- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- N1-2596-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02272-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Civilinis atsakovas
- I. B.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Kaltinamasis
- M. F.
- Advokatai
- Arvydas Milutis
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F. (M. F.), gimęs 1999 (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesimokantis, nedirbantis, neteistas,
V. M. (V. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dešimties klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams trims mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. F. ir V. M. 2014 m. liepos 13 d., apie 19.00 val., prie pastato, esančio Žalgirio g. 66, Vilniuje, veikdami kartu, taip pat su Z. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nėra tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, būdami iš anksto susitarę, priėjo prie nukentėjusiojo V. K., V. M. jį užkalbinus, M. F. nenaudodamas smurto iš V. K. rankinės išėmė piniginę ir iš jos, stebint nukentėjusiajam, pagrobė vieną 20 Lt (5,80 Eur) kupiūrą, o Z. Z. iš nukentėjusiojo šortų kišenės pagrobė mobilųjį telefoną SAMSUNG S6790 FAME, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 220 Lt (63,71 Eur), su jame buvusia UAB „Tele 2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko visi kartu telefoną pardavė ir už jį gautus bei iš nukentėjusiojo pagrobtus pinigus pasidalino, tokiu būdu užvaldė nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą, kurio vertė 69,51 Eur.
Šiais savo veiksmais M. F. ir V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu M. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2014 m. liepos 13 d., apie 19 val., kartu su V. M. ir Z. Z. buvo parke, esančiame Žalgirio g. 66, Vilniuje, pamatė girtą žmogų ir susitarė paprašyti iš šio žmogaus cigaretės bei apvogti. M. F. teigė, kad priėjęs prie žmogaus, paprašė jo cigaretės, taip pat jis su V. M. paprašė duoti porą litų. Vyras ištraukė piniginę, parodė dvidešimt litų, kuriuos kaltinamasis ištraukė iš piniginės ir įsidėjo sau į kišenę. Paskui Z. Z. apieškojo vyro tašę, iš kišenės ištraukė telefoną. Tuomet visi pabėgo link Kalvarijų turgaus, telefoną pardavė, pinigus pasidalino. Parūkyti prašė ir V. M.. Vyro kišenes pasiūlė iškraustyti Z. Z.. M. F. teigė, jog jis paėmė iš vyro pinigus, o telefoną paėmė Z. Z.. Z. Z. telefoną vėliau perdavė kaltinamajam. Z. Z. pasiūlius iškraustyti vyro kišenes, V. M. su tokiu pasiūlymu sutiko, o pats kaltinamasis pagalvojo, jog jei visi eina, tai ir jis eis. Prie vyro pirmi priėjo jis ir V. M.. V. M. už pagrobtus pinigus pirko cigarečių. M. F. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, jog su civiliniu ieškiniu sutinka.
