- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- I3-673-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02080-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 68-24 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija arba MGK) 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. S-93 (7-72/2020) (b. l. 1-5).
Pareiškėjas paaiškina, kad pagal 2018 m. spalio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 50 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) piliečio J. J. įsigijo automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) 2019 m. gruodžio 17 d. parengė pareiškėjui pranešimą apie iš kitos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės PVM apskaičiavimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 10 500 Eur PVM. Inspekcija ginčijamu sprendimu patvirtino Vilniaus AVMI pranešimą, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotas 10 500 Eur PVM, o Komisija ginčijamu sprendimu paliko galioti Inspekcijos sprendimą.
Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos ir Komisijos priimtais sprendimais. Teigia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir naikinti dėl to, kad tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek Komisija neišnagrinėjo ir neatsakė į teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl transporto priemonės būklės ir fakto, kad automobilis jau buvo apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, centrinis mokesčių administratorius klaidingai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, dėl ko padarė teisiškai neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl sandorio negaliojimo momento.
Pasisakydamas dėl transporto priemonės būklės, pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad automobilis buvo pagamintas ir eksploatuotas JAV. Po sunkaus autoįvykio automobilis buvo beveik nepataisomai pažeistas ir tokios būklės jis buvo importuotas iš JAV į Lietuvą. Todėl už transporto priemonę buvo sumokėti visi vartojimo mokesčiai jo įsigijimo šalyje. Pareiškėjo nuomone, negalima tokia situacija, kai kada PVM būtų mokamas daugiau nei vienoje šalyje, t.y. kad nuolatinio naudojimo šalimis būtų kelios skirtingos valstybės ir kiekvienoje kiltų pareiga iš naujo sumokėti naujo automobilio PVM. Pareiškėjo vertinimu, dėl sunkaus autoįvykio nebegalint naudoti transporto priemonės atvežimas į kitą šalį, su sąlyga, kad PVM jau buvo sumokėtas ir neatskaitytas jo pradinio eksploatavimo šalyje, negali būti tapatinamas su naujo automobilio įsigijimu PVM tikslais. Pareiškėjo įsitikinimu, PVM apmokestinimui neturi reikšmės aplinkybės, kad sunkiai pažeistas ir negalimas eksploatuoti automobilis buvo parduotas į kitą valstybę narę ir vėliau įsigytas Lietuvoje, nes PVM jau buvo sumokėtas jo importo metu. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija ir Komisija neįvertino aplinkybių, jog automobilis dar prieš jį įsigyjant pareiškėjui jau buvo atgabentas į Lietuvą ir apmokestintas PVM teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio nuginčijimo pažymi, kad buvo pateikęs Inspekcijai Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog sandoris pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Anot pareiškėjo, sandoris negalioja tik tuo atveju, jeigu jį tokiu pripažįsta teismas, kadangi šalys turi galimybę patvirtinti nuginčijamą sandorį ir jį įvykdyti. Pareiškėjo teigimu, Kauno apylinkės teismo nutartimi teismas nenustatė, jog sandoris negaliojančiu yra laikomas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, todėl pirkimo – pardavimo sutartis, kuri buvo pripažinta negaliojančia, yra laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pareiškėjo tvirtinimu, Kauno apylinkės teismo nutartis yra įvykdyta, restitucija pritaikyta, pareiškėjas nebeturi ginčo automobilio, tačiau mokesčių administratorius vis tiek reikalauja sumokėti PVM už automobilį, kuris pareiškėjui buvo nesąžiningai ir apgaulės būdu parduotas, tačiau šiuo metu grąžintas. Todėl pareiškėjo nuomone, šioje situacijoje PVM mokėjimas prarastų savo, kaip mokesčio, reikšmę ir galėtų būti laikomas bauda ar sankcija civiliniame sandoryje nukentėjusiam ir sąžiningam asmeniui.
Šalies argumentai
Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-27).
Cituodama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 2 straipsnio 16 dalies nuostatas ir įvertinusi bylos rašytinę medžiagą, Inspekcija nurodo, jog minėta transporto priemonė atitinka vieną iš naują transporto priemonę apibūdinančių kriterijų, t.y. nuo pirminės registracijos datos nėra praėję 6 mėnesiai. Teigia, jog PVM tikslais nustatant, ar transporto priemonė yra nauja, svarbūs du kriterijai – rida arba eksploatavimo pradžia. Inspekcija nustatė, jog nuo pirmosios registracijos datos iki įsigijimo datos nepraėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl pareiškėjo automobilis laikytinas nauju. Pažymi, jog įstatymai nenustato išimčių dėl automobilio techninės būklės, todėl pareiškėjui tenka prievolė mokėti PVM. Atsakovė, vadovaudamasi PVM direktyvos nuostatomis bei ESTT išaiškinimais, įvertino, jog automobilis buvo parduotas galutiniam vartojimui Lietuvoje, todėl prievolė mokėti PVM tenka galutiniam automobilio vartotojui, t.y. pareiškėjui, kadangi naujų transporto priemonių pardavimo sandoriai nėra apmokestinami Bendrijos viduje.
Dėl taikos sutarties sudarymo tarp pareiškėjo ir automobilio pardavėjo atsakovė pažymi, jog
pareiškėjas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo tik po to, kai gavo Inspekcijos pranešimą. Pats sandoris nėra niekinis, tai reiškia, kad jis nėra negaliojantis nuo pat jo sudarymo momento. Vadovaujantis CK 1.90 straipsniu, kurio pagrindu sandoris pripažintas negaliojančiu, sandoris vadovaujantis CK nuostatomis yra laikomas nuginčijamu. Tai reiškia, kad jis pripažintas negaliojančiu tik nuo tada, kai įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo nutartis. Tuo tarpu visos su sandoriu susijusios prievolės niekur nedingsta ir kiekviena sandorio šalis privalo įvykdyti visas jai tenkančias prievoles. Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsakovės vertinimu, pareiškėjui tenka prievolė sumokėti PVM už kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsigytą naują transporto priemonę.
Prie šios administracinės bylos papildomai prijungiama Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės byla Nr. 7-72/2020 (toliau – Komisijos byla).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 68-24 ir Komisijos 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. S-93 (7-72/2020), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6-9; 11-16).
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2018 m. spalio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį už 50 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) piliečio J. J. įsigijo automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (VIN numeris: (duomenys neskelbtini)), kurio pirmoji registracijos data – (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas šią transporto priemonę įsigijo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) įregistravo Lietuvos transporto priemonių registre (b. l. 11-16).
Inspekcija 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. (17.16-40) RES-186678 informavo pareiškėją apie tai, jog jam apskaičiuotas 10 500 Eur iš kitos valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės mokėtinas PVM (b. l. 46) .
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu kreipėsi į Inspekciją, informuodamas, kad Inspekcijos pranešimą gavo, su juo susipažino. Tuo pačiu pranešė, jog atostogauja, o grįžęs į Lietuvą, pateiks pareiškėjo išvykimą pagrindžiančius įrodymus. Todėl prašė atsižvelgti į pareiškėjo išvykimo faktą, skaičiuojant mokesčio sumokėjimo, bei argumentų ir dokumentų pateikimo terminus (Komisijos byla, b. l. 44).
Inspekcija 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. (17.16.40) RES-193500, kuriame nurodė, kad pagal 2019 m. gruodžio 17 d. Nr. (17.16-40) RES-186678 FR0656 formos pranešimą apie iš kitos ES valstybės narės įsigytos naujos transporto priemonės PVM apskaičiavimą pareiškėjas privalo sumokėti PVM iki 2019 m. gruodžio 27 d. (Komisijos byla, b. l. 45-46). Tuo pačiu, Inspekcija 2019 m. gruodžio 31 d. papildomai kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti prašymą (Komisijos byla, b. l. 43).
Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriuo nesutiko su minėtu Inspekcijos pranešimu (Komisijos byla, b. l. . Inspekcija, nustačiusi, jog skundas neatitinka teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 68-1 nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti (Komisijos byla, b. l. 34-35).
Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. pateikė naują skundą, kuriuo nesutiko su Inspekcijos pranešimu motyvuodamas tuo, kad transporto priemonė buvo daužta ir dėl to neatitinka naujos transporto priemonės apibrėžimo (Komisijos byla, b. l. 36-38).
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 68-24 „Dėl A. V. 2020 m. sausio 22 d. skundo“ patvirtino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimą Nr. (17.16-40) RES-186678 (Komisijos byla, b. l. 18-19).
Nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas minėtą sprendimą panaikinti (Komisijos byla, b. l. 1-4). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. S-93 (7-72/2020) „Dėl A. V. skundo“ pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino Inspekcijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 68-24 (Komisijos byla, b. l. 54-59).
Pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos ir Komisijos sprendimais skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 1-5). Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą yra tai, kad: 1) PVM už automobilį jau yra sumokėtas importuojant automobilį iš JAV, todėl reikalavimas pareiškėjui mokėti PVM pažeidžia fundamentaliuosius vieningos PVM sistemos principus ir PVM neutralumo principą; 2) transporto priemonė negali būti laikoma nauja, nes automobilis atgabentas daužtas po sunkaus autoįvykio; 3) tarp pareiškėjo ir transporto priemonės pardavėjo pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu automobilis grąžintas pardavėjui ir pareiškėjui grąžinti pinigai, todėl nesant ginčo objekto (automobilio), neturėtų būti mokamas PVM.
Mokestinis ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas įsigijo naują transporto priemonę, nuo kurios turėjo būti apskaičiuotas PVM.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PVMĮ. PVMĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad PVM objektas yra naujų transporto priemonių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai jas įsigyja bet kuris asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 16 dalies nuostatas, nauja transporto priemone pripažįstama keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: 1) motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6000 kilometrų. Kaip matyti iš minėtų PVMĮ nuostatų, nustatant, ar transporto priemonė laikytina nauja, užtenka nustatyti, jog ji atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, t.y. numatytą darbinį tūrį, variklio galią, nuo jos eksploatacijos pradžios nėra praėję 6 mėnesiai arba ji yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6000 kilometrų.
Eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijų patvirtinimo“ . Eksploatavimo pradžios momentas yra įvykis, įvykęs anksčiau: 1) transporto priemonės pirmasis įregistravimas kurios nors valstybės oficialiame transporto priemonių registre; 2) transporto priemonės pirmasis tiekimas nuo jos pagaminimo datos; 3) transporto priemonės pirmas viešas demonstravimas, kai šio demonstravimo metu transporto priemonė eksploatuojama; 4) PVM sąskaitos faktūros, kurią įforminamas transporto priemonės tiekimas, išrašymas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 20 d. pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį už 50 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) fizinio asmens J. J. įsigijo automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus dokumentus matyti, jog automobilio pirmoji registracijos data – (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Regitros pateiktų duomenų nustatyta, kad transporto priemonė įsigyta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) įregistruota transporto priemonių registre. Taigi, iš to kas išdėstyta, spręstina, jog transporto priemonė nagrinėjamu atveju atitiko PVMĮ 2 straipsnio 16 dalyje nurodytas naujos transporto priemonės sąlygas, t.y. automobilio rida buvo mažesnė nei 6000 km (pravažiuota 3000 km), eksploatuota nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo eksploatavimo pradžios. Atsižvelgiant į išdėstytas PVMĮ nuostatas, naujų transporto priemonių, kaip jos suprantamos pagal PVMĮ 2 straipsnio 16 dalies nuostatas, įsigijimas iš kitos ES valstybės narės visada yra PVM objektas Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo to, koks asmuo naujas transporto priemones įsigyja (fizinis ar juridinis), vykdantis ekonominę veiklą ar nevykdantis tokios veiklos, taip pat nepriklausomai iš kokios asmens transporto priemonės įsigyjamos (fizinio ar juridinio), PVM mokėtojo ar ne PVM mokėtojo. Todėl pareiškėjas turėjo suprasti ir žinoti, jog jis PVM tikslais perka naują automobilį, kuris yra PVM objektas Lietuvos Respublikos ir nuo kurio pardavimo kainos apskaičiuojamas ir į valstybės biudžetą sumokamas 21 proc. dydžio PVM.
Nesutikdamas su ginčijamais sprendimais pareiškėjas taip pat nurodo, jog transporto priemonė negali būti laikoma nauja, nes buvo pažeista autoįvykio metu.
Sąlygos, kurioms esant transporto priemonės laikomos naujomis, apibrėžtos PVMĮ 2 straipsnio 16 dalyje ir PVM direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b) punkto i) papunktyje. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, transporto priemonės, laikomos naujomis, kai jų tiekimas įvyksta per šešis mėnesius nuo eksploatavimo pradžios arba transporto priemonė yra nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų. Tiek Lietuvos Respublikos teisėje, tiek ir Europos Sąjungos antrinėje teisėje nėra numatytų sąlygų, kad nors formaliai transporto priemonė ir atitinka „naujos“ apibrėžimą, tačiau ji nėra „nauja“ transporto priemonė (pavyzdžiui, daužta). Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad transporto priemonė buvo pažeista autoįvykio metu, neturi įtakos sprendžiant dėl jos atitikimo PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatoms, nes PVM apmokestinimo tikslais pagal nurodytus kriterijus, ji laikytina nauja transporto priemone.
Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamais sprendimais grindžia taip pat ir tuo, kad transporto priemonė bus du kartus apmokestinta PVM. Pareiškėjas teigia, jog automobilį importuojant iš JAV, importo PVM buvo sumokėtas Lietuvos Respublikoje, todėl vėlesniuose pirkimo-pardavimo etapuose jis neturi būti imamas, nes būtų pažeistas dvigubo apmokestinimo draudimo principas.
Pažymėtina, jog pagal PVM direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, bendra PVM sistema yra taikoma visuose etapuose, įskaitant ir mažmeninę prekybą. Pagal PVM direktyvos 40 straipsnio nuostatas, prekių įsigijimo Bendrijos viduje laikoma ta vieta, kur baigiasi prekių siuntimas arba gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui, o pagal minėtos Direktyvos 138 straipsnio 2 punktą, valstybės narės neapmokestina šių sandorių: a) naujų transporto priemonių tiekimo, kai jas pardavėjas arba įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena įsigyjančiam asmeniui į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jų atitinkamoje teritorijoje, apmokestinamiesiems asmenims ar kitiems neapmokestinamiesiems asmenims. ESTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Bendrijos viduje vykdomi sandoriai, susiję su naujomis transporto priemonėmis, yra ypatingi dėl to, kad PVM nuo šių sandorių turi mokėti ir neapmokestinamasis asmuo, kuriam netaikomi reikalavimai deklaruoti mokestį ir vesti apskaitą, todėl vėlesnė jo kontrolė yra negalima, ir dėl to, kad galutinis vartotojas, privatus asmuo, net ir perparduodamas transporto priemonę negali pasinaudoti teise į PVM atskaitą.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog dvigubo apmokestinimo atveju sutampa mokesčių objektas (turtas) ir mokesčio subjektas (mokesčių mokėtojas). Taigi to paties mokesčių objekto (transporto priemonės) apmokestinimas, kai mokesčius moka skirtingi asmenys, nėra laikytinas dvigubu apmokestinimu. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog įsigydamas transporto priemonę pareiškėjas PVM būtų sumokėjęs (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju transporto įsigijimo vieta PVM tikslais yra laikoma automobilio vartojimo vieta, t.y. (duomenys neskelbtini) (tai, kad automobilis buvo vairuojamas nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjo patvirtina byloje pateiktas priėmimo-perdavimo aktas). Todėl vadovaujantis PVMĮ 92 straipsnio 8 dalies ir PVM direktyvos 138 straipsnio 2 dalies a) punktais, nauja transporto priemonė PVM turi būti apmokestinama Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo argumentai dėl transporto priemonę pardavusio fizinio asmens sumokėto PVM nėra reikšmingi sprendžiant pareiškėjo apmokestinimo klausimą.
Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, jog ginčijami sprendimai turėtų būti naikinti dėl to, kad Kauno apylinkės teismo nutartimi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodoma, jog taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji buvo patvirtinta, įsiteisėjimo dienos (žr. nutarties rezoliucinės dalies 3.2. punktą). Tai reiškia, jog pareiškėjo argumentas, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal PVMĮ 92 straipsnio 8 dalį, pareiškėjas privalėjo pateikti visus dokumentus, susijusius su naujos ginčo transporto priemonės įsigijimu, ir gavus pranešimą, sumokėti apskaičiuotą PVM sumą. Pabrėžtina, jog prievolė pareiškėjui sumokėti PVM Kauno apylinkės teismo nutartimi nepanaikinta.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą bei nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad Inspekcija ir Komisija teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus (teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui 10 500 Eur PVM už kitoje ES valstybėje narėje įsigytą naują transporto priemonę), kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.