- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- A-556-681-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauregus“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauregus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauregus“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Tauregus“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Tauregus“) skundu (b. l. 4-7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. 488; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2050-08-S-109; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2050-08-S-110; 4) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti UAB „Tauregus“ nuosavybės teises į pastatą - bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į pastatą - katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nurodė, kad VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2050-08-S-109 netenkino UAB „Tauregus“ prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nugriautą pastatą - bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2050-08-S-110 netenkino UAB „Tauregus“ prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nugriautą pastatą - katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 488 paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 2050-08-S-109 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 2050-08-S-110. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimu konstatuota, kad 2007 m. gegužės 2 d. varžytynių aktai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Teismo sprendime teigiama, kad nuosavybės teisė į faktiškai sugriautus pastatus tebeegzistuoja. Pažymėjo, kad, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui skundžiamais sprendimais atsisakius tenkinti UAB „Tauregus“ prašymą įregistruoti nuosavybės teises, susidarė neteisėta situacija, kuomet pastatai nekilnojamojo turto registre įregistruoti, jų įregistravimas nėra ginčijamas, tačiau atsisakoma keisti duomenis apie nuosavybės teisės turėtoją, nors pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pastatų savininkas pasikeitė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad sandoriai, kurių pagrindu prašoma įregistruoti nuosavybės teisę į pastatus, yra teisėti. Ginčijamais sprendimais nekilnojamojo turto registre paliekami neteisingi duomenys. Pareiškėjas nesutinka su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimuose nurodomu motyvu, kad nuosavybės teisės į nugriautus statinius neatsiranda. Nesutinka su nuostata, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento. Nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimą, numatyta, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 27-31) prašė skundo nepatenkinti.
Atsakovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. varžytynių akte Nr. 01 nurodyta, jog pastatas - bendrabutis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nugriautas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, bendrabučio pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas UAB „Naruva“ vardu, 2001 m. sausio 17 d. kadastrinių matavimų duomenimis pastato būklė - sunaikintas. UAB „Tauregus“ nuosavybės teisė į statinį neatsirado, todėl negali būti įregistruota. 2007 m. gegužės 2 d. varžytynių akte Nr. 02 nurodyta, jog pastatas- katilinė, esantis (duomenys neskelbtini), yra nugriautas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis katilinės pastatas įregistruotas UAB „Naruva“ vardu. Nors kadastriniais matavimais statinio sunaikinimo faktas nėra užfiksuotas, šio statinio sunaikinimo faktas nurodytas 2007 m. gegužės 2 d. varžytynių akte. Kadangi vienu iš nuosavybės teisės praradimo pagrindų yra daikto žuvimas, pasireiškiantis nekilnojamojo daikto sunaikinimu, UAB „Tauregus“ nuosavybės teisės į nugriautą statinį neatsirado, todėl negali būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Kadangi daiktai negalėjo būti perduoti, nuosavybės teisė įgijėjui neatsirado. Pažymėjo, kad pateiktas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimas nesudaro pagrindo įregistruoti nuosavybės teises į nugriautus pastatus. Varžytynių dokumentuose nėra nurodyta, kad pareiškėjui kokie nors nekilnojamieji daiktai yra perduoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 55-56) prašė skundą atmesti.
VĮ Registrų centras nurodė, kad iš esmės skiriasi pareiškėjo teismui bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateiktų varžytinių dokumentų turinys.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu (b. l. 105 – 107) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia teritorinio registratoriaus sprendimai, todėl skundo dalyku laikytini teritorinio registratoriaus priimti sprendimai. Teismas nustatė, jog pagal viešajame registre užfiksuotus duomenis pastatas-bendrabutis ir pastatas-katilinė, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Naruva“. Pareiškėjas UAB „Tauregus“ į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą kreipėsi nekilnojamojo turto registre prašydamas įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog UAB „Naruva“ nuosavybės teise priklausantis ginčo pastatas-bendrabutis - sunaikintas, o 2007 m. gegužės 2 d. varžytynių akte Nr. 01 nurodyta, kad pastatas-bendrabutis - nugriautas. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad UAB „Naruva“ turto pardavimo iš varžytynių dieną pareiškėjui buvo žinoma, kad prašomi įregistruoti nekilnojamojo turto objektai yra nugriauti, nors nugriovimo faktas nėra įformintas. Varžytynių aktuose nurodyta, kad 2007 m. balandžio 26 d. įvykusiose varžytynėse pareiškėjas UAB „Tauregus“ priėmė nuosavybėn teisę į nugriautą pastatą - katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir teisę į nugriautą pastatą - bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kokie nekilnojamieji daiktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Ten pat nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. CK 4.33 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento. Kadangi nustatyta, jog UAB „Naruva“ nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamuosius daiktus nėra išregistruota, laikytina, jog teisių į nugriautus statinius perdavimu nebuvo pakeistas nekilnojamojo daikto teisinis statusas. Pareiškėjas UAB ,,Tauregus“ įgijo teisę į pastatus, kurių negalima laikyti atskirais nekilnojamojo turto objektais, privalomai registruotinais nekilnojamojo turto registre, nes patvirtinta, jog natūroje jų nėra. Kadangi nustatyta, jog nuosavybės teisė į pastatus nebuvo perleista, reikalavimas ją įregistruoti pareiškėjo vardu laikytinas nepagrįstu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje reglamentuota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Kadangi nustatyta, jog varžytynėse pareiškėjo įgytos teisės nekilnojamojo turto registre neregistruotinos, o dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų, atsisakymas tenkinti prašymus laikytinas pagrįstu, todėl reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. spalio 23 d. sprendimus Nr. 2050-08-S-109 bei Nr. 2050-08-S-110 ir reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti teisinę pastatų registraciją pareiškėjo vardu netenkintinas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 109 – 111) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog varžytynėse pareiškėjo įgytos turtinės teisės nekilnojamojo turto registre neregistruotinos. Apelianto nuomone, tokią išvadą teismas padarė netinkamai pritaikęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas - teismas vadovavosi nurodyto įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia nekilnojamojo turto registre registruojamus nekilnojamuosius daiktus, o ne šio įstatymo 13 straipsniu.
2. Ginčo dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo šioje byloje nėra ir nebuvo. Nekilnojamieji daiktai buvo ir yra įregistruoti viešajame registre. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nuosavybės teisių į ginčo pastatus registravimo klausimą sprendė remdamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis ne nuosavybės teisės į ginčo pastatus registravimą, tačiau pačių nekilnojamųjų daiktų registravimą nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis, kuriame įtvirtinta nekilnojamojo turto registro paskirtis, numato, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskyrė dviejų skirtingų dalykų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, t. y. nekilnojamojo daikto registracijos ir nuosavybės bei kitų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registracijos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, kokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą yra registruojamos nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu byloje iškeltam klausimui (nuosavybės teisės, kaip vienos iš daiktinių teisių, registravimui) spręsti taikytinas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis, numatantis, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju, nekilnojamojo turto registre pats nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas, todėl akivaizdu, kad kliūčių registruoti nuosavybės teises į ginčo pastatus nėra ir negali būti. Tokia išvada darytina vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtina nekilnojamojo turto registro įrašų teisingumo prezumpcija, numatančia, kad „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-112/2008 buvo konstatuota, kad varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Teismo sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisė į faktiškai sugriautus pastatus tebeegzistuoja. Minėtos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės paneigia VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimų motyvą, kad nuosavybės teisės į nugriautą statinį neatsirado. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė visiškai neatsižvelgdamas į nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Tokiu būdu susiduriama su teisiniu kazusu, kuomet nekilnojamojo turto registre duomenys preziumuojami esantys teisingi ir išsamūs, tuo pačiu užkertant apeliantui kelią iš tiesų teisingus ir išsamius duomenis (nuosavybės teises) nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, neatsižvelgė į skunde bei bylos nagrinėjimo metu išdėstytus motyvus, nevertino byloje esančių įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-621-112/2008 konstatuotos aplinkybės neprieštarauja Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimui. Klaipėdos apygardos teismas laikė, kad UAB ,,Tauregus“ varžytinėse įgijo turtines teises, kad tokių teisių perleidimas nepažeidžia kitų asmenų teisių valdyti, naudoti nuosavybės objektus ar tai, kas iš jų liko, ir jais disponuoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad varžytinėse pareiškėjo įgytos teisės nekilnojamojo turto registre neregistruotinos. Pareiškėjas UAB ,,Tauregus“ įgijo teisę į nugriautus pastatus, kurių negalima laikyti atskirais nekilnojamojo turto objektais, nes patvirtinta, jog natūroje jų nėra, o nuosavybės teisė į pastatus nebuvo perleista, todėl reikalavimas ją įregistruoti pareiškėjo vardu laikytinas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atitinkamus valstybės įmonės Registrų centro sprendimus bei įpareigoti atsakovą įregistruoti UAB „Tauregus“ nuosavybės teises į pastatą - bendrabutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į pastatą - katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės kildinamos iš sandorių įvykusių 2007 m.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, bendrabučio pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas UAB „Naruva“ vardu, 2001 m. sausio 17 d. Kadastrinių matavimų duomenimis pastato būklė - sunaikintas.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis katilinės pastatas įregistruotas UAB „Naruva“ vardu. Kadastriniais matavimais statinio sunaikinimo faktas nėra užfiksuotas, tačiau šio statinio sunaikinimo faktas nurodytas 2007 m. gegužės 2 d. varžytynių akte.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjusiame sprendime yra konstatuota, kad „ieškovė (UAB „Tauregus“ – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos pastaba), kaip teisių įgijėja, negali gintis atsakovės nesąžiningumu, nes žinojo ką perka. 2007 04 04 skelbime apie BUAB „Naruva“ iš varžytinių parduodamą turtą buvo nurodyta, kad parduodamos teisės į nugriautus pastatus – bendrabutį ir katilinę. Ieškovė pasitikrino pastatų būklę, duomenis nekilnojamojo turto registre apie pastatų registraciją. Varžytinių metu buvo daroma pertrauka, konsultuojamasi. Visas pirkimo pasekmes ieškovė prisiėmė savo rizika“. Taigi iš šio teisės akto cituotos dalies, likusio teismo sprendimo turinio, kitų administracinėje byloje esančių įrodymų, nekyla abejonių, kad pareiškėjas 2007 m. sandorių metu nuosavybės teisių neįgijo. Buvo įgytos turtinės teisės į nugriautus pastatus.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad „Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis). Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos įstatymų nustatytos daiktinės teisės“. Vadinasi, turint omenyje, kad pareiškėjas nuosavybės teisių neįgijo, o įgijo kitas teises, kurių ir neprašoma įregistruoti, nuosavybės teisės, paisant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų, negalėjo būti įregistruotos. Tačiau turėjo būti įvardintas konkretus tokio atsisakymo teisinis pagrindas, kas ir atlikta (b.l. 12-15).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis apibrėžia atvejus, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. T.y. atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.
Aptariamos bylos aplinkybės patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkto taikymo sritį, todėl tiek viešojo administravimo subjekto (teritorinio ir centrinio) priimti sprendimai, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliktini nepakeisti, nenustačius jų keitimui ar naikinimui jokių pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Tauregus“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.