Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei ir Žydrei Kabelienei, dalyvaujant advokatui Arvydui Aleknai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustai, studijuojančiai logistikos vadybą (duomenys neskelbtini), gyvenančiai ir deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2014-11-29 d. 00⁴¹ val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), karjeru, vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 0,71 promilių alkoholinis girtumas), vairuodama atbuline eiga atsitrenkė į iš paskos važiavusį ir stabdantį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais S. G. pažeidė KET 14 p., 114 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.

Liudytojas O. Č. parodė, kad dirba patruliu Biržų rajono policijos komisariate, 2014-11-29 dirbant gavo budėtojo pranešimą, kad kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties karjerais įvyko eismo įvykis, atvykus į vietą rado susidūrusius du automobilius, antrojo automobilio vairuotojas paaiškino, kad priekyje pastebėjo automobilį, kuris staiga sustojo ir įjungė atgalinę pavarą, atsitrenkus į jį išlipo vairuotoja, kuri nuėjo į laukus ir du jaunuoliai. Vėliau braižant schemą atėjo labai išsigandusi mergina, kuri vairavo automobilį „Audi“, jai buvo nustatytas 0,7 promilių girtumas. Į įvykio vietą buvo atvykęs dar vienas svetimas automobilis. S. G. į įvykio vietą grįžo praėjus maždaug dviems valandoms po to, kai pareigūnai jau dirbo įvykio vietoje. Dirbo ilgai, nes iš visų asmenų ėmė pasiaiškinimus, braižė įvykio schemą. S. G. sakė, kad buvo išsigandusi, nes įvykio vietoje buvę žmonės buvo agresyvūs, todėl ji pasišalino, o grįžo, nes norėjo paaiškinti visas aplinkybes. Eismo įvykio dalyviai vietoje pasakojo, kad buvo įjungta pirmojo automobilio atbulinė eiga, pareigūnai tai užfiksavo, turėtų matytis nuotraukoje.

Liudytojas D. A. parodė, kad dirba Biržų rajono PK, gavo pranešimą apie eismo įvykį, rado du apgadintus automobilius, vienam apgadintas galas, kitam priekis. Dalyviai sakė, kad pirmą automobilį vairavusi mergina pasišalino, paskui ji atėjo iš laukų, sakė, kad patyrė stresą. Mergina verkė, sakė, kad buvo nuėjusi į laukus, nes ant jos šaukė. Antra mašina galėjo išvengti susidūrimo, nes nėra stabdymo žymių. Automobiliuose važiavusių asmenų parodymai buvo priešingi. Į įvykio vietą buvo atvykę daugiau automobilių, daugiau žmonių. Schemoje nurodė tai, ką rado, iš visų paėmė paaiškinimus. Pirmame automobilyje buvo įjungtas atbulinis bėgis. Įvykio vietoje užgaišo ilgai, daug asmenų, laukė tralo.

Liudytojas J. J. parodė, kad dirba Biržų rajono PK, tyrė įvykį ir surašė administracino teisės pažeidimo protokolą. Liudytojai skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. S. G. sakė, kad į ją atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis, šio automobilio keleiviai sakė, kad S. G. važiavo atbula. Gavo ekspertų išvadą, kad dėl S. G. veiksmų įvyko įvykis.

Liudytojas A. U. parodė, kad įvykio dieną jis važiavo jam priklausančiu automobiliu, kurį vairavo S. G., sėdėjo šalia vairuotojos. Prieš tai buvo susitikę su S. M. ir susitarė, kur važiuos. S. G. pasakė, kur važiuoti, ji stabdė prie kelkraščio, sustojo, nutarė apsisukti, pajuto smūgį į galą. S. G. pradėjo grasinti iš antros mašinos, todėl ji pabėgo. Nuėjo pas S., kvietė sugrįžti, matė, kad kažkas landžioja automobilyje. Duodamas parodymus anksčiau sakė, kad stabdant automobilį į juos rėžėsi kita mašina, automobiliui stojant. Visi buvo pažįstami ir vyko į vieną pobūvį. Buvo siūloma pildyti deklaraciją, bet kitas vairuotojas nenorėjo prisiimti atsakomybės. Atsakydamas į advokato klausimą paaiškino, kad S. G. apsidairė stabdydama kelkraštyje, tada pasakė „apsisuksime, nieko baisaus, kad pravažiavome“. Smūgis buvo akimirksniu. Vaikinai kalbėjo, kad S. M. nesuspėjo sustabdyti.