Teisiamojo posėdžio metu V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad viskas galėjo vykti 2014 m. liepos 13 d., apie 19 val., jis kartu su M. F. ir Z. Z. buvo parke, pamatė pro šalį einantį vyriškį, kuris buvo neblaivus. Visi trise priėjo prie vyro, jis pirmas nukentėjusiojo paprašė parūkyti, tačiau vyriškis nedavė, tuomet paprašė pinigų cigaretėms. M. F. iš vyro paėmė 20 Lt. V. M. teigė, jog M. F. pinigus perdavė jam, o jis nubėgo pirkti cigarečių. Z. Z. tuo metu patikrino vyro kišenes. Telefoną Z. Z. ištraukė iš vyro šortų. Vyriškį apvogti pasiūlė Z. Z., jis pasiūlė patikrinti, ką vyras turi. V. M. teigė, kad M. F. iš nukentėjusiojo paimtus pinigus perdavė jam. Pinigus pasidalino, telefoną pardavė. V. M. nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi, su civiliniu ieškiniu sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu M. F. paaiškino, kad 2014 m. liepos 13 d., apie 18.30 val., kartu su V. M. ir Z. Z. sėdėjo parke, esančiame Žalgirio g. Apie 19.00 val. pamatė neblaivų vyrą, einantį link Trimitų g., Z. Z. priėjo prie šio vyro ir paprašė parūkyti. Vyriškis pasakė, kad neduos ir pakėlė koją, lyg norėdamas spirti. Tuomet vyriškis paklausė, ar jiems reikia pinigų, Z. Z. pasakė, kad taip. Vyriškis iš rankinės išsitraukė piniginę ir pasakė, kad neturi nei cento. M. F. paaiškino, jog jis piniginėje pamatė 20 Lt ir juos staigiai ištraukė iš piniginės, o Z. Z. tuo metu iš vyro rankinės ištraukė telefoną „Samsung“. Tuomet visi išsiskyrė, vyras nuėjo link Kalvarijų turgaus. Vagystės metu V. M. stovėjo prie jų, tačiau iš vyro jis nieko neėmė. Su V. M. nuėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti energetinio gėrimo, o Z. Z. pabėgo link Kalvarijų g., kur buvo padėtas telefonas, jis nežino. (b. l. 40)
Papildomos apklausos metu M. F. parodė, jog 2014 m. liepos 13 d., apie 18.30 val., kartu su V. M. ir Z. Z. sėdėjo parke, esančiame Žalgirio g., Vilniuje. Jiems besėdint Z. Z. pamatė link Trimitų g. einantį neblaivų vyrą ir pasiūlė iškraustyti jo kišenes. V. M. pasakė, kad gali eiti, o jis nieko neatsakė, tačiau nuėjo kartu, nes pagalvojo, jog jei visi, tai visi. Priėjus prie vyriškio, V. M. paprašė parūkyti. Vyriškis iš pradžių pasakė, kad neturi. Vyriškio to paties paprašė Z. Z. ir vyriškis davė pakelį cigarečių. V. M. vyro nieko neklausė, tik ramiai stovėjo šalia jų. Z. Z. paklausė vyriškio, ar jis turi kažką kišenėse. Vyriškis atsakė, kad nieko neturi. Vyriškiui ant kaklo kabėjo nedidelė vyriška rankinė. Z. Z. ją atsegė ir ėmė tikrinti, kas yra jos viduje. Vyriškis nieko nesakė, nesipriešino, tik ramiai stovėjo. Z. Z. iš rankinės slapčia ištraukė „Samsung“ telefoną, įsidėjo į šortų kišenę. Tuomet V. M. paklausė vyriškio, ar šis turi pinigų, vyriškis atsakė, kad neturi ir ištraukęs piniginę parodė, kad joje nieko nėra. M. F. pastebėjo, kad pinginės viduje yra 20 Lt ir juos ištraukęs įsidėjo į kišenę. Pinigus paėmė iš vyriškio piniginės, kai šis ją laikė rankoje. V. M. iš to vyro nieko nepaėmė, bet visą laiką stovėjo šalimais. Kai iš vyriškio paėmė anksčiau minėtus daiktus, iškart visi pabėgo, vyriškis dar ėjo iš paskos, tačiau nepavijo. Jiems bėgant Z. Z. pasakė, kad iš vyro pagrobė telefoną. Visi trys nuėjo į parduotuvę, esančią Turgaus