Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. P. (b. l. 3) už tai, kad jis 2010 m. kovo 26 d., apie 00.35 val., Panevėžio g. 22, Klaipėdoje, vairavo automobilį Audi A4, v. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 promilės girtumas) ir neturėdamas tam teisės. Nurodytais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Administracinę atsakomybę už tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu M. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl M. P. kaltės, kad 2010 m. kovo 26 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 3, 7, 17), byloje nėra.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato surinktos medžiagos matyti, kad 2008 m. liepos 18 d. nutarimu apeliantas buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Skirta 5000 litų bauda nėra įvykdyta (b. l. 18, 21), todėl ATPK 36 straipsnio prasme laikytina, kad nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu M. P. turėjo galiojantį baustumą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (daugiau žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N444-7275/2009). Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, kvalifikuotinas pagal ATPK 130² straipsnį (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija). Toks pakartotinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti (esminiam administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiui – galiojančiam baustumui pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – nurodyti ir veikos kvalifikacijai iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 130² straipsnį pakeisti). Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137), vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme yra laikomi visi pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose. M. P. jam už KET pažeidimus 2008 m. liepos 16 d., 2006 m. gegužės 4 d., 2006 m. kovo 31 d. ir 2005 m. gegužės 3 d. nutarimu skirtų baudų nėra įvykdęs, kas juridiškai turėtų reikšti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Tačiau, įvertinusi tai, kad apeliacinį skundą padavė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teisėjų kolegija turi laikytis principo non reformatio in peius, kuris draudžia bloginti apeliacinį skundą pateikiančio asmens padėtį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimas nenaikintinas ir byla negrąžintina įgaliotai institucijai naujam tyrimui atlikti.

M. P. skunde prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimu jam skirtą piniginę baudą administraciniu areštu.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Nagrinėjamu atveju įvertinusi jau paminėtas M. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad M. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti) yra itin pavojingas, nes kelia grėsmę ne tik vairuotojo, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei, turtui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo skirtos nuobaudos pakeitimas alternatyvia ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta poveikio priemone neprieštaraus protingumo ir proporcingumo principams, todėl apelianto skundas tenkintinas. Pažymėtina, kad nuobaudos rūšies pakeitimas šiuo atveju nelaikytinas apelianto padėties sunkinimu, nes tokį prašymą išreiškė pats atsakomybėn patrauktas asmuo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

M. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimą pakeisti ir pagal ATPK 129 straipsnį skirti M. P. administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto.

Nutartis neskundžiama.