Liudytojas T. Z. parodė, kad įvykio metu sėdėjo pirmojo automobilio gale, po smūgio jam padėjo išlipti iš automobilio, jis buvo neblaivus. Pravažiavus posūkį į karjerus, S. G. stabdė, mašinai riedant iš inercijos, buvo smūgis. Jis išėjo namo.

Liudytoja G. O. parodė, kad yra S. G. draugė, jai S. paskambino po įvykio, buvo išsigandusi, sakė, yra netoli mašinos. Atvažiavusi ją rado griovyje, sunkiai rinko žodžius, kai atvyko policija po penkių minučių nuėjo į vietą. Ten pamatė du automobilius, antro gerai neįsidėmėjo, tarp abiejų automobilių buvo gal metro tarpas.

Liudytojas S. M. parodė, kad praeitų metų lapkričio 29 d. naktį, apie 1 val., važiavo savo automobiliu, žvyrkeliu, kaimo keliuku, kaimo pavadinimo neprisimena. Priekyje važiavo automobilis, su ten buvusiais žmonėmis nieko nesitarė, jis vežė draugą namo. Pamatė, kad priekinė mašina ėmė važiuoti atgal, važiavo 10 sekundžių, suprato iš to, kad įsijungė atgaliniai žibintai, matė, kad važiuoja atgal. Ten buvo įkalnė, tamsus paros metas, jis negalėjo apvažiuoti priekinės mašinos. Važiavo maždaug 70 km/val. greičiu. Jis sustojo už priekinio automobilio, negali pasakyti, kokiu atstumu, jis neturėjo niekur sukti, reikėjo važiuoti tiesiai. Jo mašina vyko penki žmonės, kai jis išlipo, priekinėje mašinoje nieko nebuvo, prie mašinos liko A. U., jį pažinojo iš matymo. Automobiliai susidūrė, nes priekinis automobilis važiavo atgal, matė, kad vairavo mergina, jis matė ją nueinančią tiesiai keliu. Nebuvo su kuo tartis dėl įvykio, todėl paskambino policijai. S. G. anksčiau nepažinojo.

Liudytojas D. A. parodė, kad važiavo antrame automobilyje, sėdėjo gale. Priekyje važiavusio automobilio nematė, nes žiūrėjo į savo telefoną.

Liudytoja J. N. parodė, kad važiavo antrame automobilyje, važiuodama žiūrėjo į kelią, kai S. M. pamatė pirmąjį automobilį stabdant, jis irgi stabdė, automobilis sustojo. Matė įsijungiant pirmojo automobilio baltas šviesas. Tada pajuto smūgį. Negali pasakyti, po kiek laiko į juos atsitrenkė pirmas automobilis, kai pamatė įsijungiant baltas šviesas.

Liudytoja V. S. parodė, kad įvykio metu ji važiavo antrame automobilyje, vairavo S., pavardės nežino. Matė priekyje važiuojantį automobilį, buvo susitarę su pirmo automobilio keleiviais, kur važiuoti. Priekyje važiavęs automobilis įjungė atbulinę pavarą, suprato iš baltos šviesos, tada pajuto smūgį, ji įsiminė įsijungusias baltas šviesas, neatsimena, ar tas automobilis važiavo atgal, bet šviesas matė. Sustojus iš pirmo automobilio vairuotoja ir keleivis išėjo. Negali pasakyti, kokiu atstumu važiavo automobiliai.

Ekspertas L. A. patvirtino išvadą, kuri yra pateikta byloje. Jis paaiškino, kad susidūrę automobiliai po smūgio stovėjo vienas šalia kito, buvo matyti sugadinimo mastas, iš to sprendžiama, kad energijos sąnaudos buvo 20 km/h. Jei automobiliai buvo susidūrę ir matomi ženklūs apgadinimai, bet nesimatė automobilių pėdsakų, tai tikėtina, kad automobiliai susidūrė judėdami. Kategoriškai išvadai neužteko duomenų, nes nebuvo išlikusių pėdsakų. Automobilių duženos taip pat buvo susidūrimo vietoje, tad tikėtina, kad automobiliai judėjo. Abiejų automobilių susidūrimo metu greičiai buvo panašūs, nes antraip greičiau judantis automobilis numuštų lėčiau judantį. Kad vienas automobilis važiavo atbuline eiga matyti iš to, kad iš automobilių susidūrimo, kad automobiliai nebuvo numušti, sustojo šalia įvykio vietos. Priežastis įvykiui buvo tai, kad automobilis judėjo atgaline eiga.

Nors S. G. neprisipažįsta, kad dėl jos kaltų veiksmų vairuojant neblaiviai kilo eismo įvykis, tačiau jos kaltė šioje dalyje (pagal LR ATPK 127 str. 3 d.) laikytina įrodyta. S. G. vairuojamame automobilyje važiavusių liudytojų T. Z., A. U. parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių yra skirtingi, T. Z. parodė, kad smūgį pajuto, automobiliui riedant į priekį, A. U. parodė, kad S. G. automobilį sustabdė, norėdama apsisukti, po to buvo smūgis, duodamas parodymus S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje jis paaiškino, kad smūgis buvo jų automobiliui važiuojant. Pati S. G. paaiškino, kad automobilis buvo beveik sustojęs, kai pajuto smūgį, vėliau tikslino, kad buvo automobilį sustabdžiusi, nes norėjo apsisukti. Liudytojai S. M., J. N. ir V. S., važiavę antruoju automobiliu, nuosekliai tvirtino matę, kad užsidegė pirmojo automobilio atgaliniai balti žibintai, S. M. patvirtino matęs, kaip automobilis važiavo atgal. Posėdyje ekspertas patvirtino, kad tikėtina, kad eismo įvykio priežastimi buvo priekyje važiavusio automobilio judėjimas atgal, automobilių susidūrimo metu judėjo abu automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

S. G. kaltę dėl LR ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 3), asmens neblaivumo testas (b.l. 4), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 7), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8-9), fotolentelės (b.l. 10-12), A. U., J. N., V. S., A. S., D. A., S. M. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 13-17, 19-20), duomenys apie vairuotojo pažymėjimą (b.l. 26), informacija apie transporto priemonės registraciją (b.l. 31), ekspertizės aktas (b.l. 58-61), kita rašytinė bylos medžiaga.

Taip pat S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kaltinant pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Tačiau iš bylos duomenų – policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kaetu eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų matyti, kad S. G. būdama neblaivi atsitrenkė į iš paskos važiavusį ir stabdantį automobilį ir eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, todėl jai negalima papildomai inkriminuoti ir LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo (transporto priemonių vairavimo, esant vairuotuojui neblaiviam), nes toks inkriminavimas būtų perteklinis: šį pažeidimą apima LR ATPK 127 straipsnio 3 dalis, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) asmens, užtraukia tam tikrą nuobaudą (kokia šiuo atveju ir yra S. G.). Todėl byla S. G. atžvilgiu šioje dalyje (pagal LR ATPK 126 str. 1 d.) nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Taip pat S. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kaltinant pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t.y. kad ji protokole nurodyto įvykio metu ir vietoje, įvykus eismo įvykiui iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais S. G. buvo kaltinama pažeidusi ir KET 219 p. bei 220 p. reikalavimus. Tiek S. G., tiek kiti liudytojai parodė, kad ji išsigando, o atvažiavus pareigūnams sugrįžo į įvykio vietą. Todėl pripažintina, kad byla S. G. atžvilgiu šioje dalyje (pagal LR ATPK 130 str. 1 d.) nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.) ir pripažintina, kad KET 219 p. ir 220 p. reikalavimai nebuvo pažeisti, protokole esantis sakinys – „įvykus eismo įvykiui iš eismo įvykio vietos pasišalino“ iš kaltinimo šalintinas.

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, į nedidelį vairavimo stažą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – duomenų apie darbovietę nėra, studijuoja (b.l. 32), neteista, per metus nebausta administracine tvarka, bet bausta kartą praeityje, sumokėjusi paskirtą baudą (b.l. 23), nuobaudos galiojimas išnykęs, gauna našlaičių pensiją (b.l. 27-29). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuodama transporto priemonę nakties metu būdama neblaivi (lengvo girtumo laipsnio), kelia ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, kas ir atsitiko sukėlus eismo įvykį. Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą (LR ATPK 127 str. 3 d.) numatyta nuobauda – minimali bauda, atimant teisę vairuoti minimaliam laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1-2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. pripažinti kalta pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir skirti 1158 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

S. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 126 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

S. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog S. G., įsiteisėjus šiam nutarimui, yra netekusi teisės vairuoti transporto priemones.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinės bylos numerį ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

S. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus grąžinti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį nutarimą priėmusį teismą.