- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-12602-642/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10885-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- G. S., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui, Lietuvos gyventojų
- Advokatai
- Romas Kersnauskas
- Kategorijos
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms G. S., A. M., pareiškėjos G. S. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų G. S. ir A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos G. S. ir A. M. kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad pareiškėjos galėtų būti pripažintos tremtiniams prilyginamiems asmenims ir dėl to galėtų gauti papildomas socialines išmokas, kad jų tėvo J. B. įkalinimo metu nuo 1951 iki 1953 metų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjos yra seserys, nukentėjusios nuo 1939-1990 metų okupacijos. Pareiškėjų tėvas J. B. buvo politinis kalinys, represuotas nuo 1951-09-26 iki 1955-07-02 . Visą tą laiką jis buvo kalinamas KOMI S. I. tėvo ištrėmimo pareiškėjos su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų mama B. B., po J. B. ištrėmimo, sužinojusi, kad ją su vaikais žada ištremti, norėdama išvengti represijų išvyko gyventi kartu su pareiškėjomis pas tėvo pažįstamą A. K. į (duomenys neskelbtini), ir ten slapstėsi apie du metus. Pasibaigus trėmimams, po dviejų metų sugrįžo kartu su pareiškėjomis į . (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymu, pareiškėjos turėtų būti pripažintos tremtiniams prilyginamiems asmenims, nes jų tėvo J. B. įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjų tėvas J. B. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1951-09-26 iki 1955-07-02. Šiuos faktus įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 pažymėjimas Nr. 8-1702/90. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutinka iš dalies. Nurodo, kad įstatymas numato dvi tremtinio statusui gauti sąlygas. Pirmoji sąlyga - kad nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų turėjo būti įkalintas – yra įrodyta. Dėl antrosios sąlygos – kad šeima negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – nėra pateikta pakankamai duomenų, įrodančių šią sąlygą. Taip pat nepateikta ir įrodymų, patvirtinančių realią ištrėmimo grėsmę.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad pažįsta pareiškėjas, jo tėvai bendravo su pareiškėjų tėvais, važiuodavo vieni pas kitus į svečius. Pareiškėjos su mama kurį laiką gyveno pas liudytojo šeimą adresu (duomenys neskelbtini), bet tuo metu (apie 1951 metais) liudytojas mokėsi vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) ir gyveno pas kažkokią pažįstamą močiutę, savaitgaliais parvažiuodavo namo. Grįžęs vieną savaitgalį į namus rado atvykusią pareiškėjų šeimą. Liudytojui buvo paaiškinta, kad juos ruošiasi išvežti ir jie kurį laiką pabus pas juos. Apie metus laiko pareiškėjų šeima gyveno pas liudytojo šeimą. Liudytojo šeima nebuvo ištremta, niekas pas juos neužeidavo, gyveno nuošaly nuo miesto.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos G. S. atstovas advokatas Romas Kersnauskas nurodė, kad kai ištrėmė pareiškėjų tėvą buvo realus faktas, kad gali išvežti ir likusią šeimą.1951 metais pareiškėjų mama B. B. laukėsi, gal todėl ir neištrėmė pareiškėjų mamos su vaikais (pareiškėjomis). Bet gimus pareiškėjų broliui paieška buvo vykdoma, tačiau pareiškėjos su mama jau buvo išvykusios gyventi į nuošalesnę vietą pas liudytojo V. K. šeimą. Tie asmenys, kurie buvo įstoję į kolūkį pasų neturėjo ir iš kolūkio išeiti nebuvo sąlygų. Nors pareiškėjų mamos B. B. pensijos byloje ir nurodyta, kad ji kolūkyje dirbo nepertraukiamai, tačiau 1951 metais ji laukėsi ir susilaukė sūnaus, todėl tuo metu dirbti negalėjo. Kodėl šie duomenys yra įrašyti pensijos byloje nėra aišku. Prašo pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjų mamos B. B. pensijos byloje 5 lape nurodyta, kad ji dirbo nuo 1949 iki 1965 metų Telšių rajono „Virvytės“ kolūkyje, o pareiškėjų tėvo J. B. byloje yra kaip tik nurodyta, kad jis laikotarpyje 1951- 1955 metais nedirbo Telšių rajono „Virvytės“ kolūkyje, nes tuo metu buvo tremtyje. Prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Pareiškimas teisme nagrinėtinas tik tada, jeigu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindą asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939–1990 metų okupacijų (Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (1997 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) preambulė – 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1461 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) redakcija) 5 straipsnio 20 punktas, Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų 6 punkto 20 dalis). Tenkindamas pareiškimą, teismas tik konstatuoja konkretų pagrindą (pabėgo, pasislėpė ar kitaip išvengė trėmimo; buvo įkalintas be teismo sprendimo, nukentėjo represinių ar baudžiamųjų akcijų metu ir kt.), kuriuo remiantis gali būti nustatytas atitinkamas nukentėjusiojo statusas. Teismas neturi teisės konstatuoti pareiškėjo teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas.
Byloje pareiškėjų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojo parodymais, nustatyta, kad pareiškėjos G. S. ir A. M. yra J. B. ir B. B. dukros (b.l. 10, 14). Pareiškėjų tėvas J. B., gyvenęs Eidžiotų kaime, Varnių valsčiuje, Telšių apskrityje buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose (Komi ATSR) nuo 1951-09-26 iki 1955-07-02 (b.l. 20). L. V. Kojelio parodymai patvirtina, kad dėl tėvo J. B. suėmimo ir tremties pareiškėjos G. S., A. M. nebegalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir buvo priverstos su mama B. B. slapstytis.
Lietuvos Respublikos „Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo“ 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad tremtiniams prilygintini asmenys, kurie tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Teismas konstatuoja, kad prieš tai minėti įrodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, kad pareiškėjos, būdamos nepilnametės, politinio kalinio dukros, nuo 1951 m. iki 1953 metų buvo priverstos slapstytis ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Remiantis išdėstytu, pareiškėjų pareiškimas visiškai tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktas, 443, 444, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 444, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą visiškai tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. (iki santuokos - duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M. (iki santuokos - duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) būdamos nepilnametės tėvo J. B. įkalinimo metu – nuo 1951 iki 1953 metų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso suteikimo G. S. ir A. M. pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti J. B. ir S. B. pensijų bylas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.