Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2409-555/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2S-2409-555/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
L. Ž.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2409-555/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis
Procesinio sprendimo kategorija 106.3;106.4;114.11;122.4;128.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė nustatyti, kad : 1) suinteresuotas asmuo Juozas E. P. g. 1957-10-16, J. P. ir J. P. – Jurevičiūtės šeimoje, gyvenusioje Australijoje, yra jai L. Ž. (L. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) brolis pagal biologinį tėvą; 2) dingusi jo sesuo L. P., Juozo, gim. 1949 m. pabaigoje – 1950 m. pradžioje, nesantuokinė J. P. ir jo karo draugės (vokiečių kilmės) dukra, yra jai L. Ž. (L. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) sesuo dvynė; 3) suinteresuotas asmuo Juozas E. P., Juozo, yra jos seseriai Emai (Emilijai) S. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) pusbrolis, nes jo biologinis tėvas J. P. yra tikras brolis jos sesers biologinio tėvo, V. P., Kazimiero (M. M. A.).

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2011-10-05 nutartimi konstatavo pareiškimą neatitinkant įstatymo reikalavimų, nurodė trūkumus (pateikti duomenis, kad pareiškėja kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų ištaisymo, duomenis apie tariamai dingusią jos dvynę seserį L. P., nurodyti kokias teisines pasekmes gali sukelti pareiškėjai prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, pateikti duomenis, kad pareiškėja atitinka atstovui pagal pavedimą teisme keliamus reikalavimus, pateikti J. P. asmenybę identifikuojančius duomenis, mirties datą, palikimo po jo mirties atsiradimą patvirtinančius duomenis, nurodyti suinteresuoto asmens J. E. P. gyvenamąją vietą, pateikti informaciją ar byla bus vedama per advokatą, asmens tapatybę identifikuojančius duomenis apie pareiškime nurodytus Australijos piliečius) ir nustatė terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriame prašė nustatyti naujus juridinę reikšmę turinčius faktus.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad pateikdama patikslintą pareiškimą L. Ž. pašalino ne visus 2011-10-05 teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie jos tariamai dingusią dvynę seserį L. P., kad būtų galima identifikuoti šį asmenį ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl informacijos suteikimo, iš pareiškėjos patikslinto pareiškimo turinio, kaip ir iš pirminio pareiškimo, nėra neaišku, kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukels prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, be to, vienoje patikslinto pareiškimo vietoje pareiškėja nurodo, kad nustačius juridinius faktus, pareiškėjos tėvas V. P. (M. M. A.) po mirties bus pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 represijų ir persekiojimo kilmės motyvais, o kitoje pareiškimo vietoje pareiškėja jau nurodo, kad nustačius prašomus nustatyti juridinius faktus, pareiškėjai atsiras teisė į palikimą po jos biologinio tėvo J. P. mirties. Pažymėjo, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad suinteresuotas asmuo Juozas E. P. yra pareiškėjos L. Ž. brolis pagal biologinį tėvą J. P. bei, kad pareiškėjos gimimo liudijime nurodytas tėvas M. M., Antano ir V. P., K. yra tas pats asmuo, tačiau teismas nurodė, kad pakeitus pareiškėjos gimimo liudijime tėvo vardą ir pavardę į V. P., pareiškėja vis tiek turėtų dokumentą, patvirtinantį juridinį faktą, kad V. P. yra pareiškėjos tėvas, todėl nebūtų galima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja L. Ž. ir suinteresuotas asmuo Juozas E. P., yra J. P. vaikai, t.y. brolis ir sesuo pagal biologinį tėvą. Teismo vertinimu, pareiškėja pirmiau turėtų nuginčyti tėvystę, t.y. nuginčyti, kad V. P. yra pareiškėjos L. Ž. biologinis tėvas, tačiau tokio reikalavimo pareiškėja nei pradiniame nei patikslintame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nekelia. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja patikslintame pareiškime prašydama pripažinti pareiškėjos tėvą V. P., Kazimiero, gim. 1903-09-04, pareiškėją E. (E.) S. (M.), M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėją L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) , nukentėjusiais nuo okupacijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 7 str. 8 p., iš esmės kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau yra išnagrinėti ir dėl kurių yra priimtas 2010-06-07 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010, todėl pareiškimas dėl šių reikalavimų negali būti nagrinėjamas. Be to, pareiškėja, prašydama išreikalauti iš Australijos kompetentingų institucijų duomenis apie Australijos piliečius ir patikslintame pareiškime taip pat nenurodė šiuos asmenis identifikuojančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima kreiptis į atitinkamas Australijos institucijas dėl reikalingų duomenų išreikalavimo. Teismas sprendė, kad pareiškėja L. Ž. teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. Ž. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo minimoje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes yra apeliacine tvarka jos – pareiškėjos apskųstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato pareiškime nurodytų reikalavimų, kurie bus nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškime keliami tokie patys reikalavimai, kaip civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010, nes pareiškime suinteresuotu asmeniu nenurodytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nėra pateikta L. P. asmens duomenų, kadangi pareiškėjai nėra žinoma kur ir kada ji gimė. Teigia, kad į teismą kreipėsi su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad visapusiškai būtų išiaškintos bylos aplinkybės. Apeliantės nuomone, teismas turėjo pats išreikalauti pareiškimo trūkstamus dokumentus bei išsiaškinti kitas bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, kad dar nepasibaigus pareiškimo priėmimo teisme terminui pateikė teismui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl advokatės skyrimo teikti teisinę pagalbą pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikė nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu – pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepilnai pašalinus pareiškimo trūkumus. Atskiruoju skundu pareiškėja su tokia teismo išvada nesutinka. Iš esmės apeliantė nurodo, jog jos turimus dokumentus pateikė, be to, teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus pats.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, LR CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti bendruosius CPK 111 ir 113 straipsniuose nurodytus reikalavimus bei specialius reikalavimus; turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).

Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjantį bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, būti aktyviam, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Rūpindamasis tinkamu teisės įgyvendinimu ypatingojoje teisenoje, teismas, skirtingai nei ginčo teisenoje, turi reikalauti iš pareiškėjo aiškiai pareiškime įvardinti, kuriam tikslui prašoma nustatyti konkretų faktą (t. y. kokio rezultato ateityje tuo siekiama) (CPK 447 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas šią nuostatą, 2011-10-05 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į tai, kad nustatytu terminu pareiškėja pašalino tik dalį nustatytų trūkumų, teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškimo bei patikslinto pareiškimo turinį, sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja tiksliai nenurodė, kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukels prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, t.y. pareiškimas neatitinka reikalavimų, numatytų CPK 447 straipsnio 1 punkte. Pareiškėja nurodo, kad nustačius prašomus juridinius faktus, pareiškėjos tėvas V. P. (M. M. A.) po mirties bus pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 represijų ir persekiojimo kilmės motyvais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja iš esmės kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau yra išnagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/10 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso suteikimo ir su tuo susijusių turtinių teisių įgijimo tikslu. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl reikalavimų tapatumo, nurodo, kad jos pateiktuose pareiškimuose skiriasi suinteresuoti asmenys. Pažymėtina, kad vertinant, ar sutampa dviejų ieškinių dalykai, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Todėl pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs reikalavimų ne pagal sakino išdėstymą ir jo konstrukciją, vartojamas jame sąvokas, o pagal rezultatą, kurio siekia apeliantė, padarė pagrįstą išvadą, kad reiškiamas toks pat reikalavimas. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje Nr. 2-1367-391/10, kuriuo pareiškėjų E. S. ir L. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso suteikimo ir su tuo susijusių turtinių teisių įgijimo tikslu, atmestas.

Ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjant bylą teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007). Tačiau pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas).

Kadangi pagal apeliantės pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 straipsnis) bei 2011-10-05 nutartyje aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kokius būtinus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą būtina pateikti. Apeliantė teismo nurodytų trūkumų pilnai nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nepašalinus procesinio dokumento trūkumų jis laikomas nepaduotu. Pastebėtina ir tai, kad teismo nutartis procesinį dokumentą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad nepašalinti dokumento trūkumai, neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą pakartotinai pašalinus procesinio dokumento trūkumus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas

nutarė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas