- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-290-316/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24846-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,
nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio., kuriuo buvo nuspręsta R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2017 m. liepos 4 d.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. birželio 22 d. 13.30 val. iki 2016 m. birželio 23 d. 10.54 val. (1 parą) ir nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2017 m. liepos 4 d.
R. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. S. 83 eurus turtinės žalos ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.
Taikyti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu R. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas sumažintai - 183 eurų sumai, laikomai AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą ir iki visiško priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. S. nuteistas už tai, kad įvykdė svetimo turto vagystę, o būtent: 2016 m. gegužės 25 d. laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.30 val., tikslus laikas nenustatytas, pro neužrakintas buto laukujes duris, įsibrovė į A. V. priklausantį butą, esantį Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą – nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą: 100 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Lenovo A3500-F“, 20 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA” su SIM kortele bei 50 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“ su SIM kortele, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. V. 170 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. 1. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes jo padarytas nusikaltimas nėra priskiriamas prie sunkių. Jo nuomone bausmė yra per griežta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo dabartinę situaciją, kaltinamajame akte pateikti duomenys yra netikslūs, nesutampa nei laikas, nei data, ten yra parašyta tai, ko jis nesakęs, o tai, ką minėjo, nėra užrašyta. Apeliantas teigia, kad prisipažino pasiėmęs kaltinamajame akte nurodytus daiktus ir to neslėpė, atskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau nuosprendyje tai nėra parašyta. Nuteistasis pažymi, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir supranta tai kaip labai didelę gyvenimišką klaidą, kurios niekada nekartos.
2. 2. R. S. prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis yra šeimos žmogus, mylintis tėvas, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos padeda auginti pagal savo išgales. Apeliantas pabrėžia, kad prokurorės teiginys pirmosios instancijos teisme apie tai, kad jis neva buvo teistas 9 kartus, yra netiesa. Jis teigia buvo teistas tik vieną kartą. Be to, kaltinamajame akte buvo klaidingai nurodyta, jog naują nusikalstamą veiką jis padarė, nepraėjus nei pusmečiui po praeito teistumo. Apeliantas nurodo, kad paskutinį nusikaltimą buvo padaręs 2010 metais ir pilnai atlikęs bausmę, o teistumas baigėsi 2014 metais.
2. 3. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad nebuvo pilnai surinkta informacija apie nuteistojo sveikatos būklę. R. S. esant užsienyje, jis buvo pakliuvęs į autoavariją, buvo sužalotas, atlikta daug operacijų, po ko jis viena akimi nemato, o kita mato tik 50 procentų. Nuteistasis teigia, kad jam reikalingos naujos operacijos ir specialus gydymas, ko jis neturi galimybės gauti įkalinimo įstaigoje. Be to, jis pažymi, kad serga neišgydoma liga – tuberkulioze.
2. 4. Nuteistasis prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusysis taip pat nėra pavyzdingas pilietis: jis prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, naminuke, superka vogtus daiktus, iš nepilnamečio nuteistojo sūnaus išviliojo daiktus, nepilnamečiams pardavinėja draudžiamus dalykus.
2. 5. R. S. atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamajame akte yra netikslumų ir dėl nusikaltimo padarymo laiko: jame parašyta, jog nuteistasis pasiėmė tuos daiktus 2017-05-25 vakare apie 19.30-20.30 ir tą pačią dieną neva nuėjo į lombardą užstatyti kompiuterį. Apeliantas pažymi, kad tai padaryti nėra galimybės, nes lombardas dirba tik iki 17 val. Be to, jis pažymi, kad ten neteisingai parašyta, jog jis į nukentėjusiojo butą pateko pro neužrakintas duris, kadangi pastarasis užsiima neteisėtu verslu ir niekada nelaiko atrakintų durų. Nuteistasis teigia, kad jį įsileido pats nukentėjusysis.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis teismą įpareigoja apeliacinio bylos proceso metu bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo R. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta, tinkamai kvalifikuota, paskirta teisinga bausmė. Savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija ir pats nuteistasis.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei į tai, kad sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. anksčiau teistas, nusikalto teistumui neišnykus (1 t., b. l. 66-70, 72-81), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 82-87), yra nedirbantis (1 t., b. l. 89), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 88), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (teismo nuomone, nuteistojo neblaivumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui), ir buvo teisingai jam paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažintina vienu trečdaliu.
6. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas, skirdamas žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei nusikaltimo sankcijos vidurkis, tinkamai atsižvelgė į R. S. įvykdytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, kuri, kolegijos manymu, bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
7. Kolegija atmeta nuteistojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai konstatavo, jog R. S. nusikalto teistumui neišnykus ir praėjus nedaug laiko nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. paskutinį kartą buvo teistas 2014 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, o iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2015 m. spalio 12 d. (1 t., 68, 69 b. l.). Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai R. S. nebus pasiekti be realaus laisvė atėmimo bausmės atlikimo, todėl pagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.
8. Kaip minėta, nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigė, kad kaltinamajame akte nurodyti faktai neatitinka jo duotų parodymų, nesutampa laikas ir data. Atmesdama šiuos argumentus kolegija pažymi, kad, sugretinus R. S. parodymus su kaltinamajame akte nurodytomis bei teismo nuosprendžiu nustatytomis objektyviomis aplinkybėmis, esminių neatitikimų ar prieštaravimų nepastebėta. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo skunde nurodytos neigiamai nukentėjusįjį charakterizuojančios aplinkybės neįtakoja R. S. atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą švelninti nuteistajam paskirtą bausmę dėl sunkios jo sveikatos būklės. Pažymėtina, kad šį argumentą nuteistasis pateikė tik apeliaciniame skunde, nei bylos ikiteisminio tyrimo metu, nei jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. S. šio klausimo nekėlė ir jokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose įstatymų nustatyta tvarka yra užtikrinama nuteistųjų sveikatos priežiūra, švelninti R. S. bausmę šiuo motyvu nėra pagrindo.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio atmesti.