- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- A-261-2522-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- T. B.
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (1.34) 7R-7831 ,,Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“; 2) įpareigoti atsakovą kompensuoti jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą – 4 303 Lt turtinę žalą, 7 000 Lt neturtinę žalą, 258 Lt sumokėtų vykdymo išlaidų (b. l. 1-3).
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 11 val. S. T., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, UAB „Baltmeta“ sandėlyje, esančiame Žirnių g. 10, Vilniuje, grasindami ją sumušė, padarydami poodinę kraujosruvą galvos kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su nubrozdinimu, odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės rankos 2 ir 3 pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, dėl ko savo veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą, pagrobė iš jos turtą už 4 173 Lt. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje S. T. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir nuteisė laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Jos civilinį ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš nuteistojo jos naudai 4 303 Lt turtinės ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteistos žalos nuteistasis nesumokėjo, antstolis, nustatęs, kad išieškoti iš skolininko S. T. galimybes nėra, surašė išieškojimo negalimumo aktą vykdomojoje byloje. Atsakovui pareiškėja pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, grindžiant tuo, kad padarytu nusikaltimu nebuvo padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jos atžvilgiu padarytas nusikaltimas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra smurtinis. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas pripažino, kad žala buvo padaryta smurtiniu nusikaltimu (tai patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis), tik klaidingai aiškina Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Visos būtinos jai smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo sąlygos, numatytos Įstatymo 3 ir 4 straipsniuose, yra nustatytos.
Atsiliepimas
Atsakovas, Teisingumo ministerija, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 30-31) nurodė, kad pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tik vienu argumentu: Teisingumo ministerija klaidingai aiškina Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, su juo pateikto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, T. B. 2011 m. liepos 28 d. prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, pareiškėjai nusikaltimu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau, atsižvelgiant į pateiktą smurtinio nusikaltimo sąvoką, pareiškėjos atžvilgiu padarytas nusikaltimas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra smurtinis. Norint, kad pareiškėja Įstatymo nustatyta tvarka turėtų teisę į kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, nusikaltimu padaryta veika turi atitikti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Tai yra turi būti nustatyta, kad asmuo dėl nusikaltimo patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei (BK 146-148 straipsniai), seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui (BK 149-153 straipsniai) požymių. Įstatymo 7 straipsnis nustato kompensacijos dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos maksimalų mokėtiną dydį. Todėl, aiškiai nenustačius nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo masto, nėra galimybių tinkamai pritaikyti minėto Įstatymo 7 straipsnio nuostatas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjos T. B. skundą bei panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (1.34)7R-7831 ir įpareigojo atlyginti T. B. padarytą žalą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-642-576/2010, kurioje S. T. buvo kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (inkriminuojant šaunamojo ginklo panaudojimą). Teisminio nagrinėjimo metu padaryta išvada, jog šaunamojo ginklo panaudojimas neįrodytas ir veika, nesant šio kvalifikuojamo požymio, perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio l dalį (b.1. 39, 42, 43). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu konstatuota, kad S. T., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2009 m. birželio 9 d. Žirnių g. 10, Vilniuje, sumušė T. B., padarydami poodinę kraujosruvą galvos kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės rankos 2 ir 3 pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. B. sveikatą bei užvaldė pastarosios turtą už 4 173 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio l dalyje. Kaltininkas nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Nukentėjusiosios T. B. ieškinys patenkintas visiškai ir iš kaltininko priteista 4 303 Lt turtinės žalos bei 7 000 Lt neturtinės žalos (b. 1. 11-14).
Pagal šį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį išduotas vykdomasis raštas (b. 1. 17). Patikrinęs išieškojimo galimybes, antstolis 2011 m. liepos 18 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkas nedirba, lėšų bankuose neturi, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių, registruotų skolininko vardu taip pat nerasta (b. l. 46). Antstolis taip pat išrašė T. B. kvitą 258 Lt sumai vykdymo išlaidoms atlyginti (b. 1. 47).
Atsakovas neneigė, kad plėšimas yra įtrauktas į sąrašą nusikaltimų, kuriais padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka; neneigė, kad šiame sąraše nurodyta veika, numatyta BK 180 straipsnyje. Tačiau nesutiko tenkinti pareiškėjos prašymo motyvuodamas tuo, jog Įstatymo 2 straipsnio l dalis nusikalstamų veikų, kuriomis sukeliamas fizinis skausmas, ar kuria žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas, nelaiko smurtiniais nusikaltimais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Šio sąrašo 35 punktas numato, kad žala kompensuojama ir tuo atveju, kai žala padaroma nusikaltimu, numatytu BK 180 straipsnyje, neišskiriant šio straipsnio dalių. Plėšimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus (BK XXVIII skyrius); smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o kūno sužalojimai, fizinis skausmas, susargdinimas yra nebūtini plėšimo požymiai.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma BK numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad neatlyginama žala padaryta veikomis, kuriomis žmogui sukeliamas fizinis skausmas, kuria žmogus nesunkiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas, nepriklausomai nuo to, kad už šią veiką numatyta atsakomybė BK. Jeigu darant plėšimą bus atimta žmogaus gyvybė, sutrikdyta jo sveikata, pasikėsinta į žmogaus laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą, veika bus kvalifikuojama pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį pagal kelis BK straipsnius, numatančius atsakomybę už visas padarytas veikas. Tik tuomet, vadovaujantis atsakovo logika, galėtų būti sprendžiamas žalos kompensavimo klausimas.
Plėšimu, kaip jau buvo minėta, kėsinamasi į asmens turtą ar turtinius interesus, o kūno sužalojimai yra nebūtinas šios veikos požymis. Todėl vien tik plėšimu niekada nebus tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, kėsinamasi į žmogaus laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą. Atitinkamai, vadovaujantis tokiu klaidingu Įstatymo aiškinimu, niekada nebus kompensuojama žala, padaryta vien tik plėšimu. Nežiūrint į tai, teisingumo ministras į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą įtraukė plėšimą – veiką, kvalifikuojamą pagal BK 180 straipsnį. Sisteminis, loginis ir lingvistinis minėtų norminių aktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog plėšimas (180 str.) į minėtą sąrašą įtrauktas, nes jau straipsnio dispozicija nurodo, kad veika kvalifikuojama kaip plėšimas tik tuomet, kai panaudojamas fizinis smurtas ar grasinama tuoj pat jį panaudoti, t. y. BK šią veiką priskiria prie smurtinių nusikaltimų.
Įstatymas reglamentuoja nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką, o nusikalstamas veikas apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Įstatymas, kaip žemesnės galios aktas, negali numatyti nuostatų, kurios prieštarautų aukštesnės galios akto – BK nuostatoms. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Teisingumo ministras savo įsakymu patvirtino sąrašą nusikaltimų, kuriais padaryta žala yra kompensuojama, ir į šį sąrašą įtraukė plėšimą – veiką, numatytą BK 180 straipsnyje. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja minėtų norminių aktų nuostatoms.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateikto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio teismas padarė išvadą, jog padarytas nusikaltimas yra smurtinis, įtrauktas į minėtą sąrašą veikų, dėl kurių kompensuojama patirta žala, ir pareiškėjos skundą tenkino.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde (b. l. 88-90) nurodoma, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas nenustatė visų bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai taikė teisės normas.Teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad „Įstatymas, kaip žemesnės galios aktas, negali numatyti nuostatų, kurios prieštarautų aukštesnės galios akto – BK nuostatoms“, taip pat, kad „<...> padarytas nusikaltimas yra smurtinis, įtrauktas į minėtą sąrašą veikų, dėl kurių kompensuojama patirta žala“.Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (Įstatymas) kompensuojama tik smurtiniais nusikaltimais padaryta žala. Lietuvos Respublikos baudžiamąją materialinę bei procesinę teisę reglamentuojantys aktai nepateikia smurtinio nusikaltimo sąvokos apibrėžimo, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 46 straipsnio 2 dalis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą iš karto po asmens pripažinimo nukentėjusiuoju informuoti apie teisę gauti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Taigi BPK aiškiai nurodo, jog smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką nustato Įstatymas.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai teisinio reguliavimo srityje konkuruoja bendrosios ir specialiosios normos, taikomas principas lex specialis derogat generali (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį) (2010 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje, Nr. A756-1286/2010). Todėl šiuo atveju Įstatymas yra specialioji norma, kuris, šio ginčo atveju, ne tik reglamentuoja smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką, bet ir apibrėžia smurtinio nusikaltimo sąvoką. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo, kaip žemesnės galios akto, statusas nėra nustatytas jokia kita galiojančia teisės norma.Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikta smurtinio nusikaltimo sąvoka nustato, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 rugsėjo 21 d. nuosprendžio pareiškėjai nusikaltimu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau, atsižvelgiant į pateiktą smurtinio nusikaltimo sąvoką, pareiškėjos atžvilgiu padarytas nusikaltimas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra smurtinis. Norint, kad pareiškėja Įstatymo nustatyta tvarka turėtų teisę į kompensaciją dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, nusikaltimu padaryta veika turi atitikti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Tai yra turi būti nustatyta, kad asmuo dėl nusikaltimo patyrė nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą arba padaryta veika turi apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei (BK 146-148 straipsniai), seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui (BK 149-153 straipsniai) požymių.Teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 1R-88 „Dėl Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ 2 punktas nustato, kad Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas, priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, taikomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Taigi, gali būti kompensuojama tik tokia žala, kuri padaryta nusikaltimu, sukėlusiu nelengvesnį nei nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Todėl, atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, Teismas neteisingai interpretavo Sąrašą, teigdamas, jog, nepriklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, nusikaltimu, kuris kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnį, padaryta žala valstybės turi būti kompensuota.
Atsiliepimas
Pareiškėja T. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime (b. l. 96-98) nurodo, kad
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, o būtent, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje S. T. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; pareiškėjos civilinį ieškinį patenkino visiškai; priteistos žalos nuteistasis pareiškėjai nesumokėjo, o pagal 2011 m. liepos 18 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktą išieškoti iš skolininko S. T. priteistą žalos atlyginimą galimybės nėra. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos teismui tinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, todėl atsakovo motyvai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno, jo manymu, netinkamai įvertinto įrodymo, apeliacinis skundas motyvuotas tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino smurtinio nusikaltimo sąvoką.Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir konstatavo, kad plėšimu kėsinamasi į asmens turtą, ar turtinius interesus, o kūno sužalojimai yra nebūtinas šios nusikalstamos veikos požymis, todėl vien tik plėšimu niekada nebus tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, todėl niekada nebus kompensuojama žala, padaryta vien tik plėšimu. Toks Įstatymo aiškinimas prieštarauja Sąrašo 35 punktui ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytai smurtinio nusikaltimo sąvokai.Atsakovo argumentai, kad BK nevartoja „smurtinio nusikaltimo“ sąvokos, yra nereikšmingi šiai bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino visus teisės aktus, kurie reglamentuoja smurtinio nusikaltimo padarytos žalos atlyginimą, ir šioje byloje buvo nustatytos visos būtinos pareiškėjai smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo sąlygos, numatytos Įstatymo 3, 4 straipsniuose, t. y.: 1) pareiškėja yra nukentėjusi nuo smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-642-576/2010); 4) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta (antstolio 2011 m. liepos 18 d. išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr.0128/11/08113); 5) pareiškėjos prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos smurtinio nusikaltimo sąvokos aiškinimo, t. y. ar plėšimo nusikaltimas patenka į minėto Įstatymo reguliavimo sritį ir šiuo nusikaltimu padaryta žala gali būti kompensuojama Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu konstatuota, jog S. T., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2009 m. birželio 9 d. Žirnių g. 10, Vilniuje, sumušė T. B. (pareiškėją), padarydami jai poodinę kraujosruvą galvos kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės rankos 2 ir 3 pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. B. sveikatą bei užvaldė pastarosios turtą už 4 173 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio l dalyje. Kaltininkas nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Nukentėjusiosios T. B. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš kaltininko priteista 4 303 Lt turtinės žalos bei 7 000 Lt neturtinės žalos (b. 1. 11-14).
Pagal šį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį išduotas vykdomasis raštas (b. 1. 17). Patikrinęs išieškojimo galimybes, antstolis 2011 m. liepos 18 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo konstatavo, kad skolininkas nedirba, lėšų bankuose neturi, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių, registruotų skolininko vardu, taip pat nerasta (b. l. 46). Antstolis taip pat išrašė T. B. kvitą 258 Lt sumai vykdymo išlaidoms atlyginti (b. 1. 47).
Pareiškėja atsakovui pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (1.34) 7R-7831 ,,Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“ prašymas nebuvo patenkintas, grindžiant tuo, kad padarytu nusikaltimu nebuvo padarytas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl pareiškėjos atžvilgiu padarytas nusikaltimas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme nėra smurtinis.
Pažymėtina, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nepateikia smurtinio nusikaltimo sąvokos apibrėžimo, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 46 straipsnio 2 dalis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą iš karto po asmens pripažinimo nukentėjusiuoju informuoti apie teisę gauti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažintos pareiškėjos teisę į teismo nuosprendžiu priteistos, tačiau neatlygintos turtinės bei neturtinės žalos kompensavimą, pažymi, kad smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką nustato specialusis įstatymas (lex specialis) – Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtinti Įstatyme vartojamų sąvokų išaiškinimai, todėl aiškinant įstatyme vartojamus terminus, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šiame Įstatyme pateikiamais apibrėžimais.
Įstatymų leidėjas minėtame Įstatyme nurodo, kad smurtiniu nusikaltimu padaryta žala nuo tokio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui atlyginama, kai toks nusikaltimas atitinka būtent šiame Įstatyme įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Taip pat nurodo, kad smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas pasirinko kompensuoti ne visais nusikaltimais padarytą žalą, o tik smurtiniais ir sukėlusiais tam tikras pasekmes, be to, pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatyti smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą (Įstatymo 2 str. 1 d.).
Atitinkamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88 patvirtino Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą. Šiame sąraše, 35 punkte, nurodytas ir ginčo atvejui aktualus plėšimo nusikaltimas, įtvirtintas BK 180 straipsnyje.
Šiuo poįstatyminiu aktu būtent ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos skundą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į minėto įsakymo 2 punktą, kuris nurodo, kad priimant sprendimus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas taikomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Taigi, sistemiškai aiškindama tiek Įstatymo, tiek Teisingumo ministro įsakymo nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir tuo atveju, kai asmuo patiria žalą dėl nusikaltimo, kuris pagal Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą priskiriamas smurtiniams nusikaltimams, tokio nusikaltimo priskyrimas smurtiniams dar turi būti įvertintas remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto smurtinio nusikaltimo sąvoka.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pripažinta, jog S. T., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sumušė T. B. (pareiškėją), padarydami jai poodinę kraujosruvą galvos kairėje pusėje su odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje su nubrozdinimu, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės rankos 2 ir 3 pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. B. sveikatą bei užvaldė pastarosios turtą už 4 173 Lt, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio l dalyje. Pagal Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą plėšimo nusikaltimas priskiriamas smurtiniams nusikaltimams, dėl kurių padaryta žala kompensuojama. Tačiau remiantis Teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymo 2 punktu, pareiškėjai padaryto nusikaltimo priskyrimą smurtiniams būtina įvertinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą smurtinio nusikaltimo sąvoką. Pagal minėto Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį smurtiniu nusikaltimu nelaikoma Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas, kuria žmogus buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Vadinasi tai, kad pareiškėja žalą patyrė plėšimo nusikaltimo metu dar nesudaro pagrindo atlyginti jos patirtą žalą remiantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, nes pagal padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį jis nėra priskirtas prie veikų dėl kurių valstybė prisėmė pareigą kompensuoti patirtą žalą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Teisingumo ministerija pagrįstai atsisakė pareiškėjai atlyginti plėšimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (1.34) 7R-7831 ,,Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo“, taigi priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ko sprendimas naikinamas (ABTĮ 143 straipsnis). Panaikinus sprendimą priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą -pareiškėjos T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.