- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e1-1930-1072/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10904-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- Ž. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirba, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžio vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Ž. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent jis, 2023 m. kovo 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, pagriovęs savo artimą šeimos narį – sugyventinę Ž. A. ant lovos, laikydamas vieną peilį įrėmęs jai į kaklą, kitą peilį tyčia įrėmęs nukentėjusiajai į kairį kelį ir stipriai paspaudęs peilį padarė nubrozdinimą kairiame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai Ž. A. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, Ž. M., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent jis, 2023 m. kovo 23 d, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, griebė savo artimą šeimos narį – sugyventinę Ž. A. už kaklo, viena ranka smaugė, kita ranka stipriai spaudė nukentėjusiosios žandikaulį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. A. sveikatą padarydamas jai poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio srityje. Šiais savo veiksmais Ž. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis Ž. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Ž. A. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria gyveno (duomenys neskelbtini) m. Jie gyveno jos bute (duomenys neskelbtini). Maždaug po naujųjų metų tarp jų prasidėjo nesutarimai. Ž. A. nuotaikų kaita gali kiekvieną „davesti“. Iš pradžių konfliktai būdavo tik žodiniai. Negali pasakyti kurią tiksliai dieną, bet buvo rimtesnis įvykis. Tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, t. y. 2023 m. kovo 22 d. Jis buvo išgėręs raminančių vaistų, kad Ž. A. jo neerzintų. Dėl ko tiksliai jie apsipyko, jis neprisimena, bet ne be Ž. A. kaltės. Prisimena, kad griebė jai ranka už veido ir suspaudė žandikaulį tam, kad ji jam daugiau nekalbėtų šlykščių dalykų. Po to jis ją parvertė ant lovos ir laikė už kaklo prispaudęs. Tikrai savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Ž. A. jį kitą dieną po įvykio išvijo iš savo buto. Dar yra jai rašęs žinutes, tačiau jų nereikėtų vertinti rimtai, nes čia labiau iš nuoskaudų, o nė dėl noro jai pakenkti. Ž. A. jis nuoširdžiai atsiprašė, jie iki šiol bendrauja telefonu. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su viešaisiais darbais (el. b. l. 76–79).
Kaltinamasis Ž. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir nori papildyti, jog dėl visų savo konfliktų su Ž. A., (dabar – buvusia sugyventine), jis labai gailisi. Iš tikrųjų jų konfliktas truko net kelias dienas, jie „non stop“ konfliktavo, keikėsi, įžeidinėjo vienas kitą. Jis nenori prisiminti to skandalo detalių, nes stengiasi viską pamiršti. Kaip ir sakė dėl to, kad sužalojo savo buvusią sugyventinę Ž. A., jis nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su viešųjų darbų bausme (el. b. l. 140–142).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo Ž. M. visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojos. Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jai būnat kambaryje jos sugyventinis Ž. M. ją pargriovė ant lovos ir sugriebęs ją ranka (kuria neprisimena) už kaklo smaugė ją pirštais spausdamas žandikaulį, sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo jai veidą. 2023 m. kovo 13 d. buvo su juo konfliktai, tačiau tą dieną ji jam atleido ir su pareiškimu nesikreipė, jis buvo išprašytas policijos iš buto. Tą dieną Ž. M. jai virtuviniu peiliu grasino, kad ją papjaus, mosikuodamas peiliu jis užkabino kairės kojos kelią ir nubrozdino jį. Tuo metu didesnių sužalojimų nepatyrė ir pareiškimo nerašė. Tą dieną jam pasiūlė, kad jis išsikeltų iš jos buto gyventi pas savo motiną. Tačiau jam neišsikėlus 2023 m. kovo 22 d. jis pradėjo prie jos kabinėtis, pradėjo grasinti jai, kad su draugais „patvarkys“ ją su jos dukra ir išprievartaus. Dėl tokių savo veiksmų jis labai ją išgąsdino, tuo metu ji neturėjo galimybės pranešti pagalbos telefonu, kadangi jis buvo paėmęs jos mobilaus ryšio telefoną ir neleido jai juo naudotis. 2023 m. kovo 22 d. jai ant kairio žandikaulio jis spausdamas ją pirštais laikydamas ranka už kaklo padarė jai mėlynę ir sukėlė fizinį skausmą. 2023 m. kovo 27 d. susitarusi, kad nueis jam nupirkti vaistų, ji išėjo iš buto ir iš karto kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą kur jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio kreipėsi su pareiškimu, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis priemonių dėl Ž. M. veiksmų, kadangi bijo, kad jis gali smurtauti prieš ją ir jos dukrą (el. b. l. 14–15).
Liudytojos Ž. A. papildomai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Nori papildyti, kad jos buvęs sugyventinis Ž. M. 2023 m. kovo pabaigoje išsikraustė iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis buvo vieną kartą atvažiavęs balandžio mėnesį, susirinko visus savo likusius daiktus ir išvažiavo. Kartais jis jai dar parašo žinutes, bet šiaip jie nebendrauja. Dėl 2023 m. kovo 22 d. įvykio, ji Ž. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 100–102).
Liudytojos Ž. A. papildomai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Nori papildyti, kad Ž. M. yra jos buvęs sugyventinis. Jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini) metus, vedė bendrą ūkį. Ž. M. kažkada dirbo užsienyje, po to prarado darbą ir grįžo atgal į Lietuvą. Lietuvoje jis susirado darbą, bet jam nelabai sekėsi ir jis pradėjo nuolat vaikščioti į netoliese esančias vaistines, kur pirkdavo „širdies“ arba „valerijono“ lašus, gaminamus spiritiniu pagrindu. Tų lašų jis nusipirkdavo tai penkis, tai septynis buteliukus ir juos per kelias valandas išgerdavo sakydamas, kad tai jį ramina. Jos akivaizdoje Ž. M. alkoholio niekada nevartojo. 2023 m. kovo 13 d. įvyko primas rimtas išpuolis prieš ją. Tą dieną namuose, (duomenys neskelbtini), jie buvo dviese su Ž. M., dukros namie nebuvo. Ž. pradėjo jai grasinti, atsinešė peilį iš virtuvės ir sakė, kad ji niekur be jo negalės išeiti, kad jis visur eis kartu. Peiliu jis jai tik grasino jį demonstruodamas, prisilietęs prie jos nebuvo ir nemušė. Ji iškvietė policiją, atvažiavo policijos pareigūnai, pasikalbėjo su mumis ir Ž. M. kažkur išvežė. Pareiškimo ji tą dieną nerašė. Maždaug po 1,5 val. Ž. M. grįžo namo ir vėl pradėjo konfliktuoti. Ji prašė jo gražiuoju išeiti iš jos namų, tačiau Ž. M. jos neklausė. Pasakė jam, kad bus priversta kviesti policiją. Ž. tik nusijuokė ir pareiškė: „kviesk tu nacher tą policiją, nu ir ką jie padarys“. Atvažiavo policijos ekipažas, Ž. M. vėl buvo išprašytas iš namų, policijos pareigūnai jo daiktus pastatė laiptinėje prie buto durų, tačiau jis sėkmingai po valandos grįžo atgal, skambinėjo ir baladojosi į duris. Ji jo neįleido ir jis kažkur išėjo. Po kelių minučių jai paskambino dukra ir pasakė, kad Ž. M. atėjo pas ją į darbą, liepė jai skambinti jai (liudytojai) ir nurodyti įleisti jį į namus, nes ji jam durų neatidarė ir į skambučius neatsiliepė. Dukra klausė, ką jai atsakyti Ž. M.. Pasiūlė pasakyti, kad ji (liudytoja) neatsiliepė. Tą pačią dieną, vakare ji susiruošė eiti pasitikti dukros iš darbo, nes bijojo dėl jos saugumo. Išėjo iš buto ir laiptinėje ją pasigavo Ž. M.. Nei ji norėjo įleisti jį į namus, nei jis leido jai praeiti, tačiau ji kažkaip išėjo iš laiptinės ir pradėjo greitu žingsniu eiti link policijos komisariato. Ž. M. visą kelią ėjo šalia, maldavo jam atleisti ir jį įleisti į namus, nes jis neturi kur eiti. Kai pasibaigė argumentai, jis paprašė leisti jam bent pernakvoti. Atėjusi iki komisariato pastato, suprato, kad policijos ten jau nebėra, apsisuko ir ėjo namo. Ž. M. toliau vilkosi kartu. Priėjus prie buto durų, jis jos prašė leisti pernakvoti. Ji sutiko su sąlyga, kad kitą rytą jis važiuos pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad iškvies jam taksi anksti ryte ir jis išvažiuos – jis neprieštaravo. Jie užėjo į butą, jis pasiūlė nueiti į balkoną parūkyti. Stovint balkone Ž. M. jos paklausė, ar ji jam nesuteiks dar vieno šanso. Atsakė ne ir jis vėl pradėjo rėkti. Ž. M. jai šypsodamasis pasakė, kad čia jau bus, kad jis moka mušti taip, kad neliktų mėlynių, kad jis jai sugadins gyvenimą, kad jai „pzdc“, kad dabar ji vaikščios į vaistinę ir pirks jam lašus. Po to jis liepė jai atnešti jo daiktus iš laiptinės atgal į butą, ką ji ir padarė. Nuo tos dienos ji elgėsi atsargiau, nes Ž. M. vis kartodavo, kad žino kaip mušti, kad neliktų jokių mėlynių. 2023 m. kovo 22 d. vakare, maždaug tarp 20.00 ir 21.00 val., Ž. M. jai pradėjo priekaištauti ir įžeidinėti. Pasakė, kad niekur jos nepaleis, vėl liepė rodyti jam telefoną, kurį jis tikrindamas kiekvieną dieną, reikalavo jam aiškintis kas jai skambino ir rašė. Po to Ž. M. staiga ją parvertė ant sofos. Nesuprato iš kur pas jį abiejose rankose atsirado po peilį. Laikydamas didesnį virtuvinį peilį horizontaliai, prirėmė jai prie kaklo, o kitą, mažesnį peiliuką, įrėmė jai į kairįjį kelią ir pasakė, kad „dabar tu niekur nepabėgsi, nes įdurs peilį į kelią ir negalės vaikščioti“. Ž. M. stipriau paspaudė peilį, įremtą jai į kelią, ji iš skausmo suklykė, o jis patraukęs peilį tik nusijuokė ir pareiškė: „oj, v etot raz ne rasčital“ („oj, ši kartą neapskaičiavau“). Kai jis patraukė peilį, pamatė, kad iš žaizdos bėga kraujas. Tada Ž. M. ją paleido, didesnį peilį padėjo tarp sofos pagalvių ir lyg niekur nieko nuėjo rūkyti į balkoną. 2023 m. kovo 23 d., tarp 14.00 ir 15.00 val., tarp jų su Ž. M. įvyko eilinis konfliktas. Jie buvo kambaryje, barėsi ir jis vėl iš niekur nieko ją užsipuolė. Jis dešine ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, jautė ant kaklo jo pirštus. Tik po to ji suprato, kodėl jis ją paleido. Pasižiūrėjo į veidrodį ir ant kaklo matėsi mėlynė. Iš tikrųjų Ž. M. nereikia kažkokių tai priežasčių tam, kad užpulti ją. Kadangi jis jai iš vakaro sužalojo kelią ir po kitos dienos smaugimo atsirado mėlynė, nusprendė viską fiksuoti, nes kitų įrodymų gali ir nebeturėti. Policijos ji nekvietė, nes Ž. M. eilinį kartą „naršė“ jos telefone. 2023 m. kovo 24 d. pasakė Ž. M., kad važiuoja į parduotuvę ir kartu su dukra pačios nuvyko pas ekspertus. Atvažiavus jai buvo pasakyta, kad visos vietos užimtos ir ją galės priimti tik pirmadienį. 2023 m. kovo 27 d. iš pat ryto pasakė Ž. M., kad su dukra eis į vaistinę nupirkti jam lašų. Taip jos antrą kartą sugebėjo ištrūkti iš namų. Iš karto nuvažiavo pas teismo medicinos ekspertus. Ten ją apžiūrėjo ir ji su išvada kreipėsi į policiją. Su Ž. M. jos nebendrauja, jis susirinko savo(jau dabar tikrai paskutinius) daiktus, kuriuos pasirodo buvo palikęs rūsyje. Kai jis buvo (duomenys neskelbtini) jie nesimatė, jai to ir nereikia. Raktus jam paliko pašto dėžutėje. Kol kas daugiau nei žinučių, nei skambučių iš Ž. M. negauna ir tikisi, kad taip bus ir ateityje (el. b. l. 121–125).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 915/2023 (01) nurodyta, kad Ž. A. nustatyta poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio srityje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje. Poodinė kraujosruva padaryta kietu – buku daiktu. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek kietu – buku, tiek aštriu daiktu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą (el. b. l. 37–38).
2023 m. kovo 27 d. pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjos nukentėjusiosios Ž. A. pareiškimo pagrindu (el. b. l. 39–43).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir juos pripažinęs įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2023 m. kovo 22 d. Ž. M. pagriovė sugyventinę Ž. A. ant lovos, tyčia laikė vieną peilį įrėmęs jai į kaklą, kitą peilį įrėmęs jai į kairį kelį ir stipriai jį paspaudęs padarė nubrozdinimą kairiame kelyje. Taip pat įrodyta, jog 2023 m. kovo 23 d. žodinio konflikto metu, griebė Ž. A. už kaklo, viena ranka smaugė, kita ranka stipriai spaudė žandikaulį – padarė jai poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio srityje. Šiais savo veiksmais Ž. M. sukėlė Ž. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios Ž. A.. parodymais, specialisto išvada bei kitais pirmiau išvardintais įrodymais, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes bei jas detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.
Kaltinamasis Ž. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad su sugyventine Ž. A. dažnai konfliktavo, vienas kitą įžeidinėjo. Galiausiai žodiniai konfliktai peraugo į smurtinius veiksmus. Jis buvo ją pargriovęs ant lovos ir laikęs už kaklo, taip pat buvo griebęs jai ranka už veido ir suspaudęs žandikaulį. Nurodė, kad savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Specialisto išvada patvirtina, jog Ž. A. patirti sužalojimai ir jų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą. Tarpusavyje sugretinus šias aplinkybes, nėra abejonių, kad Ž. M. kaltinime nurodytais laikais ir vietose, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė savo sugyventinei nukentėjusiajai Ž. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamojo Ž. M. padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be to, pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko norėdamas, jog ji jam daugiau nekalbėtų šlykščių dalykų ir neįžeidinėtų. Visa tai rodo, jog kaltinamasis Ž. M. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai sugyventinei Ž. A. gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Vadovaujantis BK 141 straipsnio 2 dalyje pateiktu sąvokų išaiškinimu, sugyventinis patenka į šeimos nario sąvoką BK 140 straipsnio 2 dalies kontekste, t. y. šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Taigi įvertinus aptartų įrodymų visetą, padarytų sužalojimų mastą, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Ž. M. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (el. b. l. 149-150), nukentėjusioji apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota, prieštaravimų nepareiškė (el. b. l. 150-106).
IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. M. sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 149–150).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ž. M. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas (el. b. l. 107–109). 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis, Ž. M. per penkerius metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas keturis kartus už nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos apmokėtos (el. b. l. 113–116). „Sodros“ duomenimis – dirba (el. b. l. 110–112). Duomenų apie Ž. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bausmei individualizuoti, pritaria prokuroro nuomonei, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai. BK 46 straipsnyje įtvirtinta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, įpareigojant asmenį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis Ž. M. sutiko su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (el. b. l. 140–142, 149–150).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. M. už 2023 m. kovo 22 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Už 2023 m. kovo 23 d. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, Ž. M. skirtina 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie 5 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę ir galutinė bausmė skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Ž. M. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nebuvo paskirtos. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. kovo 22 d. veika), ir paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Ž. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. kovo 23 d. veika), ir paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
1. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.