- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 2-22-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-316781-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- A. K., L. M.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
civilinėje byloje Nr. 2-22-944/2017 ieškovas K. K. pateiktu ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.
Civilinėje byloje Nr. 2-328-454/2017 A. K., įpėdiniai A. K., A. K. ir L. M., pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2014-07-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-8875, taikyti vienašalę restituciją.
Teismas 2017-06-19 sujungė civilines bylas Nr. 2-22-944/2017 ir 2-328-454/2017 paliekant numerį 2-22-944/2017.
Šalies argumentai
Šalys teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-22-944/2017 tiek Nr. 2-328-454/2017 išsprendė visus ginčytinus klausimus. Prašė patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas.
Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (CK 6.983 straipsnis – 6.986 straipsnis) ir civilinio proceso normose.
CK straipsnis 3 dalis įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį CPK 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.
Šiuo atveju taikos sutartimi šalys išsprendė teisminius ginčus civilinėse bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Šalys atsisakė reiškiamų reikalavimų atitinkamai K. K. buvo išmokėta piniginė kompensacija.
Teismas įvertinęs taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų normos jos neprieštarauja, taikiai sutarta dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų, teisinės pasekmės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, šalims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 punktas).
Sudarius šalims taikos sutartį šalims grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). K. K. už reiškiamą reikalavimą sumokėjo 41,99 Eur (145 Lt), todėl jam grąžintinas 31 Eur žyminio mokesčio dalis. A. K. už reiškiamus reikalavimus civilinėje byloje (buvęs bylos Nr. 2-328-454/2017) sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, todėl grąžintina žyminio mokesčio dalis 31 Eur, dalytina jo įpėdiniams A. K., A. K. ir L. M. lygiomis dalimis po 10,33 Eur. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).
Šalims taikiai išsprendus ginčą, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2015-08-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje (buvęs bylos Nr. 2-328-454/2017) ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patvirtinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., (duomenys neskelbtini) L. M., (duomenys neskelbtini) Ž. K., gimusio (duomenys neskelbtini), sudarytos taikos sutarties sąlygas, kuriomis šalys susitarė:
K. K. atsisako ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)A. K., A. K., L. M. ir Ž. K. atsisako ieškinio reikalavimo civilinėje byloje (buvęs bylos Nr. 2-328-454/2017) dėl paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2014-07-22 K. K., reg.nr.2-8875 nuginčijimo.K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perduoda asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą L. M., t. y.:1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);1/2 dalį kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
3.3 1/2 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
L. M. įsipareigoja sumokėti K. K. 20 000 Eur už jai perduodamą nekilnojamąjį turtą į K. K. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos. K. K. 20 000 Eur sumą gavo.Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo, K. K. advokatės paslaugų (230 Eur) padengs L. M..
Civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio dalį. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Grąžinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., (duomenys neskelbtini) L. M., (duomenys neskelbtini) po 10,33 Eur sumą žyminio mokesčio dalies. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Įsiteisėjus nutarčiai panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-0813 nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. 2-328-454/2017, teisėjas A. Š.) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, kuriuo buvo uždrausta K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius objektus, esančius (duomenys neskelbtini)1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.