g. Jis su V. M. užėjo į vidų nupirkti atsigerti, o Z. Z. liko laukti lauke. Jiems išėjus iš parduotuvės Z. Z. paklausė, kur būtų galima parduoti pagrobtą telefoną. Jis atsakė, kad gali nueiti pas „(duomenys neskelbtini)“. V. M. su Z. Z. nuėjo pas „(duomenys neskelbtini)“ parduoti telefono. Tuomet jis pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ eina link jų ir liepė jiems abiem prieiti prie ateinančio vaikino. M. F. nurodė, jog jis nuėjo susitikti su kitu savo pažįstamu, o V. M., Z. Z. kartu su „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į šio namus paimti pinigų už telefoną. Vėliau M. F. paskambino V. M. ir paklausė, kur jie yra, o šis atsakė, kad pas „(duomenys neskelbtini)“ namuose. Tuomet jis nuėjo pas juos ir matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ padavė pinigus V. M.. V. M. paėmė pinigus ir juos atidavė jam, kad juos iškeistų. Visi trys nuėjo link Žaliojo tilto ir kioske iškeitę pinigus, juos pasidalino. (b. l. 42)
Papildomos apklausos metu M. F. parodė, jog 2014 m. liepos 13 d. Z. Z. pamatė neblaivų vyrą ir pasiūlė iš jo kažką paimti, V. M. pasakė, kad gali eiti, o jis taip pat sutiko, nes jeigu visi eina, tai vadinasi ir jis eina. Iš karto suprato, kad jie eina norėdami iš to vyro kažką pagrobti ir jis sutiko taip elgtis. (b. l. 54)
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paaiškino, kad 2014 m. liepos 13 d., tikslaus laiko neatsimena, kartu su M. F. ir Z. Z. vaikščiojo parke, esančiame netoli parduotuvės „Maxima“, Žalgirio g. Z. Z. pastebėjo neblaivų vyrą, einantį link Žalgirio g., ir nusekė jį iš paskos. Po kurio laiko išgirdo riksmus ir nuėjo su M. F. pažiūrėti, kas vyksta. Atėję pamatė, kad vyriškis sėdi ant žemės. Jie paprašė jo parūkyti, po ko vyriškis ištraukė cigarečių pakelį, davė po vieną cigaretę. Po to M. F. vyriškio paklausė, ar jis turi pinigų. Vyriškis atsakė, kad neturi ir atidaręs savo piniginę, ištrauktą iš šortų kišenės, ją parodė. M. F. iš vyriškio paėmė piniginę, iš jos paėmė 20 Lt. Vyriškis prieštaravo tokiems veiksmams. M. F., paėmęs pinigus, piniginę grąžino vyrui ir pasakė jam, kad gali eiti, o Z. Z. pasiliko su vyriškiu. Kai kartu su M. F. ėjo link parduotuvės, esančios Kalvarijų g., juos pasivijo Z. Z., kuris pasakė, kad pagrobė to vyro telefoną „Samsung“. Daugiau Z. Z. nieko nesakė ir nuėjo link „Sostinės“ turgaus. Apie Z. Z. planus pagrobti telefoną jis nieko nežinojo, kad M. F. paims nukentėjusiojo pinigus, taip pat nežinojo. Išankstinio susitarimo pagrobti svetimus daiktus nebuvo. Jis pats iš nukentėjusiojo nieko nepaėmė, tik visą laiką stovėjo šalia M. F.. Po to jie su M. F. nuėjo į parduotuvę ir jis (V. M.) už tuos 20 Lt nupirko cigarečių bei saldainių. (b. l. 47)
Papildomos apklausos metu V. M. parodė, kad 2014 m. liepos 13 d., tikslaus laiko neatsimena, jis, M. F. ir Z. Z. sėdėjo parke, esančiame netoli parduotuvės „Maxima“, Žalgirio g. Z. Z. pastebėjo neblaivų vyrą, einantį link Žalgirio g. Z. Z. pasiūlė patikrinti, ką šis vyriškis turi kišenėse, tačiau jie su M. F. pasakė, kad nereikia, tik paprašys parūkyti. V. M. nurodė, jog jis su M. F. liko sėdėti parke, o Z. Z. vienas nusekė paskui vyriškį. Po kurio laiko išgirdo riksmus, nuėjo su M. F. pasižiūrėti, kas vyksta. Atėję pamatė, kad vyriškis sėdi ant žemės. Jam ir M. F. priėjus prie vyriškio, šis liepė grąžinti telefoną. Jis su M. F. pasakė, kad jokio telefono neėmė. Tuomet paprašė vyriškio parūkyti ir šis davė cigaretę. Daugiau nieko vyriškio neklausė, su juo nekalbėjo. Po to M. F. vyriškio paklausė, ar šis turi pinigų. Vyriškis atsakė, kad neturi ir atidaręs savo piniginę, išimtą iš šortų kišenės, parodė, kad joje nieko nėra. M. F. iš vyriškio paėmė piniginę ir joje surado 20 Lt, kuriuos pasiėmė ir įsidėjo į kišenę, nors vyriškis prieštaravo, sakydamas, kad tai paskutiniai jo pinigai. M. F. pasiėmęs pinigus, piniginę grąžino vyrui ir pasakė, kad šis gali eiti. Z. Z. tuo metu tikrino vyriškio šortų kišenes. Kai jie su M. F. ruošėsi eiti, pamatė, kaip Z. Z. iš vyriškio šortų kišenės ištraukė telefoną, kurį pasiėmė sau ir įsidėjo į džemperio kišenę. Tuomet Z. Z. pasiūlė eiti parduoti telefoną. V. M. atsisakė eiti su Z. Z. ir nuėjo su M. F.. Vėliau juos pasivijo Z. Z. ir pasakė, kad pagrobė vyro mobilųjį telefoną. Daugiau Z. Z. nieko nesakė ir nuėjo link „Sostinės“ turgaus. Apie Z. Z. planus pagrobti telefoną nieko nežinojo, kad M. F. paims nukentėjusiojo pinigus taip pat nieko nežinojo, jokio išankstinio susitarimo pagrobti tuos daiktus nebuvo. Jis iš nukentėjusiojo nieko nepaėmė, tik visą laiką stovėjo šalia M. F.. Matė, kaip M. F. ir Z. Z. paėmė daiktus. Po to jie su M. F. nuėjo į parduotuvę, už pagrobtus pinigus nupirko cigarečių ir saldainių. Prie CUP parduotuvės susitiko vaikščiojantį Z. Z., kuris pasiūlė nueiti iki Kalvarijų turgaus parduoti telefoną. Jiems visiems nuėjus prie turgaus, sutiko einantį nepažįstamą asmenį, kurį pažinojo Z. Z.. Šis pasiūlė tam asmeniui pirkti telefoną, pagrobtą iš anksčiau minėto vyriškio, ir išsitraukęs iš kišenės jį padavė savo pažįstamam. Pažįstamas jį apžiūrėjo, pasakė, kad pirks ir pasiūlė nueiti iki jo namų, kad galėtų sumokėti pinigus. Tuomet pasikvietė Z. Z. ir M. F. užeiti į namus, o jis (V. M.) pas nepažįstamą asmenį į namus užėjęs nebuvo. Po kurio laiko Z. Z. su M. F. grįžo atgal ir pasakė, kad pardavė telefoną. V. M. aiškino, jog pinigų už telefoną niekas jam nedavė. (b. l. 50)
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2014 m. liepos 13 d., apie 19.00 val., jis, būdamas išgėręs, atvažiavo su autobusu iki „Žalgirio“ sustojimo, esančio Kalvarijų g., Vilniuje. Ten išlipo ir perėjęs Kalvarijų g. ėjo Žalgirio gatve link parduotuvės „Maxima“, esančios Tuskulėnų g. 66, Vilniuje. Savo šortų kišenėje jis laikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6790 Fame“ su kortele Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 240 Lt, ir 20 Lt. Turėjo rankinę, kurioje buvo cigaretės, raktai ir žiebtuvėlis. Jam beeinant pro pastatą, Žalgirio g. 66, Vilniuje, jis pasuko takeliu, kad sutrumpintų kelią. Tuo metu prie jo iš nugaros priėjo du nepažįstami vaikinai apie 16-20 metų amžiaus, iš kurių vienas vaikinas paprašė, kad jis duotų cigaretę. Jis iš rankinės išsitraukė cigaretę. Tuo metu antras vaikinas stovėjo iš šono ir nieko nesakęs iškraustė jo kišenes. Iš šortų kišenės buvo pagrobtas telefonas ir pinigai. (b. l. 14-15)
Papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad 2014 m. liepos 13 d., apie 18.00 – 19.00 val., ėjo link parduotuvės „Maxima“, esančios Tuskulėnų g. Paėjus apie 200 m pasuko į dešinę pusę, link apleisto sodo, kurį eidamas namo norėjo kirsti. Eidamas rūkė ir paėjus sodu apie 100 m. jį iš nugaros pasivijo du vaikinai. Daugiau vaikinai jo nieko neklausinėjo, jokių papildomų klausimų neuždavė, tarpusavyje nesišnekėjo. Vaikinui, kuris paprašė parūkyti, padavė vieną cigaretę, po ko šis paprašė prisidegti. Kol ieškojo žiebtuvėlio, vaikinas, stovėjęs iš kairės pusės, pamatė rankinėje piniginę ir paklausė, ar joje yra pinigų. Jis ramiai atsakė, jog yra apie 20 Lt. Tuo metu nesitikėjo, kad vaikinai iš jo paims pinigus ir telefoną, kadangi aplinkybės nebuvo grėsmingos. Ieškodamas žiebtuvėlio, jis iš rankinės paėmė piniginę ir ją laikė kairėje rankoje. Vaikinas, kuris prašė parūkyti, paėmė iš jo rankos piniginę ir iš jos vidaus ištraukė 20 Lt. Daugiau iš piniginės jis nieko nepaėmė. Vaikinas piniginę grąžino. Tuomet vaikinas prisidegė cigaretę jo paduotu žiebtuvėliu ir be jokio smurto ir grasinimų visi išsiskirstė. Vaikinai nuėjo link Žalgirio g., o jis link parduotuvės „Maxima“. Priėjus netoli parduotuvės norėjo paskambinti draugui ir paklausti, ką parnešti iš parduotuvės. Tuomet šortų dešinėje kišenėje ėmė ieškoti savo telefono „Samsung“, kurio vertė 220 Lt. Telefono kišenėje nerado ir suprato, kad jį ištraukė vienas iš vaikinų. Kada ir kaip buvo ištrauktas telefonas, V. K. nepajuto ir nematė, bet iki susitikimo su vaikinais, telefonas tikrai buvo. Trečio vaikino nematė ir nepamena. Dėl įvykio patyrė 240 Lt turtinę žalą. (b. l. 16 )
Ikiteisminio tyrimo metu Z. Z. parodė, kad 2014 m. liepos 13 d. vakare jis kartu su V. M. ir M. F. vaikščiojo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Žalgirio g., Vilniuje. Pamatė einantį neblaivų vyrą. M. F. pasiūlė tą vyrą apvogti. Jis priėjo prie to vyro, iš paskos priėjo M. F. ir V. M.. V. M. pradėjo vyro klausinėti klausimų. Tuo metu M. F. pareikalavo, kad vyras parodytų, ką turi. Vyras turėjo rankinę, kurią pradėjo rodyti M. F.. M. F. jį apieškojo ir paėmė jo piniginę, iš kurios išėmė 20 Lt. Tuo metu iš vyro rankinės ant žemės iškrito telefonas „Samsung“. Jis tą telefoną pakėlė nuo žemės ir atidavė M. F.. Šis paėmė telefoną ir jie pabėgo. Po poros valandų M. F. telefoną pardavė L. D.. (b. l. 22-23)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad jis turi ir naudoja dvi telefono korteles, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2014 metų liepos viduryje, dienos nepamena, jam būnant Turgaus g., prie jo priėjo trys iš matymo pažįstami vaikinai, tarp kurių buvo M. F.. Pats mažiausias iš jų, kuriam buvo 12 ar 13 metų, pasiūlė jam pirkti telefoną „Samsung“ už 80 Lt, jis nusiderėjo ir nupirko telefoną už 60 Lt. Pinigus padavė M. F.. Apie tai, kad telefonas vogtas, nežinojo ir nieko neįtarė. Pinigus davė M. F., nes jį vienintelį pažinojo. (b. l. 24)
Iš V. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2014 m. liepos 13 d., apie 19 val., Žalgirio g. 66, Vilniuje, prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie jį apieškojo, iškraustė kišenes ir pavogė mobilųjį telefoną „Samsung S6790 Fame“, kurio vertė 240 Lt ir 20 Lt, buvo padaryta 260 Lt turtinė žala. (b. l. 11)
Iš žiūryklės ataskaitoje užfiksuotų duomenų matyti, jog 2013 m. liepos 13 d. 19.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog iš pranešėjo – V. K. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas ir 20 Lt (b. l. 10)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. F. ir V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Tiek M. F., tiek V. M. teisme prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Iš abiejų kaltinamųjų parodymų, duotų teisme, matyti, jog jie abu nurodė, kad prie nukentėjusiojo priėjo turėdami tikslą iš jo pagrobti turtą. Abu kaltinamieji kalbino nukentėjusįjį, bendravimo metu M. F. paėmė nukentėjusiojo 20 Lt, o Z. Z. iš šortų kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Iš abiejų kaltinamųjų parodymų matyti, jog pagrobus nukentėjusiajam priklausantį turtą jie iš įvykio vietos pasišalino. Iš V. M. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad iš nukentėjusiojo pagrobti pinigai buvo perduoti būtent jam. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, jog pagrobtas telefonas buvo parduotas, gauti pinigai pasidalinti. Faktą, jog M. F. ir V. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir Z. Z. parodymai, iš kurių matyti, jog visi trys prie vyro priėjo turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, V. M. su vyru bendravo, M. F. paėmė iš vyro 20 Lt, o pats Z. Z. paėmė vyro mobiliojo ryšio telefoną. Nusikaltimo padarymo faktą ir M. F. bei V. M. kaltę padarius nusikaltimą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kurie leidžia konstatuoti, jog iš jo buvo pagrobti 20 Lt ir mobiliojo ryšio telefonas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina protokole – pareiškime, ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, jie iš esmės sutampa su kaltinamųjų bei liudytojo Z. Z. parodymais. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad M. F. ir V. M. veikdami kartu pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina, jog minėtas nusikaltimas yra padarytas bendrais M. F. ir V. M. veiksmais kartu su asmeniu, kuris nėra tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl už visus veiksmus kaltinamieji atsako kartu. Teismui nekyla jokių abejonių, kad V. M. savo anksčiau aptartais veiksmais išreiškė pritarimą daromai nusikalstamai veikai, suvokė, jog dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme, kalbina nukentėjusįjį tokiu būdu nukreipdamas jo dėmesį, mažindamas budrumą, bei norėjo taip veikti. Bendrą tyčią pagrobti svetimą turtą patvirtina ir tai, jog pagrobti pinigai buvo perduoti V. M., kuris šiuos pinigus išleido, o telefonas parduotas ir už jį gauti pinigai buvo pasidalinti. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats V. M. teisme teigė, kad prie nukentėjusiojo buvo prieita, siekiant patikrinti, ką jis turi, siekiant pagrobti jo turtą. Priėjus prie nukentėjusiojo, jo buvo prašoma duoti cigarečių, o vėliau pinigų. Tokie veiksmai teismo vertinimu rodo ne tik siekį nukreipti nukentėjusiojo dėmesį nuo neteisėtų veiksmų, bet ir siekį įvertinti nukentėjusiojo būklę, jo turimą turtą. Pastebėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš įvykio vietos V. M. kartu su M. F. ir Z. Z. pasišalino tik po to, kai pastarieji paėmė nukentėjusiajam priklausantį turtą.
M. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju V. M. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pripažino tik bylą nagrinėjant teisme. Taigi paminėti faktai neleidžia konstatuoti, jog V. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Teismas, skirdamas M. F. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), ši veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta. M. F. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas. Taip pat teismas atsižvelgia ir tai, jog M. F. yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nesimoko, nedirba, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis nepaklūsta savo motinai, nenakvoja namuose, jo netinkamas elgesys neigiamai veikia kitus šeimos narius. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga M. F. taikyti Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. M. F. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nepadarytų jam tinkamo poveikio, jo pakankamai nedrausmintų, neatitiktų nei jo padarytos nusikalstamos veikos, kurios padarymą, teismo įsitikinimu, yra nulėmęs netinkamas kaltinamojo elgesys, požiūris į mokslą, darbą ir kitus asmenį pozityviai socializuojančius veiksnius, pobūdžio, nei jo asmenybės. Teismas konstatuoja, jog M. F. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Pažymėtina, jog tokios bausmės paskyrimas drausmins M. F., vers jį tinkamai elgtis ne tik viešumoje bet ir šeimoje, nes tuo atveju, jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam galės būti keičiama į areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka M. F. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Taigi M. F. įpareigotinas per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), ši veika padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta, taip pat į jo veiksmų pobūdį darant nusikalstamą veiką. V. M. yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas. Teismas pažymi, jog V. M. iki nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo nebuvo teistas. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. M. po nusikalstamos veikos padarymo buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo nuteistas už trijų apysunkių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, dvi iš šių nusikalstamų veikų yra susijusios su smurto kitam asmeniui panaudojimu (visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki V. K. turto pagrobimo). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad V. M. už jo padarytą nusikaltimą yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Atsižvelgus į V. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas artimesnis šios bausmės minimaliai ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka V. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi subendrinta bausme.
Pastebėtina, jog V. M. ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, paskirtos bausmės buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi. Minėta nutartimi V. M. buvo įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per penkis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per tris mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi V. M. buvo papildomai įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jam buvo uždrausta lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai bei turėti, vartoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus. Toks procesinis sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad V. M. nevykdo jam teismo paskirtų įpareigojimų, daro administracinius teisės pažeidimus, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi V. M. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis nesilaikė probacijos sąlygų, nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas V. M. tinkamo poveikio nedarė, nevertė jo pakankamai koreguoti savo elgesio, paklusti nustatytoms taisyklėms, anksčiau paskirtų laisvės atėmimo bausmių tikslai nebuvo pasiekiami jų vykdymą atidėjus. Taigi teismas mano, jog šiuo atveju V. M. paskirtos bausmės vykdymas nebegali būti atidėtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, kaltinamajam V. M. į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi paskirtos bausmės atliktoji dalis.
Civilinis ieškovas V. K. baudžiamojoje byloje pareiškė 69,51 Eur dydžio civilinį ieškinį. Abejonių ir ginčo, kad buvo pagrobtas būtent V. K. priklausantis turtas, nekilo. Teismas konstatuoja, jog prašomos priteisti nusikaltimu padarytos žalos dydis yra pagrįstas objektyviais byloje esančiais duomenimis, protingas, kaltinamieji padarytos žalos dydžio neginčijo. Taigi civilinio ieškovo V. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.
Kaltinamajam M. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas priežiūrai paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina paskelbus nuosprendį.
Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. M. ikiteisminio tyrimo metu nesilaikė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, t. y. rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, be to, jis niekur nedirba, nesimoko, yra baustas administracine tvarka. Taip pat kaip jau buvo minėta, V. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes kartu su tuo, kad V. M. šiuo nuosprendžiu yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, jam paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. F. (M. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. F. paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti M. F. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi paskirtos bausmės atliktąją dalį.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 1 d.
V. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. M. panaikinti paskelbus nuosprendį.
Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti, jam iš V. M. ir M. F., o M. F. neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės iš civilinės atsakovės I. B., priteisti 69,51 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.