- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-256/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- BUAB ,,Baltijos keltuvas“
- Ieškovas
- K. B.
- Advokatai
- Tadeuš Gudzinski
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos keltuvas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1269-39/2007 pagal atsakovo BUAB ,,Baltijos keltuvas“ priešieškinį ieškovui K. B. (K. B. ) dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslintu ieškiniu priteisti iš atsakovo BUAB „Baltijos keltuvas“ 8633 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2006 m. spalio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat 2258,50 Lt pagal avansinės apyskaitos žiniaraščius, 9926 Lt delspinigių, 5175 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso - 25 992,50 Lt (2 t., b. l. 11). Nurodė, kad pas atsakovą dirbo gamybos vadovu pagal darbo sutartį nuo 2004 m. liepos 20 d. iki 2006 m. spalio 10 d., kuomet buvo atleistas iš darbo savo noru - LR DK 127 str. 1 d. pagrindu. Tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu įstatymo nustatytais terminais.
Atsakovas BUAB „Baltijos keltuvas“ patikslintu priešieškiniu (1 t., b.l. 116-123) prašė priteisti iš ieškovo K. B. 763 Lt žalos atlyginimo: 10 335,44 Lt vertės ieškovo pasisavinto ir atsakovui negrąžinto turto, 3639,68 Lt žalos, patirtos dėl ieškovo neteisėtai valdyto turto nuvertėjimo, 5 038 Lt žalos, patirtos dėl atsakovo galimybių atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais apribojimo bei 750 Lt žyminio mokesčio, taip pat prašė priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovui K. B. , kaip gamybos vadovui, buvo patikėta įvairaus įmonės turto (įrankių, įrangos, automobilio) apsauga. Ieškovas, neinformavęs atsakovo administracijos, nenustatytą dieną pasisavino dalį atsakovo 29 012,41 Lt vertės turto, nurodyto priešieškinyje (2 t., b. l. 116). Administracijos vadovė ir buhalterė 2006-10-10 savo iniciatyva patikrino gamybines patalpas, kuriose ieškovas, būdamas gamybos vadovu, organizavo gamybinę veiklą, ir nustatė ilgalaikio turto trūkumo faktą, nors inventorizacija tuo metu atlikta nebuvo. Ieškovas buvo raginamas atvykti ir atsiskaityti už materialines vertybes, tačiau dėl ligos neatvyko. 2006-11-02 pasikeitė atsakovo akcininkai, todėl 2006-11-03 naujojo akcininko iniciatyva buvo atlikta įmonės turto inventorizacija, o jos metu konstatuotas turto trūkumas. Kitų atsakovo darbuotojų nuomone, trūkstamą turtą pasisavino ieškovas.
Ieškovas priešieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti (1 t., b. l. 166-168). Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog turtą atsakovas pavedė saugoti ieškovui, materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovo nuomone, bendrovės vadovas pagal savo funkcijas privalėjo imtis priemonių užkirsti kelią materialinėms vertybėms grobti, o to nepadarius, privalo atlyginti žalą. Atleidimo iš darbo įsakyme nėra nurodyta, kad ieškovas yra skolingas savo darbdaviui, todėl atliktos po ieškovo atleidimo iš darbo ir jam nedalyvaujat inventorizacijos rezultatai yra nesusiję su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo BUAB „Baltijos keltuvas“ ieškovo K. B. naudai 8633 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2 258,50 Lt pagal avansinės apyskaitos žiniaraščius, 9 926 Lt delspinigių, iš viso – 20 817,50 Lt, taip pat 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 817,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. spalio 11 d.) iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, t. y. 2006 m. gruodžio 21 d., ir atmesdamas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas nurodė, kad ieškovas K. B. pagal 2004-07-20 sudarytą darbo sutartį Nr. 3 (1 t., b. l. 18-20) dirbo pas atsakovą UAB „Baltijos keltuvas“ gamybos vadovu iki 2006-10-10, o 2006-10-10 įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu (1 t., b. l. 21). Byloje nėra ginčo, kad, atleidus ieškovą iš darbo, atsakovas jam liko skolingas iš viso – 20817,50 Lt. Šią įsiskolinimo sumą teismo posėdyje pripažino atsakovo atstovas – bankroto administratorius (2 t., b. l. 22).
Teismo nuomone, ieškinio dalis dėl 5175 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestina, nes ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto (DK 250 str., CK 6.250 str. 1 d., CPK 178 str.).
Teismo teigimu, nuo ieškovui priteistinos 20 817,50 Lt sumos skaičiuotinos ne 6 %, bet 5 % dydžio metinės palūkanos, nes 6 procentų dydžio metines palūkanos yra mokamos tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 str.). Nurodyto dydžio palūkanos priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2006-10-11 (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-3008-494/2006 l. 1), iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 16 str.).
Teismas atmetė priešieškinį kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Teismo nuomone, visiškos materialinės atsakomybės sutarties byloje nėra, jos egzistavimo fakto nepatvirtina abejotini liudytojų parodymai, o atsakovo argumentai, kad konkliudentiniais veiksmais ieškovas išreiškė norą sudaryti materialinės atsakomybės sutartį, neturi teisinio pagrindo (CK 6.173 str. 3 d., DK 95 str. 4 d.). Tarp ieškovo ir atsakovo taip pat negalėjo atsirasti pasaugos teisiniai santykiai, nes pasaugos sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6.831 str.), o tokios sutarties byloje nėra. Ta aplinkybė, kad ieškovas nupirkdavo materialines vertybes atsakovo vardu (1 t., b. l. 140-149), neįrodo fakto, kad ieškovas materialines vertybes privalėjo saugoti ar jas pasisavino.
Teismo teigimu, ieškovas iš darbo buvo atleistas 2006-10-10 (1 t., b. l. 21), todėl visi santykiai su įmone tą dieną nutrūko, o skola įmonei nurodytame įsakyme fiksuota nebuvo. Todėl 2006-11-03 atliktos materialinių vertybių inventorizacijos rezultatai negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių. 2006-10-10 ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašas (1 t., b. l. 109), taip pat negali būti materialinių vertybių trūkumo įrodymu, nes, kaip nurodė liudytoja, tai buvo tik išrašas iš buhalterinės programos, o inventorizacija buvo atlikta tik 2006-11-03.
Šalies argumentai
Atsakovas BUAB ,,Baltijos keltuvas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys, ir jį patenkinti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
teismas klaidingai nustatė priežastinį ryšį tarp turto pasisavinimo fakto ir žalos atsiradimo. Ieškovas tik 2007-06-12 grąžino atsakovui dalį pasisavinto turto, kurio balansinė vertė 18 677 Lt (1 t., b. l. 169), o į tai atsižvelgdamas atsakovas patikslino pradinio priešieškinio sumą. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas nepatyrė žalos dėl to, kad ieškovas neteisėtai nuo 2006-10-10 iki 2007-06-12 disponavo vėliau grąžintu atsakovo turtu.teismas neišnagrinėjo visų reikalavimų, nes nepasisakė dėl atsakovo veiksmų, pasiimant ieškovo turtą (18677 Lt vertės) ir juo disponuojant aukščiau nurodytu laikotarpiu, neįvertino pasekmių, kurias sukėlė jo savavališki veiksmai nurodyto turto atžvilgiu. teismas, netinkamai vertindamas liudytojų parodymus, pažeidė CPK 176, 185 straipsnius. Ieškovas faktiškai buvo atsakingas už turto apsaugą, tam jis turėjo visas būtinas priemones – vienintelius raktus nuo patalpų, kuriose buvo atsakovo turtas, žinojo apsaugos signalizacijos kodus ir turėjo galimybę juos keisti. Ieškovas vengė atvykti į darbą ir atsiskaityti su atsakovu. Nors ieškovas ir buvo atleistas iš darbo, tačiau pagal CK 6.163 straipsnio pirmąją dalį privalėjo elgtis sąžiningai.
Atsiliepimas
Ieškovas K. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad:
atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo atsakovui nuostoliai ir taikytina civilinė atsakomybė, ir nepagrįstas jo motyvas dėl klaidingai nustatyto priežastinio ryšio; nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir pažeidė materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas (CPK178 str., 185 str., 263 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
CPK 2 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga.
Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (grindžia savo reikalavimus),
CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai, pagal kuriuos teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Pagal CPK 265, 270 straipsnių nuostatas, teismas turi priimti sprendimą dėl visų reikalavimų, kuriuos pareiškė šalys, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pateikdamas teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą, užtikrindamas esminių civilinio proceso principų (rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo) įgyvendinimą.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Bylos duomenimis, ieškovas K. B. pagal 2004-07-20 sudarytą darbo sutartį dirbo atsakovo UAB „Baltijos keltuvas“ gamybos vadovu iki 2006-10-10, kai buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu
Apygardos teismas tinkamai taikė aukščiau nurodytas proceso taisykles ir teisingai konstatavo, kad šalių santykius reglamentuoja darbo teisės normos, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, tarp jų ir materialinės atsakomybės (DK 95 str. 4 d.).
Teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neįrodytą (CPK 178str.), pagrįstai nurodė, kad atsakovas leistinais įrodymais neįrodė, jog ieškovas pasisavino UAB „Baltijos keltuvas“ turto už 10 335,44 Lt, kad byloje nėra visiškos materialinės atsakomybės ar turto pasaugos sutarčių, ir nepateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų buvus tokias sutartis ( DK 256 str., CK 6.831 str.), o šalys, pasirašydamos darbo sutartį, taip pat nesusitarė dėl papildomų sąlygų, susijusių su atsakovui priklausančio turto apsauga (DK 95 str. 4d.). Teisinga ir teismo išvada, jog neturi pagrindo atsakovo priešieškinio aplinkybė, kad materialinių vertybių trūkumas ieškovą atleidus iš darbo buvo konstatuotas 2006-11-03 inventorizacijos aktu, o buvę įmonės darbuotojai paliudijo, kad ieškovas pasisavino vertybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo santykiai su įmone pasibaigė 2006-10-10, atleidus jį iš darbo, tačiau tuo metu nebuvo užfiksuota jo skola įmonei, o materialinių vertybių inventorizacijos, atliktos daugiau nei po trijų savaičių nuo ieškovo atleidimo iš darbo, rezultatai negali sukelti ieškovui atsakovo nurodytų teisinių pasekmių. Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo ir apelianto argumentai, kad ieškovas nupirkdavo materialines vertybes atsakovo vardu, o dalį ginčo turto jis grąžino antstoliui, kadangi tai neįrodo fakto, jog ieškovas materialines vertybes privalėjo saugoti ar jas pasisavino. Juolab kad atsakovas nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka į institucijas, kompetentingas ištirti ir nustatyti pasisavinimo (vagystės) faktą.
Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, kurių nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apeliacinės instancijos teisme pateiktų ir kolegijos išnagrinėtų dokumentų duomenys.
Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimą (CPK 329 - 330 str., 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.