- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-919-349/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arnoldas Šukaitis
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arnoldas Šukaitis,
sekretoriaujant Astai Railaitei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria įtariamajam D. M. nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo–spalio mėn g., važinėdamas automobiliu ,,F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustodamas prie mažamečių D. L., Ž. K., G. D., G. V., G. V., E. S., demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., padarymu.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmestas prokurorės pareiškimas dėl suėmimo termino pratęsimo 3 mėnesiams įtariamajam D. M..
Šalies argumentai
Skundu prokurorė prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir pratęsti D. M. suėmimą trims mėnesiams. Skunde teigiama, kad įtariamojo suėmimo paskyrimo ir vėlesnio pratęsimo pagrindai – tai, kad įtariamasis slėpsis, trukdys tyrimui ir darys naujas nusikalstamas veikas – neišnykę, be to, tyrimo metu gauti nauji duomenys apie įtariamojo ryšius užsienyje, todėl suėmimo terminas jam turi būti pratęstas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Įtariamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau šioje bylos tyrimo stadijoje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad įtarimas jam pareikštas pagrįstai – tai nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas įtariamojo suėmimo termino nepratęsė, motyvuodamas dviem aplinkybėmis – nedideliu įtariamojo galimai padarytos veikos pavojingumu, nes ji nesukėlė realių pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai ir įtariamąjį apibūdinančiais duomenimis: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, byloje nėra duomenų, kad jis gali slėptis nuo tyrimo ir daryti naujus nusikaltimus.
Pirmasis teismo argumentas, susijęs su įtariamojo veikos, nepadariusios mažametėms nukentėjusiosioms realios žalos, nes nebuvo kėsintasi į jų sveikatą ir gyvybę, yra neteisingas. Asmens sveikatos sąvoka apima fizinę ir psichikos sveikatą. Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas D. M., pirmiausia kėsinamasi ne į skundžiamoje nutartyje nurodytą fizinę, bet į mažamečio asmens psichikos sveikatą. Iš bylos medžiagos matyti, kad mažametės nukentėjusiosios dėl prieš jas atliktų nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl žala joms buvo padaryta. Nutartyje neigiamas galimas kėsinimasis į nukentėjusiųjų gyvybę apskritai neturi teisinio ryšio su įtariamajam inkriminuojama veika, nes tai yra kitos nusikalstamos veikos požymis.
BPK 121 str. 4 d. pateiktas platus ir nebaigtinis aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės parinkimo, sąrašas. O skundžiamoje nutartyje pasirinktas argumentacijos būdas, kai lemiama reikšmė suteikiama įtariamąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims ir neaptariami ar klaidingai nurodomi įtariamajam nepalankūs duomenys, neatitinka šios normos reikalavimų, todėl lemia nepagrįstą išvadą dėl kardomosios priemonės įtariamajam. D. M. registruotas darbo biržoje, turi gyvenamąją vietą, tačiau jis įtariamas apysunkio, tęstinio, baigto nusikaltimo asmens seksualinio apsisprendimo laisvei prieš mažamečius asmenis padarymu. Jis anksčiau keturis kartus teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus, vienas kurių – nepilnamečio asmens išžaginimas – savo pobūdžiu analogiškas tam, kurio padarymu jis įtariamas. D. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnius nusikaltimus, bausmės, paskirtos už smurtinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra galimą įtariamojo slapstymąsi patvirtinančių duomenų, nes tiek iš paties įtariamojo, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad įtariamasis periodiškai vyksta į Norvegijos Karalystę. Šie įtariamąjį apibūdinantys duomenys ir jo ryšiai užsienio valstybėje rodo, kad jis, būdamas laisvėje, gali turi realią galimybę slėptis nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, prokuroro ar teismo. D. M. įtariamas įvykdęs nusikalstamą veiką prieš mažamečius asmenis, kurie tiek dėl savo socialinės brandos lygio, tiek dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų yra lengvai pažeidžiami, be to, įtariamasis gyvena tame pačiame rajone kaip ir nukentėjusiosios, todėl jis, būdamas laisvėje, turi galimybę trukdyti procesui, bandydamas paveikti mažametes nukentėjusiąsias. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad suėmimo paskyrimo ir vėlesnio jo termino pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., nėra išnykę, švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti tikslai šiuo metu negali būti pasiekti, todėl įtariamajam dabartinėje bylos tyrimo stadijoje turi būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, kurios trukmė pratęstina prokurorės pareiškime nurodomam terminui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria atmestas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės prašymas pratęsti suėmimo terminą trims mėnesiams įtariamajam D. M., panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą tenkinti ir D. M. pratęsti suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo anksčiau pratęsto suėmimo termino pasibaigimo dienos.
Ši nutartis neskundžiama.