Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-11 padaryto dokumentų suklastojimo ir panaudojimo laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-19 padaryto dokumentų suklastojimo ir panaudojimo laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-06-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2006-03-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir 2006-11-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi) paskirta bausme, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi 2009 m. spalio 6 d. nuosprendis ištaisytas nustatant R. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių ir 5 MGL baudą.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir Ž. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-11 padaryto dokumentų suklastojimo ir panaudojimo laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2007-04-19 padaryto dokumentų suklastojimo ir panaudojimo laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir Ž. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., Ž. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. P., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent 2007 m. balandžio mėn., nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytam asmeniui į viešai skelbiamas Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimo į darbą formas Nr. 1a-SD įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Ž. P., J. R., V. P., E. P., V. R., A. P., A. V., J. T., L. V., V. J., A. V., D. B., S. M., R. V., V. S., Č. L., I. J., E. J., J. R., A. Š., V. Č., N. P., S. M., R. K., Š. Š. ir G. L. priimti į darbą UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007-04-11, R. S. šiuos pranešimus 2007-04-11 tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje, stovėjusiame Šiaulių m. Ežero gatvėje, prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pastato, perdavė Ž. P., kuris ten pat pranešimus apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, kuriuose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir buhalterio parašu, UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, po to tą pačią dieną Ž. P. šiuos žinomai netikrus dokumentus – Pranešimus apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Be to, R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. P., pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent 2007 m. balandžio mėn., nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytam asmeniui į viešai skelbiamas Pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimo iš darbo formas Nr. 2a-SD įrašius objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. R., V. P., E. P., V. R., A. P., A. V., J. T., L. V., V. J., A. V., D. B. S. M., R. V., V. S., Č. L., I. J., E. J., J. R., A. Š., V. Č., N. P., S. M., R. K., Š. Š. ir G. L. atleisti iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007-04-17, R. S. šiuos pranešimus 2007-04-19, tiksliai nenustatytu laiku, automobilyje, stovėjusiame Šiaulių m. Ežero gatvėje, prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pastato, perdavė Ž. P., kuris ten pat pranešimuose apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, kuriuose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, ranka įrašė R. S. nurodytas draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumas, patvirtino savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir buhalterio, parašu, UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, po to tą pačią dieną Ž. P. šiuos žinomai netikrus dokumentus – Pranešimus apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes R. S. buvo nuteistas vieninteliu teisiamajame posėdyje ištirtu įrodymu – bendrininko Ž. P. nenuosekliais, prieštaringais, melagingais ir nelogiškais parodymais.

Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje laikydamas, kad Ž. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisme vienodai ir nuosekliai atpasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – pastarojo parodymus įvertino kaip teisingus ir jais rėmėsi, tačiau nemotyvuotai nesirėmė nuteistojo R. S. parodymais, nors taip pat pripažino, jog jie yra taip pat vienodi ir nuoseklūs. Apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuojama, kodėl vieno iš nuteistųjų vienodi ir nuoseklūs parodymai yra pagrindas pripažinti juos įrodymu, o kito nuteistojo vienodi ir nuoseklūs parodymai nėra pagrindas pripažinti juos įrodymu. Teigiama, kad teismui pripažinti R S. kaltu pakako Ž. P. ir jo motinos V. P. parodymų, kurių šaltinis yra tas pats Ž. P. Remiantis tuo teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu, buvo šališkas ir neobjektyvus, teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dar iki nuosprendžio priėmimo.

Skunde nurodoma, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, o vėliau surašytas kaltinamasis aktas kaltinant jį pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl to, kad jis pagamino ir realizavo netikrą dokumentą, t. y. 2007-04-11 Ž. P. pateikė netikrą pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu V. J. priėmimą į darbą, o 2007-04-17 Ž. P. pateikė netikrą pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu V. J. atleidimą iš darbo. Nurodoma, kad teisme du kartus buvo keičiamas kaltinimas R. S., 2009-04-07 prokurorei pateikus prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kuomet R. S. buvo suformuluoti iš esmės trisdešimt visiškai naujų kaltinimų dėl naujų nusikalstamų veikų, kurių kiekviena buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir dėl kurių R. S. nebuvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas, į kaltinimo esmę buvo įtraukti penkiolika nukentėjusių asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir jiems nebuvo išaiškinta tokia teisė, todėl teismas neturėjo priimti prokuroro pareiškimo dėl visiškai netirtų nusikalstamų veikų. Dėl to, kas paminėta, advokatė teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d., nes teisiamajame posėdyje nagrinėjo kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, ir tuo pažeidė tiek Lietuvos Respublikos BPK, tiek R. S. teisę gauti pranešimą apie įtarimą, žinoti, kuo jis yra įtariamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, pateikti dėl jų prašymus ir kt.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas ėmėsi prokuroro vaidmens ir nusprendęs, kad galimai R. S. ir Z. P. yra padarę daugiau nusikalstamų veikų, kurios nebuvo tiriamos šioje byloje ir dėl kurių nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai, atnaujino ikiteisminį tyrimą tuo tikslu, kad būtų surinkta daugiau duomenų, kurie pasunkintų kaltinamųjų padėtį ir taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų surinkta daugiau kaltinamuosius kaltinančių įrodymų, nors joks įstatymas nenumato, kad teismas turi teisę rinkti kaltinamojo padėtį sunkinančius dokumentus ir įrodymus, todėl tokie teismo veiksmai yra neteisėti, kas rodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Advokatės teigimu, teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas, paaiškėjus, jog vienus suklastotų dokumentų egzempliorius Ž. P. laikė savo namuose – tai yra paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios sunkintų tik Ž. P. padėtį, įrodymų tyrimo nebeatnaujino, nurodydamas, kad toks kaltinimas Ž. P. nepareikštas ir teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyti ir ištirti įrodymai, kokiais aktyviais veiksmais R. S. prisidėjo prie nusikaltimų padarymo, o vien tai, kad R. S. galimai buvo tame pačiame automobilyje su Ž. P., baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Apeliantė skunde pažymi, kad kaltinamieji buvo nuteisti už netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, kai iš tiesų dokumentai buvo tikri, tik suklastoti, nes nustatyta, jog Pranešimai (formos Nr. la-SD ir Nr. 2a-SD) buvo tikri, gauti galimai iš interneto, tačiau juose įrašyti duomenys yra netikri, vadinasi, R. S. ir Ž. P. galėjo būti kaltinami tik už tikrų dokumentų suklastojimą, o ne už netikrų dokumentų pagaminimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. spalio 16 d. kaltinamuoju aktu užbaigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kaltinant R. S. padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., o būtent tuo, kad jis pagamino ir realizavo netikrą dokumentą, tai yra 2007 m. balandžio 11 d. pateikė Ž. P. netikrą pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu V. J. priėmimą į darbą, o taip pat pagamino ir realizavo dar vieną netikrą dokumentą – 2007 m. balandžio 17 d. pateikė Ž. P. netikrą pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu V. J. atleidimą iš darbo (t. 2, b. l. 89-94).

Šios kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme du kartus buvo keičiamos iš esmės skirtingomis – abiem atvejais išplečiant kaltinimo ribas ir apimtį. Pirmuoju atveju prokurorė, palaikiusi kaltinimą baudžiamojoje byloje, į apylinkės teismą kreipėsi prašydama inkriminuoti R. S. 30 naujų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (t. 2, b. l. 132-148), o antruoju – prašė pripažinti R. S. kaltu pagaminus, panaudojus, pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ne tik 2 netikrus dokumentus apie fiktyvų V. J. įdarbinimą/išdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pirminiame kaltinime, o iš viso suklastojus, panaudojus, pateikus 52 netikrus dokumentus, susijusius su Ž. P., J. R., V. P., E. P., V. R., A. P., A. V., J. T., L. V., V. J., A. V., D. B., S. M., R. V., V. S., Č. L., I. J., E. J., J. R., A. Š., V. Č., N. P., S. M., R. K., Š. Š. ir G. L. fiktyviu įdarbinimu/išdarbinimu UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 87-88).

Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Reikalavimai kaltinamajam aktui yra išdėstyti Lietuvos Respublikos BPK 219 str. Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. nurodytų reikalavimų, kai jame nenurodyti esminiai duomenys – pvz. nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, duomenys apie įtariamąjį, nukentėjusįjį, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes pastarasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą apylinkės teisme kaltinimo turinys buvo keletą kartų keičiamas remiantis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka. Proceso dalyviai su pakeistais kaltinimais buvo supažindinti ir pastabų dėl jų nepareiškė (t. 2, b. l. 149; 175; 89). Iš to būtų galima susidaryti įspūdį, kad R. S. suprato, kuo yra kaltinamas, tačiau kyla abejonės, ar pastarasis galėjo tinkamai pasiruošti gynybai ir efektyviai gintis nuo tos apimties kaltinimo, kuris buvo inkriminuotas skundžiamu nuosprendžiu. Iš R. S. parodymų (t. 2, b. l. 119-120; 175; t. 3, b. l. 89) akivaizdu, kad visus pareikštus kaltinimus jis neigė, tvirtindamas, kad jokių duomenų apie jokius asmenis nerinko, pranešimų apie asmenų priėmimą ir atleidimą iš darbo nepildė ir jų Ž. P. neperdavė. Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pareikštas įtarimas R. S.(t. 1, b. l. 110), pirminis kaltinimas (t. 2, b. l. 89-94) ir prokurorės pateiktas paskutinis kaltinimo variantas (t. 3, b. l. 87-88) iš esmės skiriasi tarpusavy.

Kaip buvo minėta, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, o po to pareikštas kaltinimas R. S. tik dėl dviejų netikrų dokumentų pagaminimo, realizavimo ir pateikimo Ž. P. apie tariamą V. J. priėmimą ir atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. S. pareikšto kaltinimo ribos buvo išplėstos, kaltinant jį ir tų suklastotų dokumentų pagaminimu bei panaudojimu, kurie susiję su asmenų (A. V., J. T., D. B. V. S., E. J., J. R., A. Š., S. M., G. L.), kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, įdarbinimu ir išdarbinimu UAB (duomenys neskelbtini). Todėl kyla logiškas klausimas, kuo remiantis prokurorė grindė tokias savo išvadas, jei iš esmės ikiteisminis tyrimas apie fiktyvų ar realų išvardintų asmenų įdarbinimą (atleidimą iš darbo) UAB (duomenys neskelbtini) atliekamas nebuvo, kaip nebuvo ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys apie jau minėtus asmenis, kas rodo, jog kaltinamajame akte nebuvo išdėstyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, o tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės neatitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų.

Nurodyti įstatymo pažeidimai surašant kaltinamąjį aktą ne tik suvaržė kaltinamųjų teises į gynybą, bet ir neužtikrino galimų nukentėjusiųjų (kaltinimuose nurodytų asmenų) teisių (BPK 28 str.). Kartu taip formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti, praktika, kuomet tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros pareiga.

Padaryti pažeidimai, tiesiogiai įtakoję ir kaltinamojo akto neatitikimą keliamiems reikalavimams (BPK 219 str.), sutrukdė pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą ir trukdo nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui.

Kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 301 str. numatyta, jog teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu inkriminuodamas R. S. ir Ž. P. bendrininkų grupėje pagaminus ir panaudojus netikrus dokumentus dėl fiktyvaus 26 asmenų įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl 25 asmenų atleidimo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), iš visų kaltinime paminėtų asmenų teisiamajame posėdyje apklausė tik septynis (Ž. P., V. P., A. P., L. V., V. J., A. V., N. P. (t. 2, b. l. 119-120; 175-177; t. 3, b. l. 89) ir tuo grindė savo išvadą, jog duomenys apie visų kaltinime paminėtų asmenų įdarbinimą/išdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka realios tikrovės. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl teisminio nagrinėjimo metu pripažino būtinumu apklausti vienus asmenis, o kitų ne, nesprendė, ar be V. J. nuo nusikalstamų nuteistųjų veiksmų yra daugiau nukentėjusių asmenų, ir tokiu būdu neužtikrino galimai nukentėjusiųjų asmenų procesinių teisių.

Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde pagrįstai reiškiamos abejonės ir dėl kitų apylinkės teismo sprendimų. Pirmosios instancijos teismas 2009 d. liepos 8 d. nutartyje dėl įrodymų tyrimų atnaujinimo konstatavo, kad kaltinamųjų galimai padaryta nusikalstama veika nėra pakankamai ištirta, pateiktas kaltinimas nėra išsamus, nes byloje yra duomenų ir apie kitų asmenų priėmimą, atleidimą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), kurie kaltinime nenurodyti (t. 3, b. l. 18-19). Tačiau teismas, nutaręs atnaujinti įrodymų tyrimą, nesiėmė priemonių iškviesti į teisiamąjį posėdį asmenis, kuriuos pats įvardino savo nutartyje, kaip galimai fiktyviai įdarbintus/išdarbinus UAB (duomenys neskelbtini) – apsiribojo formalia nuteistųjų apklausa ir bylos medžiagos pagarsinimu (t. 3, b. l. 89-90).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas pripažino, kad R. S. ir Ž. P., veikdami bendrai, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus – Pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir atleidimą iš darbo. Apylinkės teismas nurodė, kad dokumentų pagaminimas pasireiškė tuo, kad į viešai, tame tarpe, internete skelbiamas formas 1a-SD bei 2a-SD buvo įrašyti asmenų, kurie iš tikrųjų nebuvo priimti į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir atleisti iš darbo, duomenys. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad nebuvo nustatyta nei kas, nei kada, nei kur įrašė minėtus duomenis į internete skelbiamas formas ir šią aplinkybę pašalino iš R. S. pareikšto kaltinimo. Tokiu būdu teismas padarė dviprasmiškas išvadas – iš pradžių nustatęs, kaip R. S. pagamino netikrus dokumentus vėliau šią faktinę aplinkybę pašalino iš kaltinimo.

Visa tai rodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. S. ir Ž. P. inkriminuotų dokumentų klastojimų nemotyvuotos, nepagrįstos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kas daro nuosprendį sunkiai suprantamą, neaiškų ir ydingą.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 str. išvardytų aplinkybių, kurios nustato nušalinimo pagrindus. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1 d. 1–3 punktuose nustatytos konkrečios teisėjo nušalinimo aplinkybės, o 4 punkte nurodyta, kad proceso dalyviai motyvuotai gali nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi, Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 1 d. 4 p. redakcija reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo, todėl proceso dalyvio nurodytą kitokią aplinkybę vertina teismas ir sprendžia, ar ji pagrįsta.

Tokiu būdu, be to, kad surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo anksčiau minėti sprendimai teisminio bylos nagrinėjimo procese bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytos prieštaringos išvados sutrukdė teismui objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes, ištirti visus įrodymus, juos tinkamai išanalizuoti ir priimti nešališką sprendimą. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Tačiau, kaip teigiama tame pačiame įstatyme, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kolegija mano, jog anksčiau aptarti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai (BPK 369 str. 3 d.) – kaltinamojo akto trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą, bei pirmosios instancijos teismo šališkumas turėjo įtakos ne tik apeliantui, bet ir nepadavusio apeliacinio skundo Ž. P. atžvilgiu priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui abiejų nuteistųjų atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį ir bylą perduoti Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorui.