Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad pati nukentėjusioji su juo tai susitikinėja, tai kalba normaliai, tai nebebendrauja, tai vėl susitikinėja. Visą laiką jis norėjo kalbėtis, taikytis, su vaikais matytis. Pas juos yra taip, kol ji nekalba su juo normaliai, tol ir vaikai normaliai su juo nekalba. 11 metų pragyveno, gyveno nesudarę santuokos. Prieš metus išsiskyrė. Tuo metu jie jau kartu nebegyveno, bet susitikinėjo, buvo kartu Šventojoje. Po to vėl nebekalbėjo. Tiesiog norėjo taikytis ir būti kartu. Kai išprovokuoja, ir rašai iš pykčio visokias nesąmones. Pradeda nebebendrauti, dar nesąmones kalbėti. Sakė, kad jis nereikalingas vaikams, bus kitas, kitas prižiūrės vaikus ir panašiai. Prieš kelis metus buvo tokia pati situacija, elgėsi taip pat, nebebendravo, po kiek laiko jau kitaip, jau pats pasiimk vaikus, vėl pasiėmė jį iš kaimo kartu į Šiaulius gyventi, pagyveno ir vėl tas pats. Būdavo, kad persekiojo automobiliu, norėjo pakalbėti ir pamatyti, ar turi kitą. Jo vaikai ten gyvena. Tvarkos su vaikais bendravimo teismas nebuvo nustatęs. Kada jai geras noras, tada leidžia jam matyti vaikus. Buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) pakalbėti, ji parvažiavo, ją palydėjo jos draugas. Paėmė už rankų, sakė palaukti, pasikalbėti, ji pradėjo šaukti, sakė kvies policiją. Laikė už rankų, kad nepabėgtų. Gali būti, kad jėgų neapskaičiavo. Galėjo fizinį skausmą sukelti, tai pripažįsta. Buvo 19 valanda vakaro. Prie jos mamos namo buvo vieną kartą nuvažiavęs. Prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) laukdavo, parašydavo jai, kad nori pakalbėti. Ji telefonu nekalbėdavo, numerį užblokavo. Kada norėdavo, tada atrašydavo. Nepamena, kiek kartų jai skambindavo, rašydavo žinutes. Kiekvieną dieną skambindavo, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kai paskambindavo, būdavo, kad sakydavo įžeidžiančiai, ir kai susipykdavo, bet į tai nekreipdavo dėmesio. Necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo, sakydavo iš pykčio, kad tokias nesąmones daro. Kaltino ją sugriovus šeimą. Žinutes dažnai rašydavo, nepamena tiksliai ką rašydavo, viską rašydavo ir gražiai, ir negražiai. Kartais neblaivus rašydavo. Ir grasino jai, tai pripažįsta. Rašydavo iš pykčio, išvesdavo iš kantrybės. Net negalvodamas parašydavo. Norėjo susitarti su ja, norėjo taikytis. Kai neišprovokuodavo, kalbėdavo normaliai. Turi dvi dukras, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. Joms rašė žinutes, būdavo, kad negražiai parašydavo. Grasino mergaitėms, kad paliks be tėvo, be senelių, be žaislų, kad gyvens vaikų namuose. Mergaitės su niekuo negali bendrauti. Bendrauja tik su tais, su kuom mama leidžia. Buvo prisijungęs prie „facebook“ paskyros, negražiai parašė, kad Šiaulių „kekšė“, nepamena, atrodo, nurodė adresą. Buvo įrašęs buvusios sugyventinės telefono numerį, (duomenys neskelbtini), bet ištrynė. Visus veiksmus pripažįsta. Supranta, kad sukėlė baimę, stresą, nerimą, tada taip nemanė. Dabar gailisi dėl tokio savo poelgio. Šiai dienai jų santykiai yra tokie, tai bendrauja, tai nebendrauja. Buvo gerai, dabar vėl nebekalba. Visus kaltinimus pripažįsta visiškai. Ir dabar būna, kad parašo žinutes, nežino po kiek į dieną parašo, visaip būna. Gal ir parašo į dieną 30-50 žinučių. Nors ir buvo jam išaiškinta, kad negalima susisiekti su nukentėjusiosiomis, jis nori taikytis. Ji pasakė, kad nenori taikytis, bet ji pati parašo ir susitinka. Ji pati tai daro. Jis jos neištempia iš namų. Pati atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), jie nueina į kavinę, pasėdi. Jis pasiūlo susitikti, ji pasako gerai. Gal du kartus ir yra susitikę. Dukterims, kada rašydavo tiksliai nežino, bet ir naktį parašydavo. Klausdavo, kaip sekasi. Klausdavo, kur mama. Rašė į dukterų mokyklos „facebook“ grupę, rašė, kad apie vaikus jam papasakotų. Apie mamą rašė, kad nusilakstė. Pirmą kartą susitaikė, pasakė, kad blogas gyvenimas, neturi iš ko gyventi, kiša vaikus ir susitaikė. Buvo atvejis su benzinu. Išprovokavo, suėmė pyktis ir bandė su benzinu nusižudyti. Buvo apsipylęs su benzinu ir norėjo pasidegti. Ji tyčiojasi, meluoja, vieną sako, kitą daro. Būna bendrauja gražiai, ji pasako, kad yra namuose, o ji šlaistosi. Daug kartų pravažiuoja pro šalį, patikrina nukentėjusiąją. Į vaikų teises dėl vaikų nesikreipė. Nenori po vaikų teises tampytis. Nori su vaikais matytis. Kol mama nekalba, tol ir vaikai nekalba su juo. Kai mama kalba, su juo ir vaikai apsikabina, gražiai būna kartu. Kai mama nekalba, tada ir vaikai sako, kad nenori. Klausdavo vaikų, kaip sekasi. Dabar iš viso mergaitėms mažai rašo, vis tiek neatrašo. Tada sėdėjo prie laiptų, nes laukė, norėjo pakalbėti. Nežino, kas vaikus žiūri, nežino, kur ji pati bastosi. Šiuo metu taip pat parašo žinutes. Bet nuo šio momento daugiau neberašys, nebelauks. Suvokia, kad per prievartą negalima bendrauti. Jis tik norėjo taikytis, būti kartu. Supranta, kad toks būdas nėra leistinas. Supranta, kad už tai gali būti nubaustas. Norėjo tik taikytis, būti kartu. Iš meilės taip darė. Dirba komandiruotėse, meistru, dirba po Lietuvą, po užsienį, kur siunčia. Užsienyje išbūna po 1,5 mėnesio. Vaikus išlaiko. Blogai vertina savo elgesį. Dabar tikrai paliks ramybėje. Dirba statybinėje įmonėje, remontuoja, daug ką daro: smėliuoja, dažo, atstatinėja, tiltai, viadukai, kuro talpos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be paties kaltinamojo M. B. visiško prisipažinimo teisme jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

1) M. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju, apklausomis, kuriose jis savo kaltę pripažino visiškai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Apie 2018-08-10 įvykį gali paaiškinti, kad gali būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis atvažiavo prie L. L. namų. L. L. yra buvusi jo sugyventinė, kartu nebegyvena jau nuo vasario mėnesio. Laukė jos prie namų, nes norėjo su ja pakalbėti, pamatė kaip ji grįžo, o iš paskos jai ėjo jos kažkoks draugas, kurio pats asmeniškai nepažįsta, matė pirmą kartą. Jis priėjo prie L. L. pakalbėti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji pradėjo eiti namų link, jis nenorėdamas, kad ji neišeitų paėmė jai už abiejų rankų rankomis, jai už jos abiejų riešų, ir laikė. Stipriai nespaudė, jam neatrodo, kad ji turėjo patirti fizinį skausmą, nes laikė nestipriai, norėjo tik, kad ji nenueitų. Ji nieko nesakė, kad jai skauda, ji tik šaukė savo sesers dukrą A., kad ji kviestų policiją. Po kelių minučių atėjo jų vaikai: I. ir A., jos matė, kaip jis laikė L. L. už rankų, bet, vaikams atėjus, rankas L. jis paleido, nes norėjo apkabinti vaikus, bet jie nesileido, nes jie yra prigąsdinti ir primokyti. Jis tik nori bendrauti su vaikais, norėjo pakalbėti ir su L. Daugiau kaip ir jokio konflikto neįvyko. Kadangi nepavyko nieko išsiaiškinti su ja, išvažiavo namo. Dėl poelgio nuoširdžiai gailisi, norėtų susitaikyti su L. L., atsiprašytų jos. Papildomai nurodo, kad tas L. L. draugas, kuris ėjo jai iš paskos viską matė kaip viskas vyko, tik jis jo nepažįsta ir nurodyti jo negali. Papildomai nori nurodyti, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai ji kviečia policiją, bet pati po to vėl nori bendrauti, nesupranta jos tokio elgesio, todėl ir norėjo išsiaiškinti (III tomas, b. l. 112-115). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje jis kaltę pripažino ir parodė, kad vaikai A. ir I. išsiskyrus su L., gyvena atskirai. Jis sutinka, kad su L. bendrauja žinutėmis, kurių per dieną parašo tikrai daug. Kartais ji jam atrašo, bet retai. Gal kažkada pradžioje, seniau, buvo parašęs kelias žinutes, kuriose rašė "pagaus, užmuš" ir t.t. Būna ir dabar kokia negera žinutė, bet dabar nerašo, kad pagaus, užmuš ir pan. Dabar mėgina tartis gražiai. Jis mano, kad savo žinutėmis jai negrasina. Ir ji pati tai žino. Yra jo prašiusi, kad to nedarytų, nerašytų ir neskambintų. Tačiau jis toliau rašė ir skambino. Jis rašo, nes nori susitarti su ja. Nori normalaus bendravimo, normaliai, kad leistų matytis su vaikais, kad nereiktų pyktis. Visada su ja būna taip, kad, kai ji nusigyvena, po kurio laiko grįžta ir jie gyvena kartu. Kokius tris kartus taip buvo. Bus ir dabar taip pat, pagyvens ir grįš vėl pas jį. Yra jau taip buvę, žino ją. Taip pat sutinka, kad yra ne kartą jai skambinęs ir negražiai kalbėjęs, vadinęs įvairiais žodžiais, gal kažką ir pagrasino, bet gal išgėręs buvo, nelabai pamena. Kartais ir blaivus būdavo, kai skambindavo. Ką tiksliai sakydavo, nepamena. Sutinka, kad galėjo būti įžeidimai, kažkokie grasinimai. Taip pat sutinka, kad jis per dukros Facebook prisijungė ir parašė apie L. negražų komentarą, kad Šiaulių kekšė, jos telefoną nurodė ir adresą. Neatsimena, ar tada buvo blaivus, negali pasakyti. Jis taip padarė, nes mano, kad ji arba jos draugė, nurodė jo numerį puslapiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad jis ieško vyro draugo ir pan., ir jam skambinėjo įvairūs asmenys, rašė žinutes. Dėl to, jis niekur nesikreipė, neieškos teisybės. Jis mano, kad tai jos arba draugių darbas. Iš niekur tai neatsiranda. Taip pat sutinka, kad skambindavo į dukterų numerius, nes taip tikėjosi, kad pakels ragelį jų motina, L. Ir yra naktį pakėlusi, ir yra bendravę. Taip pat sutinka, kad dukroms rašinėjo negražias žinutes apie mamos draugą, žinutėse buvo seksualiniai pasisakymai apie mamą. Sutinka dėl to. Skambinėjo dukroms, sakydavo, kad gali atsidurti vaikų namuose, kad neturės tėvo, senelių. Taip sakė, nes buvo piktas, dėl to, kad L. nuteikinėja vaikus prieš jį, jos jam nekelia ragelio, nekelia seneliams ragelio, nenori bendrauti. Rugpjūčio pabaigoje, jam buvo uždrausta bendrauti, tačiau jis nevykdė pilnai teismo nutarties, nes norėjo bendrauti su vaikais, su L. Jam svarbu, ko jis nori, kaip jaučiasi, o bendrauti jis nori. Dėl važiavimo į L. motinos kaimą, (duomenys neskelbtini) kaimą, tai ne pas jos motiną važiavo, o pas kaimyną, pasišūkavo per kiemą su L. Ką jai pasakė, neatsimena. Vaikai jo buvo kieme, matė, kad jis yra pas kaimyną. Dėl L. sekimo automobiliu (vairuoja BMW), jis nelabai sutinka, nes kartais prie jos darbo, pakalbama. Nebėga ji nuo jo, kalbasi. Sekti tai nemano, kad seka, kai pakalba tai būna, kad važiuoja paskui, bet tai natūralu, nes gyvena netoli, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Yra palikęs savo mašiną prie kelio, netoli jos namo, bet taip padarė, nes nerado vietos savo mašinai arčiau savo namų. Yra kažkada atvežęs daiktus, padavęs jai. Kad seka ją po langais, prie kelio, nelabai sutinka. Kad yra atvažiavęs, jis jai praneša visada. Taip pat sutinka, kad rugpjūčio 10 d., vakare, laiko nepasakys, jis buvo atvykęs pas ją į kiemą, ir buvo ją suėmęs už rankų. Prispaudė prie sienos, laikė, tačiau nemano, kad sužalojo ją, kad jai buvo skauda. Laikė tiek, kad nebėgtų. Ji nešaukė, kad jai skauda, tik sakė, sesers dukrai, kad kviestų policiją. Jo dukros buvo kieme, matė ir sakė, paleisk mamą. Jis pats ją paleido, niekas jam to neliepė daryti. Pamena, kad buvo moteris pirmame aukšte prie lango, tačiau nieko nesakė. Kai L. laikė prie sienos, ji nebuvo išsigandusi, buvo pikta ir žvengė, kai ją paleido. Jo dukros verkė, matyt, jos išsigando. Yra pas juos buvęs smurtas, tačiau seniai, (duomenys neskelbtini) kai gyveno. Bet kai gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo smurto. Nėra jos mušęs. Vaikų irgi nėra mušęs. Jis taip elgėsi, nes norėjo bendrauti su vaikais, norėjo susitarti su ja dėl vaikų, pradžioje norėjo, nes tikėjo, kad grįš. Dabar ir pats nenori, kad ji grįžtų. Neatsimena, ar ji pati kada per tą laikotarpį, yra pradėjusi jį kalbinti. Tai darydavo jis, sutinka. Iki rugpjūčio jie bendravo tikrai normaliai, bet paskui viskas prasidėjo negražiai. Dar birželį važiavo kartu atostogauti. Susitikdavo, ateidavo pas jį, bet gyveno atskirai. Po to, rugpjūtį, tiksliai nepasakys kada, ji pradėjo nebendrauti, neatrašė, nekėlė ragelio ir tada jis pradėjo rašinėti jai, skambinti. Jis sutinka, kad ir šiandien rašė jai, kad kaip toliau viskas vyks, ką toliau darys. Grasinimų nėra, nieko jai negrasina, tik yra klausimai. Jam išaiškinta, kad su vaikais gali bendrauti nusistatęs tvarką teismo keliu. Tai spręs vėliau, kai viskas pasibaigs su byla. Jis sutinka, kad yra kaltas dėl nuolatinio rašymo, skambinėjimo, negražių rašinėjimų, grasinimų. Sutinka, kad negerai darė rašydamas dukroms, skambindamas naktį, parašydamas apie L. komentarą "Facebook'e. Beje, jis jį greitai ištrynė, tą pačią dieną, gal netgi po keleto minučių. Jis gailisi dėl savo veiksmų (III tomas, b. l. 121-124). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nori visiškai pripažinti savo kaltę, nes jo elgesys nebuvo tinkamas. Jis sutinka, kad sistemingai rašė SMS L. L., kad jos buvo negražios, kad jose buvo įžeidimų, necenzūrinių žodžių, grasinimų, spaudimo taikytis. Paskui žinutės buvo gražesnės, dėl vaikų daugiau aiškinosi. Kaime pas jos mamą jis buvo, bet buvo atvykęs pas kaimyną. Nežinojo, kad L. tuo metu kaime, bet pamačius ją, buvo bendravimas. Nepamena pokalbio aplinkybių su L., vaikus savo matė. Tada jau buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti ir nebendrauti. 100 metrų atstumo nebuvo, jis pasiliko pas kaimyną tą vakarą. Tą vieną kartą pasišūkavo per kaimyno sklypą, daugiau nebendravo. Sutinka, kad keletą kartų buvo atvykęs prie jos darbo PC (duomenys neskelbtini), kad su ja pakalbėti. Pavykdavo pakalbėti ir tada kartu iš aikštelės vykdavo link namų. Jie gyvena tame pačiame rajone, jo gatvė sekanti, bet netoli. Tai gaudavosi taip, kad ji važiuoja namo, o jis paskui, kartais ji paskui jį vykdavo. Bet tyčia jos mieste nesekdavo. Taip pat, ne kartą yra stovėjęs palei gatvę prie jos namo pasistatęs savo mašiną, ir laukęs, kol L. išeis pakalbėti. Kartais išeidavo, kartais ne. Tyčia jos nesekė, ar ji su kažkuo grįžta, ar ne. Po buto langais, namo kieme jis nestovėdavo. Jis nesekė jos, nei palei gatvę, nei mieste. Jos gyvenimo nuolat nestebėjo. Koks tikslas ją sekti. Pripažįsta pilnai, kad skambinėjo ir rašė SMS dukterims, tai galėjo būti įvairus paros metas, skambindavo, kad paklausti, kur jų mama, kaip joms sekasi ir t.t. Sutinka, kad negražiai kalbėjo su dukterimis, kad galėjo vaikus išgąsdinti, bauginti. Dėl to sutinka. Nenorėjo jų tyčia gąsdinti, tiesiog frazės išsprūsdavo iš konteksto, susinervindavo. Dukterys su juo negražiai pradėjo kalbėti, nors to nebuvo iki išsiskyrimo su jų mama. Jis mano, kad abi dukterys įtakojamos mamos, primokytos taip kalbėti. Taip pat visiškai pripažįsta, kad per dukters I. FB, jis prisijungė ir parašė negražų komentarą apie L., tiksliai komentaro nepamena, bet sutinka, kas parašyta įtarime. Už kelių minučių jis tą komentarą ištrynė. Dėl fizinio skausmo sukėlimo jis irgi kaltę pripažįsta, buvo suėmęs jai už riešų, laikė ją prispaudęs prie sienos, ji nešaukė, kad skauda. Prašė paleisti. Jis negali vertinti, ar jai skaudėjo, todėl jeigu L. sako, kad skaudėjo, jis sutinka su tuo. Vaikai matė viską, jos buvo kieme, jos prašė paleisti mamą ir tada jis ją paleido. Kad būtų stipriai spaudęs, jis to nepamena, bet jai galėjo skaudėti, sutinka su tuo. Gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta tai ką nurodė, ką darė blogai. Vakar pravedė vaikams pinigų, pasveikino visas su šventėmis, stengiasi rašyti mažai, tik reikalui esant. Yra labai sunku visiškai nutraukti ryšį ir nebendrauti, nes pragyveno 12 metų. Norėtų užbaigti bylą kaip galima greičiau, bet palieka tai spręsti teismui (III tomas, b. l. 132-135).

2) Nukentėjusiosios L. L. ikiteisminio tyrimo apklausų parodymais, kad M. B. yra buvęs jos sugyventinis, kartu gyveno 10 metų, vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų. Dėl jo per dažno piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, jie nuo 2018-02-01 kartu nebegyvena. Su ja gyvena dvi mažametės dukterys I. B. ir A. B. M. B. žino, kur ji gyvena ir kur dirba, nuolat ją persekioja, vis bando susitaikyti. 2018-08-10 apie 19:30 val. baigusi darbą ji važiavo namo ir matė, kaip M. B. nuo pat jos darbovietės seka ją. Grįžusi prie namų, ji pastatė savo automobilį, ir, jai einant pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), M. B. ją sučiupo už abiejų rankų per žastus ir pristūmęs prie namo sienos laikė ir neleido išsilaisvinti. Tai buvo apie 20:00 val. Kieme buvo jos dukterėčia A. K., kurios paprašė, kad iškviestų pagalbą. Ji taip pat šaukėsi pagalbos, ir atbėgę jos vaikai matė, kaip M. B. prispaudęs prie sienos laiko ją. Vaikai buvo išsigandę ir verkė, prašė paleisti. M. B. ją laikė labai stipriai suspaudęs per rankas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dar jis sakė, kad jai paskutinė diena ir kad kitą kartą pagavęs ją papjaus. Tada ją paleido ir pasišalino. Jis jai grasino tik žodžiu. M. B. anksčiau taip pat yra smurtavęs prieš ją, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Prieš dvi dienas, t. y. 2018-08-08 ji Šiaulių apylinkės prokuratūroje parašė prašymą, kad būtų imtasi veiksmų dėl jos terorizavimo. Jis jai tyčia norėjo sukelti fizinį skausmą, buvo labai agresyviai nusiteikęs. Jis iš pažiūros atrodė blaivus, ji taip pat buvo blaivi. Jai kūno sužalojimai nepadaryti, todėl į medikus nesikreipė ir nesikreips (I tomas, b. l. 48-51). Papildomai parodė, kad 2018 m. vasario pradžioje datos nepasakys, jos iniciatyva, išsiskyrė su M. B.. Vasario pirmomis dienomis nakties metu įvyko konfliktas ir M. pareikalavo išeiti iš namų su abiem vaikais. Naktį ji nėjo, paprašė, kad leistų pernakvoti ir išėjo ryte su vaikais. Butas buvo nuomojamas jo vardu. Ji išsinuomojo kitą butą ir daugiau pas M. nebegrįžo. Nutarė nutraukti santykius. Nuo pat pirmų išėjimo iš namų dienų, prasidėjo grasinimai telefonu ar susitikus. Jis skambindavo nuolat, po keliasdešimt kartų kas dieną, pradžioje ji pakeldavo ragelį. Prašydavo grįžti į namus. Atsakydavo, kad nebegrįš, kad išsiskyrė, kad su vaikais nedraudžia bendrauti. Tada būdavo grasinimai ir koliojimai, nesvarbu, kur ji būdavo, gatvėje, namuose, ar su vaikais, ar viena. Grasinimai būdavo tokie, kad bus blogai, prisidirbsi, atsiimsi. Kažkokių rimtų grasinimų, kurie būtų kėlę rimtą nerimą dėl savo sveikatos, nebuvo. Todėl ji niekur ir nesikreipė. Jis pagrasindavo bendrais kažkokiais pasisakymais, nekreipdavo dėmesio ir gyveno toliau. Ją vargino jo skambučiai, žinutės, psichologiškai pavargo. Žinutės irgi buvo be kažkokių rimtų grasinimų, buvo tekstai panašūs į "pagalvok, suauk, kad ne vaikas esu, kad nusigyvensiu ir pan". Ji M. dėl tų skambučių ir žinučių, iki prasidėjusių rimtų grasinimų rugpjūčio 5 d. ar 6 d., neturi pretenzijų. Tai buvo spaudimas, labai nuo to pavargo, bet tai nebuvo rimti grasinimai. Dar jis persekiodavo, kuomet vesdavo vaikus į mokyklą, susitikus, jis ją arba koliodavo, arba prašydavo grįžti, būdavo pakeltas tonas. Tai girdėjo ir matė abu vaikai. Vaikai jam netrukdė taip elgtis, prašydavo taip nesielgti prie vaikų. Bet jis nereaguodavo. Vaikams būdavo gėda, matydavo klasiokai ir pan. Rimti grasinimai ir persekiojimas prasidėjo rugpjūčio pradžioje. M. nebuvo Šiauliuose, jis buvo darbe ar kitur. Žino, nes jis gyvena netoliese, ir jeigu būna namuose, nuolat mato sukantį ratus aplink jų namą automobiliu. Jis vairuoja BMW, kurį žino atmintinai. Jis visą dieną, važinėja aplink kiemą, sustoja po langais ir stebi jų butą. Tai vyksta iki vėlyvo vakaro, iki nakties. Tą dieną, kai viskas prasidėjo rimtai, jis nebuvo Šiauliuose, nes nematė jo automobilio. Jis paskambino telefonu, ji kažkodėl įrašė tą pokalbį, nes turi programėlę. M. grasino, kad užmuš, kad savo kojomis nepavaikščios, kad durys iškris, kad gaus per snukį, kad ji išgama, kurva, kad buvo įspėta, kad yra mandra, kad atsipeikėtų, kad yra žiurkė, kad aiškiai pasakyta, jeigu pajudins blusas" ryte bus pagauta". Tai buvo tą dieną, keletas skambučių, įrašyti keturi skambučiai, kurių metu jai buvo grasinama, įžeidinėjama, buvo psichologinis spaudimas, teroras. Įrašė tik keturis skambučius, tada, kai keldavo ragelį. Vėliau ragelio nebekėlė, nors tą dieną jis skambino labai daug kartų, tai buvo nuolatinis skambinimas telefonu, kiti asmenys jai negalėdavo priskambinti. Jis jai skambindavo iš numerio (duomenys neskelbtini) ir iš darbo numerio (duomenys neskelbtini). Kitą dieną pakėlė ragelį, buvo rėkimas, šaukimas, susitiksiu, pagausiu", kažkokių rimtų grasinimų tada neišsakė. Nors gerai to tvirtinti negali, nepamena. Skambučiai buvo nuolatiniai, siuntė eiles žinučių. Žinutėse nebuvo kažkokių rimtų grasinimų susidoroti, daugiau įžeidimai. Tekstų esmės dabar nepamena. Tris dienas, t. y., kaip pamena, nuo rugpjūčio 5 ar 6 dienos, iš eilės, jis jai skambino, grasino, rašė daug žinučių su grasinimais. Tris dienas buvo nuolatinis teroras ir persekiojimas. Rugpjūčio 8 d., rašė pareiškimą į prokuratūrą dėl tokio M. B. elgesio. Tą pačią dieną dar sulaukė jo skambučių ir žinučių su grasinimais. Rugpjūčio 9 d., dirbo, darbe negali turėti telefono, todėl bendravimo nebuvo. Rugpjūčio 10 d., irgi dirbo, ir po darbo jis jos laukė prie darbo su savo BMW. Tai matė pati. Vakare baigus darbą, apie 19:30 val., išėjo iš darbo. Sekė ją nuo darbo iki namų automobiliu ir prie namų, prieš ją panaudojo smurtą, dėl ko parašė pareiškimą. Tai buvo pirmas susitikimas akis į akį, po jo grasinimų. Jeigu būtų jį mačiusį, kad jis taip greitai ateis, būtų užsirakinusi ir skambinusi policijai. Jis priėjo prie jos pradarytų durelių, laikė jas, nes ji norėjo užsidaryti. Tada ji išlipo, jis leido jai užrakinti mašiną ir ji ėjo link namų. Jis rėkė ant jos, net nėjo suprasti ką, rėkė viską iš eilės, kas antras žodis buvo keiksmažodis, nesuprato, ką sako. Bet grasinimų nebuvo. Ėjo link laiptinės, galvojo pavyks pareiti į namus, nesivėlė į ginčą, nieko jam nesakė, tylėjo. Nuėjus iki namo kampo, jis pasivijo, pamatė, kad jis jai už nugaros. Buvo laikas apie 19:45 val., šviesu buvo, prie laiptinės stovėjo dukterėčia A., ji žiūrėdavo vaikus. Kai pamatė jį už nugaros, suprato, kad nebus gerai, tada sušuko A., kad kviestų policiją. Tada jis čiupo ją už rankų, aukščiau alkūnių, ir prirėmė prie namo sienos. Rankas suspaudė, prirėmęs prie sienos šaukė į veidą "aš tave papjausiu, pagausiu, pamatysi". Nuo suspaudimo mėlynių nebuvo, bet skausmas buvo, skaudėjo. Sakė jam, kad skauda, kad paleistų. Tada iš už kampo atbėgo dukterys, kurios viską matė, jos rėkdamos ant tėvo šaukė ir prašė paleisti. Pamatęs vaikus, M. nieko nesakė, nepaleido, vaikai verkė, tačiau jis nekreipė dėmesio. Jis vis laikė ją prirėmęs prie sienos, spaudė, vis rėkė, grasino tą patį per tą patį, kad papjaus, kad pagaus. Kartais net nėjo suprasti ką jis sako, per rėkimą. Tada atidarė langą kaimynė, iš pirmo aukšto ir pasakė "kas čia vyksta", tada jis paleido ir pabėgo. Kaimynė gyvena pirmame aukšte. Tada atvyko netrukus policija. Apie parą laiko buvo ramu, suprato, kad greičiausiai jis buvo sulaikytas. Tačiau jau rugpjūčio 11 d. vėl pasipylė skambučiai, žinutės. Vėl buvo kolionės, pasakymai, kad prisidirbo. Grasinimų nebuvo, tik nuolatinis terorizavimas telefonu, žinutėmis ir skambučiais. Keldavo kartais ragelį, jeigu pradėdavo koliotis, padėdavo, po to nekeldavo. Po įvykio prie namo, grasinimų daugiau nebuvo. Bet jis rašo abiem vaikams į telefonus, skambina naktimis, iki 02 val., neleidžia vaikams ilsėtis, juos terorizuoja. Jų telefonuose mato, labai negražias žinutės apie ją. Rašo " mamos kuilys", "neturėsit tėvo", "niekur nebesiveš". Tokios žinutės yra ne pagal vaikų amžių. Buvo leidusi susitikti iš po įvykio, tą savaitgalį, po smurto. Jis vaikams sakė, kad, jeigu mama nemoka gražiai, jos nieko neturės, kad, jeigu norit turėti jį ir senelius, mama turi su juo susitaikyti. Taip pasakė abi mergaitės grįžusios iš susitikimo. Tą patį vaikams rašo ir žinutėse. Vaikus tai veikia psichologiškai. Jis daro spaudimą, kad ji taikytųsi, nuperka joms kažką, tada paprašo grąžinti, ir sako, tegul mama perka. Vyksta žaidimas su vaikais. Kadangi vyko nuolatinis skambinėjimas naktimis ir rašinėjimai žinučių, ji blokavo jo numerį savo telefone ir dabar tik mato, kada skambina ir rašo, tik nebeskamba pats telefonas. Ji labai nuo tokio nuolatinio persekiojimo pavargo ir nebežino, ką daryti. Ji nenori su juo bendrauti, bendrauja tik dėl vaikų. Pati jam neskambina, neieško jokių ryšių ir progų kalbėtis. Tą vakarą, kai prie namų M. ją laikė suėmęs už rankų, viską matė ir gali paliudyti pažįstamas M. M. Jo paprašė pagalbos, matydama, kad M. laukia jos prie darbo ir kad ją seks. M. vyko su savo mašina paskui nuo darbo ir palei gatvę sustojo. Jis matė, kas vyko, girdėjo, bet jis nesikišo ir nieko nedarė. M. nuolat rašo ir jos artimiesiems - mamai I. L. Jis skambinėja, rašo žinutes, bet ji jas trina, nes nekreipia dėmesio, yra moteris amžiuje. Rašo negražias žinutes apie ją, jos draugei T. V., reikalauja, kad ji "mintų" iš Šiaulių ir t.t. Taip pat rašo žinutes per Messengerį dukterėčiai A. K., kuriose ją šmeižia, kad ji bėgtų iš Šiaulių, kol neturi problemų ir pan. Nuolatinis skambinimas, persekiojimas, sekimas iš darbo į namus ir pan. vargina ir nėra normalu. M. pradėjo grasinti ir tai kėlė jai baimę. Dėl tų dienų įvykių, ji juto baimę, nes M. buvo koduotas nuo alkoholio. (duomenys neskelbtini) rajone, prieš kelis metus, jis buvo ją ir save apipylęs benzinu, ketino padegti. Kliuvo ir vienai dukrai, kita irgi matė. Tada buvo byla, rašė pareiškimą. Yra ne kartą ją mušęs, tačiau nesikreipdavo, nėra buvę jokių pareiškimų. Su M. nesitaikys jokiais būdais, neatleis, jokių atsiprašymų nereikia. Labai bijo, kad jis gali bet ką padaryti, nes yra neprognozuojamas, jeigu pavartotų alkoholio, visko gali atsitikti (I tomas, b. l. 61-66). Parodė, kad negali pateikti visų žinučių tekstų, nes jos yra sugedusiame telefone. M. B. ir toliau nesiliauja persekiojęs jos. Jis sekioja ją kieme, dažnai mato jo mašiną po buto langais. Praeitą savaitgalį buvo pas mamą (duomenys neskelbtini) kaime, tai matė, kad jis važinėja gatve, stebi ją ir jos mamos namą. Tai nėra normalu. Jis nepaiso jokių draudimų ir jam paskirtos kardomosios priemonės. Atsiuntė jai kelias žinutes, kuriose vėl įžeidinėja, rašo nesąmones, grasina. Skambinti negali, nes jį yra užblokavusi. Tas žinutes pateikia, nes yra padariusi jų nuotraukas iš telefono. Vaikams neberašo, nors tai liovėsi (I tomas, b. l. 120-128). Papildomai parodė, kad M. B. ir toliau ją persekioja, rašo SMS. Jis niekada nesiliaus to daręs, nes nesupranta kas jam draudžiama. Rugsėjo 14 d., ji buvo pas mamą (duomenys neskelbtini) kaime. Naktį matė jo automobilį BMW, kai jis važinėjosi gatve palei namą. Į kiemą nevažiavo, tačiau nuolat važinėjo lėtai gatve. Tai buvo vėlai, gal apie 23-24 val. Jis pravažiavo palei namą keletą kartų. Toliau, šeštadienį, rugsėjo 15 d., apie pietus, maždaug 12:30 val., būnant mamos namo kieme jis su savo automobiliu, įvažiavo į kaimynų kiemą, nes bendrauja su kaimynu. Nematė ar kieme buvo kaimynas A. Jų kiemų netveria jokia tvora, ji buvo lauke, ravėjo, tai jis ją šaukė vadindamas "Šiaulių kekšė", "ar ilgai mandravosi, ar į dantis nori". Ji tylėjo, nieko jam nesakė. Abi dukros I. ir A. girdėjo šiuos jo žodžius jai. Vaikai į tai reaguoja siaubingai. Bijo jo, traumuoja jis mergaites. Tą pačią dieną, grįžo į Šiaulius vakare. Būnant namuose, gavo iš M. B. žinutę, apie 21 val., kad " Kur tavo daiktus palikt", "visko vaikų darželis užsidarė, prie auto viską sudėt?", "sakyk daiktai surinkti ar ant auto sudėti?", "viskas prie (duomenys neskelbtini) palikta", " skanaus parūkymo ir pasikuiliavimo". Kai jis jai parašė "skanaus parūkymo", tada ji pagalvojo, iš kur jis žino, kad ji rūko. Tamsu buvo, ji pažiūrėjo į apačią pro balkoną, ir pamatė, kad jis slepiasi po medžiu. Suprato, kad jis rašė jai, jog daiktai sudėti ant mašinos, tačiau nieko ant mašinos nebuvo, o jis laukė jos, kad išeitų. Ką jis norėjo jai padaryti, ką ketino, nežino, bet baisu pagalvoti. Jis žaidžia kažkokį žaidimą, kuris nesiliauja. Ji labai pavargo. Jaučia nuolatinį sekimą, įtampą, jis neprognozuojamas. Turi prašyti, kad ją kažkas palydėtų namo. Tai nenormalu. Ji mano, kad jis serga, yra ligonis. Taip pat, per dukros I. Facebook, pamatė, kad jis kažkokiu būdu, prisijungė prie jos FB paskyros (galimai žinojo dukros slaptažodį) ir ten patalpino komentarą po jos nuotrauka" Šiaulių kekšė, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)". Ji buvo šoke, nes suprato, kad jis tai daro. Ji nieko nerašė, tada sekė jo rašinėjimai toje pačioje paskyroje, kuriuos vertina kaip spaudimą, nebuvo įžeidimų ar grasinimų, bet spaudimas. Jis spaudžia ją nutraukti šitą bylą. Pateikia savo ir dukrų telefonus apžiūrai. Dabar jis vėl skambinėja dukroms vakare. Jos kelia ragelius, kalbasi. SMS nerašinėja, bet jų teiraujasi, ką veikia mama, su kuo ir kur. Žodžiu niekas nesibaigia, jis nesiliaus jos persekiojęs (I t., b. l. 131-135). Papildomai parodė, kad M. B. iki šiol nesiliauja jai rašyti žinučių, kurių būna dešimtys, kelios dešimtys, kaip kokia diena. Žinutėse jis kolioja ją necenzūriniais žodžiais, kad jai pakenks, kad jis kažką irgi darys, yra nuolatinis spaudimas taikytis ir grįžti pas jį. Tai ją be proto vargina. Kartais jam atrašo, t.y., kad nesitaikys, negrįš, jeigu būna klausimas dėl vaikų, atrašo, kad joms viskas gerai. Bet atrašo retai ir mažai. Taip pat nesiliauja skambučiai dukroms, į jų numerius. Ji pateikia tyrimui du pokalbius, kuriuos yra įrašiusi ir juose jis gąsdina dukras, kad atsidurs vaikų namuose. Mergaitės abi to bijo, jos klausia, ar tikrai gali patekti į vaikų namus, jos niekur nepaleidžia vienos, visur eina kartu, bijo būti vienos namuose, paniškai bijo tėvo. M. buvo atvykęs prie jos darbo, (duomenys neskelbtini), nes dirba kavinėje (duomenys neskelbtini). Jis parašė jai, kad yra atvažiavęs į, kad ateitų susitikti ir pasiimti mergaitėms dovanas. Ji nėjo susitikti su juo, nes netikėjo, kad yra kažkokios dovanos, kad jis manipuliuoja. Tada parašė, kad dovanas nuvežė ir padėjo prie buto durų. Mergaitės buvo namuose, bijojo jam daryti duris ir jis tikrai paliko kažką joms prie durų. Jos abi tiek bijo tėvo, kad nedaro jam durų, žiūri per langą, ar nėra tėvo kieme. Jos gesina šviesą savo kambaryje vakarais, nes jis stovi su mašina prie namo, ir stebi jų butą. Ji dažnai būna darbe, iki 19-20 val., tai dukros jai rašo, kad tėvas su mašina stovi, stebi, ir kad atsargiai eitų namo. Jos būna užsigesinusios šviesą, kad jis galvotų, jog nieko nėra namuose. Visus savaitgalius, kiek dirbo dabar 5 savaitgalius iš eilės, tai jis kiekvieną vakarą, stovi su savo mašina aikštelėje, prie darbo ir ją atseka, lydi iki namų. Tai nėra normalu, ji nuolatinėje įtampoje, strese, kad jis prie jos puls, kažką darys, bijo jo. Vaikai bijo ir yra išsigandusios. Kadangi žinutės nesiliauja iki šiol, rašoma praktiškai kas dieną. Ieškinio byloje ji nereiškia. Finansiškai M. B. nieko neduoda vaikams, nemoka jokių pinigų, vakar pirmą kartą jis nupirko mergaitėms stalo žaidimus. Jis skambina joms, kad sužinoti ką veikia ji, dukros jam nerūpi ir jis nesidomi jomis (II tomas, b. l. 75-78).

3) Nukentėjusiosios I. B. ikiteisminio tyrimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymais, kad su tėčiu šiuo metu nebendrauja, nes pradėjo visokias žinutes apie mamą rašyti. Jai tai nepatiko. Rašydavo, kad mama valkatauja, ne namuose. Rašydavo labai daug. Skaičiavo vieną kartą, kad rašė 28 žinutes. Ji jam nerašydavo. Skambindavo ir sakydavo, kad duotų mamą, nes prisižais. Tėtis mamai skambindavo, sesei, jai. Ji turi Facebook paskyrą, tėtis žinojo slaptažodį, nes jis padėjo sukurti. Jis prisijungė prie jos paskyros ir parašė labai negražiai, kad mama yra Šiaulių kekšė, įkėlė mamos nuotrauką ir komentaruose parašė. Iš tų jai siųstų žinučių, nebuvo klausimo, kaip jai sekasi, visos žinutės buvo apie mamą. Rytais, naktį rašydavo. Rašė 1-mą nakties, 5- tą nakties. Galėtų tėtei atleisti, bet jis vis tiek žinutes rašinėtų. Nelabai pamena įvykio, kai mama grįžo iš darbo, o tėtis paskui važiavo. Tėtis privažiavo, mama ėjo link namų, tėtis iš paskos ir, kai mama prie kampo buvo, jis pasivijo ir prispaudė prie to kampo. Stipriai laikė rankas suspaudęs. Tai (duomenys neskelbtini) namas. Nebuvo jokio pokalbio tarp jų, tėtis sakė, kad mamą pagaus vieną kartą ir nuveš į mišką. Labai blogai jautėsi tai girdėdama. Tą įvykį matė kaimynė L., už abiejų rankų mamai buvo paėmęs, mamai galėjo skaudėti. Žymių nebuvo. Kai tėtis paleido, dar mama matė, kai pralėkė su savo mašina. Jos pusseserė A. kvietė policiją. Ji sėdėjo prie laiptinės, nematė. Sesė irgi sėdėjo, žaidė. Yra buvę anksčiau, kad tėtis bandė užsipilti benzinu ir pasidegti. Čia buvo, kai gyveno kaime. Jai buvo 6-7 metai. Dar mamą bandė pasmaugti, pas močiutę tai buvo. Ji matė, kaip tėtis smaugė mamą. Mama sakė, kad reikės eiti į apklausą, sakyti tiesą ir nebijoti. Kaip kalbėti neliepė. Mama su tėte susitaikydavo iš baimės, yra taip buvę (III tomas, b. l. 23-25).

4) Nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymais, kad gyvena su mama, sese ir pussesere. Su tėčiu sutaria blogai, nežino kodėl. Tėtis paskambina joms, mamai. Skriaudė tėtis mamą ir sesę. Mamą laikė prie sienos prispaudęs, sesę norėjo išsinešti. Mamą stipriai laikė, už abiejų rankų buvo paėmęs. Nežino, ką jis sakė, ką sakė mama. Galėjo mamai skaudėti. Sesė bandė mamą apginti, tėtis sesę spaudė. Buvo prie namų, kaimynė L. matė kaip tėtis mamą ir sesę skriaudė. Tėtis turi jos numerį, bet jai neskambina. Mamai rašydavo žinutes, blogai rašinėjo, nežino ką rašinėjo (III tomas, b. l. 28-29).

5) Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymais, kad M. buvo užpuolęs ją, L. Buvo ji kieme. L. buvo grįžusi iš darbo. M. B. prispaudė ją prie sienos, kažką sakė, nelabai girdėjo. L. jai pasakė, kad kviestų policiją. Jis pabėgo. Vasara buvo, gal po 8 vakaro. Vyko (duomenys neskelbtini) kieme, šalia buto. L. norėjo eiti namo, M. laikė prispaudęs prie sienos. L. turėjo skaudėti. Kaimynė galėjo matyti įvykį. M. gal 5 minutes laikė L. prispaudęs prie sienos. I. bandė kažką sakyti, B. norėjo ją išsinešti, bet nepavyko. Ji iškvietė policiją iš savo telefono. B. jau buvo pabėgęs. Ji matė mėlynę ant L. rankos. Nuo M. laikymo atsirado. M. jai yra grasinęs, kad dingtų iš Šiaulių, nenori, kad būtų su jo vaikais. Dabar ji nebendrauja su L. ir M. Labai daug žinučių buvo iš jo pusės L. Jai rašydavo per "Messengerį" ir "Facebook"ą, kad L. duodasi su kiekvienu papuolančiu, kad nori, jog bendrautų su juo. L. jis rašydavo daug bjaurių žinučių, mergaitėms savo rašydavo, kad žiūrėtų, su kuo mama guli, su kuo gyvena. Kai M. laikė L. prie sienos, ji šaukė, kad paleistų, neverkė, A. ir I. bijojo po įvykio, buvo išsigandusios (III tomas, b. l. 33-34).

6) Liudytojos I. L. ikiteisminio tyrimo apklausos parodymais, kad M. B. yra dukters sugyventinis, jo atžvilgiu duoti parodymus sutinka. Jį pažįsta apie 9 metus, jos sūnus kartu su juo tarnavo armijoje, parsivedė į namus kaip draugą ir dukra taip susipažino su juo. Jie išėjo gyventi atskirai. Ten gimė I. Po vaiko gimimo jis pradėjo mušti dukrą, buvo parsivežę ją su vaiku į namus, buvo policija, buvo areštinėje. Paskui vėl jie susitaikė. Pykosi ir taikėsi daug kartų, išeidavo su daiktais, su viskuo, bet paskui vėl grįždavo. Kai dukra antrą dukrą nešiojo, tada jie gyveno pas ją, (duomenys neskelbtini) kaime. Gyveno pas ją. Jeigu išgerdavo, tai visiškai pablūsdavo, mušdavo dukrą, degintis grasino, buvo kilpą ant kaklo užsinėręs, korėsi. Ko tik nėra buvę. Palaksto po kaimą, prigrasina, kad nusižudys, bet pareidavo, nes neturėjo, kur eiti. Jo tėvai gyvena taip pat, nors yra amžiuje, mušasi, skiriasi. Į Šiaulius jis išėjo gyventi anksčiau, o L. išėjo gyventi gal metai į Šiaulius. Kai ji irgi atsikėlė į Šiaulius, tada jie vėl kartu apsigyveno, nors buvo išsiskyrę. Jis nuomojosi butą, ją parsivežė su vaikais. Nežino, nuo kada čia jie Šiauliuose nebegyvena kartu. Dukra nuolat skundėsi jo elgesiu, grasinimais ir t. t. Jai M. irgi nuolat skambinėjo, koliojo, vadindavo įvairiais žodžiais, kalbėdavo nesąmones. Yra gavusi žinučių, tačiau ji nesaugojo, trynė. Bet tai nebuvo grasinimai, daugiau visokie pasakymai apie L., kad tokia, anokia, kad vaikų nežiūri, kad su vyrais duodasi. Neleido jai ramiai gyventi ir dabar neleidžia. Paskutinį kartą skambino rugpjūčio 19 d., L. buvo Palangoje, pradėjo jai sakyti, kad L. duodasi Palangoje, kad vaikai numesti ir pan. Ji neatsakydavo jam niekada, nes nematė reikalo. L. liepė nekelti, neprasidėti su juo. Ji pati asmeniškai jokių pretenzijų neturi, nieko jis jai negrasino, tik kalba nesąmones. Tegul taip ir palieka. Kad L. rimtai grasina, tai žinojo ir matė. Kai ji būdavo pas ją, rodydavo ką rašo, kad grasina užmušti, padla vadino ir t. t. M. nėra gerai su nervais, su psichika, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, kai pats mėginosi degintis. Buvo apsipylęs benzinu. Jis nėra prognozuojamas, prašomas neatstoja, nepalieka ramybėje. Ji daugiau nenoriu kištis į jų gyvenimą, dukros tik gaila, kad toks gyvenimas, kad taip turi vargti, kad sveikatai kenkia (III tomas, b. l. 37-40).

7) Liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo apklausos parodymais, kad L. L. pažįsta apie tris mėnesius. Yra tik pažįstami. Po kurio laiko, L. užsiminė, kad yra išsiskyrusi su sugyventiniu ir kad jis ją persekioja, grasina, skambinėja jai ir vaikams, neduoda ramybės. Ji stengdavosi išvengti jo, atrodė neramiai. Vienintelis kartas, kai jam teko susidurti su buvusiu L. sugyventiniu, buvo rugpjūčio pradžia. L. jam paskambino gal apie 20:30 val., jis buvau grįžęs į namus iš po darbų. Ji pasakė, kad prie darbo su mašina stovi buvęs vyras, kad ji nujaučia, jog seks ją, kad gali ką nors padaryti. Ji paprašė pagalbos, kad atvažiuotų ir palydėtų iki namų, nes bijo. Jis atvyko su mašina iki (duomenys neskelbtini) prekybos centro, nes ji dirba kavinėje (duomenys neskelbtini). L. pasakė, kad sidabrinis BMW stovi, kad jame buvęs sugyventinis. Stebėjo jį, L. išėjo iš darbo, sėdo į savo mašiną ir važiavo namo. BMW važiavo paskui ją, jis-paskui juos. L. grįžo į namų - (duomenys neskelbtini) kiemą. Jis pasistatė mašiną šalia kelio, matė jų namo kiemą. Vyriškis pasistatė šalia namo savo BMW ir ėjo link L. automobilio. Dar buvo šviesu, viskas gerai matėsi. Jis priėjo prie L. ir, kiek suprato, kabinėjosi žodžiais. Jis kažkiek girdėjo jo žodžius, tai buvo kažkas tokio "kodėl manęs vengi, kodėl nesusitinki, noriu pakalbėt dėl vaikų ir t.t.". L. jam nieko nesakė, tylėjo, ėjo link laiptinės, jis ėjo paskui, neatstojo. Tada jis sulaikė, apsikabino ir prašė aiškintis. Ji nenorėjo, tada suėmė už rankų jai, aukščiau alkūnių ir prirėmė prie namo sienos. Ką jis tikslai jai sakė, nepasakys, nes gerai ir negirdėjo, bet jis buvo susinervinęs, šaukė ant jos. Buvo žodžiai "ko tu bėgi" ir pan. Smurto nebuvo, smūgių nematė jokių, bet L. jį prašė paleisti, sakė "skauda, paleisk". Jis buvo atstume, kiek tiksliai nepasakys, ne prie savo mašinos, bet kieme nuošaliau stovėjo. Jis nesikišo, nėjo artyn, nes L. prašė nesikišti. Vyriškis jį matė, jam pasakė kelis žodžius, tačiau jis jų nesureikšmina, nesivėlė su juo į konfliktą. Iš laiptinės išėjo L. giminaitė A., ir, kaip suprato, iškvietė policiją. Ar L. to paprašė, negirdėjo. Jis tada paleido L., sėdo į mašiną ir išvažiavo. Prie sienos jis palaikė L. keletą sekundžių, trumpai, nes ji pradėjo šaukti, kad skauda. Po to įvykio, L. ne kartą sakė, kad jis ir toliau ją persekioja, kieme stebi jų butą, sėdi mašinoje ir žiūri, ką ji veikia, nuolat skambinėja jai ir vaikams. Jeigu važiuoja į kaimą pas mamą, jis seka ją paskui, irgi atvažiuoja. Minėjo, kad rašė grasinančias žinutes, kad Facebooke ją prišmeižė, primelavęs nebūtų dalykų. Ji dėl to pergyvena, nervinasi. Jis jam nerašo, neskambina, nežino jo numerio. Kiek L. sakė, jis rašinėja jos draugei, motinai, ir joms neduoda ramybės. Nors yra ne kartą važiavęs L. parlydėti, ar palydėti iki darbo, jo nebūdavo. Matė tik tą vieną sekiojimo atvejį (III tomas, b. l. 43-46).

8) Liudytojos T. V. ikiteisminio tyrimo apklausos parodymais, kad yra L. L. draugė ir jos draugą M. B. pažįsta kelis metus. Realiai nėra su juo bendravusi akis į akį, nėra turėję jokių reikalų. Ji gyveno dar Kelmėje, kai L. pasakojo, jog M. mėgino degtinis, gąsdino ją ir vaikus. Ji gyveno tame pačiame kaime, kaip ir L. mama. Šiauliuose ji yra apie mėnesį laiko, per vasarą dirbo Nidoje. M. žino iš matymo, bendrauti nėra tekę. L. yra sakiusi ne kartą, kad muša ją, yra mačiusi ant jos mėlynes, tai buvo ir kai Kelmėje gyveno. Taip pat, matė mėlynes ant rankų, kai paskutinį kartą jis ją pasigavo prie namo ir suspaudė rankas. Tai buvo rugpjūtis, dienos nepasakys. L. sakė, kad ištisai jai grasina, gąsdina, persekioja, kad nebeturi ramybės. Kai būdavo pas ją svečiuose, yra ne kartą girdėjusi, kaip jis paskambina ir telefonu jai grasina, kalba nesąmones, gąsdina. L. dar sakė, kad naktimis skambinėja, vaikams ir jai trukdo miegoti. Vaikams pasakoja negražiai apie mamą, liepia ją žiūrėti, pasakoti jam, ką ji veikia ir t. t. L. tai vargino, ir dabar labai jai sunku, nes ji pavargo nuo to. Ji yra iš M. gavusi keletą žinučių, gal pavasarį, tai buvo negražios žinutės, pvz: "nueik į spintą, paieškok guminio bybio, ir abi užsipiskit", arba " susitinkam, tik nepamiršk nusivalyti užpakalio". Buvo išvadinta negražiai, tačiau nenori su juo prasidėti, veltis į konfliktus, pareiškimo nerašys. Tai nebuvo grasinimai, tik įžeidimai. Pretenzijų neturi jam. Jos su L. artimai draugauja, ji jai viską pasakojasi, ji mato, kad jai nėra lengva. Kiek žino, M. ir dabar, po kardomosios priemonės, jai rašo žinutes. Ji mano, kad M. yra neadekvatus nenormaliai elgiasi, persekiojimas yra paranoiškas, kaip kokia liga. Ji asmeniškai nematė paskutinio atvejo, kuomet M. ją kieme pasigavo, prispaudė prie sienos. Tik ant abiejų rankų paskui matėsi suspaudimo žymės. Yra mačiusi anksčiau, nepasakysi kada, kai L. ėjo į namus, o M. neleido jai eiti į laiptinę, sekė paskui. Ji tuo metu žiūrėjo L. vaikus jos bute. L. ir M. dukros, tai pamačiusios, iš karto surinko numerį 112 ir davė jai telefoną, tačiau neskambino pagalbos, L. parėjo į butą. Mergaitės yra išsigandusios, pasimetusios, ypač kai pamato tėvą kieme. Ji jo irgi vengia, prisibijo, nes jis nėra prognozuojamas (III tomas, b. l. 49-52).

9) Liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo apklausos parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirmame aukšte. Į minėtą butą atsikėlė prieš metus, ir jau ten gyveno moteris vardu L. su dukromis. Buto nežino, ketvirtame aukšte, toje pat laiptinėje. Jos dukra bendrauja su abiem mergaitėmis, nueina pas jas. Kiek mato, L. gyvena be vyro, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų mergina. Yra mačiusi ne kartą, kad į kiemą atvykdavo vyriškis, su BMW, pilku automobiliu, tai jį pamačiusios L. mergaitės bėgdavo į laiptinę, slėpdavosi nuo jo, būdavo išsigandusios. Vieną kartą jų paklausė, kas jis toks, kodėl jo bijo, tai jos abi atsakė, kad tai jų tėtis, kad bijo, jog jis jų nepagautų. Ji nustebo, kad taip dukros gali reaguoti į tėvą, kad vengia ir bijo jo. Jo atvykimai į kiemą būdavo su garsu, nesvarbu jam būdavo, ar kieme vaikai žaidžia, jis greitai įlėkdavo į kiemą, galėdavo kažką sužaloti, agresyviai vairuodavo. Pasisukinėdavo ir išvykdavo. Tai ką matė, buvo vasara, vaikų atostogos, ir ji pati atostogavo. Buvo namuose, laiko nepasakys, gulėjo lovoje. Buvo miegamojo kambaryje, jis yra namo kampe. Išgirdo kieme, prie pat lango, šaukiant moters balsą, "paleisk mane" buvo žodžiai. Tada išgirdo kaip šaukė mergaitės, "paleisk mamą". Tada šoko iš lovos, ir atidarė miegamojo langą, pamatė, kad tas pats vyriškis, atvykdavęs su BMW automobiliu, laikė suėmęs L. už kaklo ir prirėmęs prie namo sienos. Abi dukros, šaukė, verkė iš prašė "nemušk mamytės". Kai tik ji pradarė langą, pasakė, "ką tu darai?". L. liepė abiem dukroms bėgti į namus, bet jos niekur nėjo, stovėjo. Vyriškis paleidęs L. kaklą, buvo pasimetęs, tada jie susiginčijo žodžiais, jis ją koliojo įvairiais žodžiais, minėjo "kad neparvesi mano vaikams svetimo tėčio", dukroms sakė, kad jų mama parves joms kitą tėtį, ar joms bus gerai nuo to. Tai panašūs žodžiais, ką ji girdėjo, tiksliai neatkartos. Kad būtų jai sudavęs, ji nematė, bet už kaklo tikrai laikė. L. prašė paleisti, dar lango nebuvo pradariusi, kai girdėjo jos balsą "paleisk, man skauda". Ji buvo labai išsigandusi, pasimetusi. Vyriškis jai ne pirmą kartą atrodė neadekvatus, nenormalus, psichiškai nestabilus. Galvodavo, kas jis sekioja ją, nes dažnai laukdavo L. kieme, paskui prie gatvės. Matėsi, kad persekioja moterį. Jos su L. nebendrauja, realiai, kas vyksta ir dėl ko, nieko nežino. Tik iš mergaičių žodžių girdėjo, kad tėtės bijo, kad neis į lauką, nes gali tėtis pasigauti. Su L. nėra apie tai kalbėjusios, tik pasisveikina ir viskas. Jai labai gaila abiejų mergaičių, nesuvokia kaip vaikai gali bijoti tėvo. Pastaruoju metu jo nebemato jų kieme. Jo duomenų nežino (I tomas, b. l. 55-58).

10) 2018-08-10 nukentėjusiosios L. L. protokolu - pareiškimu, kad 2018-08-10 apie 20 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvęs sugyventinis M. B., suėmė už abiejų rankų riešų ir spaudė. Taip sukėlė fizinį skausmą. Įvykį matė ir girdėjo mažametės dukterys I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. (I tomas, b. l. 7-7).

11) Nukentėjusiosios L. L. prašymu dėl ikiteisminio tyrimo, kuriuo praneša apie patiriamą psichologinį spaudimą iš buvusio sugyventinio M. B. Jis grasina žinutėmis, persekioja prie namų, prie darbo, atakuoja skambučiais vaikus ir ją, grasina susidorojimu, rašo, kad užmuš. Anksčiau yra buvęs atvejis, kai jis apsipylė benzinu ir ketino pasidegti. Interneto svetainėje žemino ją rašydamas komentarus. Buvęs sugyventinis kelia stresą, baimę, ji ir jos vaikai bijo, yra ne kartą smurtavęs jos atžvilgiu. (I tomas, b. l. 22-23).

12) 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, apžiūra. (I tomas, b. l. 15-19).

13) 2018-08-13 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vyras muša žmoną. Viskas vyksta kieme. Pranešė dukterėčia. Nustatyta, kad 2018-08-13 apie 20. 00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, M. B. suėmė L. L. už rankų ir jas spaudė. Sukėlė jai fizinį skausmą. M. B. buvo pasišalinęs. (I tomas, b. l. 31-33).

14) 2018-08-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. L. pateikė USB jungtį su M. B. įrašytais pokalbiais ir žinutėmis iš jos telefono, iš jos dukterų I. ir A. B. telefonų. (I tomas, b. l. 73-74).

15) 2018-08-24 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2018-08-23 L. L. pateiktų telefoninių skambučių garso įrašų ir žinučių apžiūra. Žinutės atspausdintos ir pridėtos prie protokolo. (I tomas, b. l. 75-117).

16) 2018-10-04 tarnybiniu pranešimu, kuriame atlikta L. L., A. ir I. B. telefonų suvestinių analizė. Iš M. B. telefono numerių L. L. buvo nuolat rašomos žinutės, skambinama: kartais per dieną po keliasdešimt, kartais nepertraukiamai, kas kelias minutes. (I tomas, b. l. 142-144).

17) 2018-09-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. L. pateikė telefoną "Xiaomi", "telefoną LG", 2 dukterų telefonus "Samsung", apžiūrai. (I tomas, b. l. 145-146).

18) 2018-09-19 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2018-09-19 L. L. pateiktų telefonų, juose esančios informacijos apžiūra. Pridėta fotolentelė. (I tomas, b. l. 147-159).

19) 2018-09-20 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2018-09-19 pateikto telefono "Xiaomi" apžiūra, pridėtos nukopijuotos žinutės iš M. B. telefono, 102 lapai. (I tomas, b. l. 163-200, II tomas, b. l. 1-69).

20) 2018-12-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. L. pateikė telefoną "Xiaomi" ir USB su pokalbiais. (II tomas, b. l. 80-81).

21) 2018-12-12 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2018-12-12 pateikto USB su 2 pokalbiais apžiūra, telefono "Xiaomi" apžiūra. (II tomas, b. l. 82-84).

22) 2018-12-13 tarnybiniu pranešimu, kad Šiaulių AVPK SUV darbuotoja informavo, jog iš telefono "Xiaomi" neįmanoma nuskaityti žinučių, dėl techninių kliūčių. Jų yra šimtai. (II tomas, b. l. 85-86).

23) 2018-12-21 apžiūros protokolu, kuriame atlikta L. L., A. ir I. B. telefonų suvestinių analizė. Prie protokolo pridedami 99 lapai su atspausdintais atrinktais skambučiais ir SMS iš M. B. numerio (duomenys neskelbtini). (II tomas, b. l. 96-197).