Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-104/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2A-104/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Rimanrida“
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-104/2012Procesinio sprendimo kategorijos 121.17, 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-116-372/2010 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rimanrida“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2009 m. sausio 14 d. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-300-372/2009 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rimanrida“. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Agenoras“. UAB „Saurida“ buvo įtraukta į bankroto procesą kaip kreditorius.

2010 m. rugsėjo 30 d. kreditorius paštu iš UAB „Agenoras“ gavo įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta priimti sprendimą dėl UAB „Rimanrida“ pabaigos, su kuo kreditorius nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu priėmė sprendimą dėl UAB „Rimanrida“ pabaigos.

Nustatė, kad atsakovo įmonei bankroto byla buvo iškelta 2009 m. sausio 14 d., o 2009 m. kovo 5 d. nutartimi jai taikytas supaprastintas bankroto procesas. Pažymėjo, kad visa bankroto procedūra baigta ir kad iš įmonės likvidavimo akto matyti, jog įmonė turto neturi. Nurodė, kad kreditorių reikalavimai nepatenkinti, duomenų apie nebaigtas nagrinėti bylas nepateikta. Atkreipė dėmesį, kad teismui taip pat yra pateikta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros pažyma. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl UAB „Rimanrida“ pabaigos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

UAB „Saurida“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bankroto bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo įpareigoti UAB „Agenoras“ pareikšti ieškinį dėl 82 000 Lt skolos atsakovui išreikalavimo iš skolininko R. R. Nurodo, kad ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustato bankroto administratoriui pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Mano, kad UAB „Agenoras“ neatliko šios pareigos. Nurodo, kad bankroto byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo tuometinis vadovas R. R. buvo atsakovui priklausančių dalies daiktų pirkėju, kuriuos įsigijo už 82 000 Lt pagal 2008 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nėra duomenų, jog pagal šią PVM sąskaitą faktūrą už gautas prekes pirkėjas būtų atsiskaitęs. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl bankroto administratorius nesiėmė veiksmų minėtai sumai susigrąžinti, o teismas nematė kliūčių priimti sprendimui dėl įmonės pabaigos. Pažymėjo, kad iš bankroto administratoriaus pavėluotai gaudavo informaciją apie vykstantį bankroto procesą ir dėl to anksčiau pretenzijų nagrinėjamoje byloje nereiškė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į kreditoriaus apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Įmonių bankroto procesu yra siekiama dviejų tikslų: realizavus nemokios įmonės turtą patenkinti kreditorių reikalavimus (turto likvidavimas) ir likviduoti pačią įmonę, kuri nustoja egzistuoti kaip teisės subjektas (įmonės likvidavimas). Šie tikslai yra susiję su viešuoju rinkos interesu ir juos būtina derinti, kad būtų užtikrinta kreditorių ir skolininko (nemokaus dalyvio), o tuo pačiu ir visos visuomenės, interesų apsauga. Pažymėtina, kad šio interesų pusiausvyros principo privalu laikytis, nes bankrotas visuomet yra susijęs su rizika, jog kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti. Dėl to pats procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009 ir kt.).

Nustatyta, kad atsakovui UAB ,,Rimanrida“ bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi, o 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo priimtas šio teismo sprendimas dėl UAB ,,Rimanrida“ pabaigos. Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB ,,Rimanrida“ 2010 m. spalio 12 d. buvo išregistruota. UAB ,,Saurida“ 2010 m. lapkričio 29 d. t. y. po trijų mėnesių pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo, įpareigoti bankroto administratorių pareikšti 82 tūkst. litų ieškinį buvusiam UAB ,,Rimanrida“ vadovui ir skolininkui R. R. Nurodė, kad bankroto byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovo tuometinis vadovas R. R. pagal 2008 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigijo UAB ,,Rimanrida“ daiktų už 82 tūkst. litų ir šios sąskaitos nėra apmokėjęs. Pirmosios instancijos teismas atnaujino terminą skundui paduoti.

Apeliacinio skundo padavimo momentu, t. y. 2010 m. lapkričio 29 d., pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs ir įvykdytas. Pagal VĮ Registrų centras duomenis UAB ,,Rimanrida“ išregistruota 2010 m. spalio 12 d. Teismas atnaujindamas terminą apeliaciniam skundui paduoti turėjo šią aplinkybę įvertinti, nes pasibaigus juridiniam asmeniui, tolimesnis nurodytos bankroto bylos nagrinėjimas ir ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-653/2005). Civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 str. 1 d.), o juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.29 str. 3 d.). Pagal teisminę praktiką, išregistravus bankrutuojantį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas. Taigi pasibaigus UAB „Rimanrida“ bankroto procesui, nelikus proceso šalies, dėl kurios apeliacinis skundas gali būti paduotas, ir neatsiradus jos teisių perėmėjui bei šioms aplinkybėms išaiškėjus tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavimas, jog tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami, nereiškia, kad kreditorių interesai tokiu atveju negali būti ginami kitomis teisinėmis priemonėmis. Įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusi teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2002).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, nutraukti.

Teisėjai: Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis