios R. Š. ir kaip liudytojos apklaustos M. Š. dėka, tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad M. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino iš karto po nukentėjusiosios jam išsakytų pretenzijų dėl automobilio apgadinimo, t. y. akivaizdžiai žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tiek jo, tiek nukentėjusiosios automobiliai. Be to, nukentėjusioji R. Š. ir liudytoja M. Š. parodė, jog akivaizdžiai buvo matyti, kad įvykio dieną M. G. buvo neblaivus. Kaip matyti iš policijos pareigūno I. L. (I. L.) 2014-07-06 tarnybinio pranešimo, įvykio dieną apklausti M. G. nepavyko, nes jis nebuvo rastas namuose. Be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. Š. jiems paaiškino, kad M. G. buvo akivaizdžiai girtas (b. l. 8). Šių nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad M. G. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės. Tuo tarpu apelianto M. G. nurodytoje teismų praktikos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-10-2014) ATPK 30¹ straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kuris kad ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau praėjus kelioms valandoms į šią vietą sugrįžo ir nukentėjusiajai paliko savo telefono numerį, užkišdamas jį už automobilio valytuvų, policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir padarytus KET pažeidimus netrukdė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad M. G. sąmoningi pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepaisydamas nukentėjusiosios jam iš karto po įvykio pareikštų pretenzijų, jis nelaukė policijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės. Įvykio aplinkybės buvo nustatytos, remiantis nukentėjusiosios, kuri, be kita ko, nurodė, jog M. G. įvykio dieną buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškinimais, o M. G. pavyko apklausti tik kitą dieną. Tokiomis aplinkybėmis taikyti pažeidėjui M. G. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali apygardos teismas nemato pagrindo. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3 000 Lt bauda yra adekvati jo padarytam pažeidimui nuobauda.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, yra neįgalus, dėl stuburo ligos jam sunku savarankiškai judėti, be to, jo sutuoktinė taip pat yra neįgali, todėl teisės vairuoti transporto priemones netekimas apsunkins jo ir šeimos gyvenimą, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad M. G. nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus nepatogumus netekus teisės vairuoti transporto priemones, M. G. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam M. G. paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę M. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą M. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti M. G. apeliacinį skundą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.