- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- II-774-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00795-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- E. B.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. B. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės skyriaus vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5404-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-5404-2024 (toliau – ir Nutarimas) E. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 24 d., 0.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neatliko transporto priemonės (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės pareigūno reikalavimu (2023 m. lapkričio 15 d. raštas, registracijos Nr. A51-179935/23 (1.1.50E-VŠT), per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2023 m. spalio 16 d., 21.27 val., adresu Vilniuje, Gedimino pr. 15, naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone – automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo ar gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Už minėtą pažeidimą E. B. paskirta 440 Eur bauda (b. l. 7).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas E. B. pateikė skundą. Pateiktame skunde nurodė, kad jam paskirta bauda 440 Eur yra neproporcingo dydžio, dėl to mano, jog tokia bauda pažeidžia padaryto nusižengimo žalos ir sulauktos sankcijos adekvatumo santykį. Nurodo, kad iš Institucijos elektroniniu paštu gautas laiškas jo pašto dėžutės buvo įvertintas kaip kenkėjiškas laiškas, kadangi jo prisegtuke naudojami formatai dažnai yra naudojami platinant kompiuterinius virusus. Dėl to, minėtas elektroninis laiškas nepapuolė į jo elektroniniu pašto „gautųjų“ dėžutę ir jam nebuvo niekaip žinoma apie pareigą pranešti apie tam tikroje vietoje automobilį vairavusį asmenį. Mano, kad nesąžininga, jog dėl Institucijos siunčiamo vienintelio pranešimo, naudojant automatizuotą sistemą, paskiriama didžiulė sankcija už tai, kad iš gavėjo pusės naudojama automatizuota elektroninio pašto sistema minėto pranešimo su specifiniais prisegtais failais neatpažįsta. Nurodo, kad jokio pakartotinio pranešimo (SMS žinutės, skambučio ar pakartotinio laiško) nebuvo gavęs, Institucija nesiėmė veiksmų, jog įsitikintų, kad vienintelis pranešimas pasiekė adresatą. Taigi dėl to mano, jog Institucija siekia ne išsiaiškinti pažeidimą, o tik paskirti kuo didesnę sankciją, sukuriant galimybes kitų teorinių nusižengimų atsiradimui. Akcentuoja, jog Institucijos pranešimą į jo asmeninį elektroninį paštą gavo ir iškart pamatė, į jį atsakė per 3,5 val. bei pateikė prašomus duomenis apie vairuotoją ir pasitikslino, kas nutiko. Tačiau į tai gavo tik pareigūno lakonišką atsakymą, į kurį jam atrašius, vėliau negavo jokio atsakymo ir po kurio laiko, t. y. balandžio 4 d., jam buvo paskirta didžiulė bauda. Atsižvelgiant į tai, kad pateikė atsakymą iš karto po gauto pranešimo, vairuotojas pareigūnams buvo atskleistas, negalima teigti, jog transporto valdytojas neįvykdė savo pareigos. Be to, nesutinka su tuo, kad padarytas pažeidimas buvo įvertintas kaip pakartotinis pažeidimo padarymas, kadangi 2023 m. vasario 15 d. jo padarytas pažeidimas, nors priskirtas tam pačiam straipsniui, tačiau buvo visiškai kitoks (t. y. pažeidimas buvo už neišimtą SDK kodą nusipirkus transporto priemonę). Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti priimtą nutarimą arba sumažinti paskirtą nuobaudą (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, jog nesutinkama su pareiškėjo pozicija, kad jis negavo 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimo Nr. A51-179935/23 (1.1.50E-VŠT) „Dėl duomenų pateikimo“. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos atstovas jį siuntė (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas viena iš valstybinių registrų – Juridinių asmenų registre. Pranešime buvo nurodyta informacija apie padarytą administracinį pažeidimą ir buvo paprašyta juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens pateikti per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu pateikti Institucijai nurodytus duomenis apie vairuotoją, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Prie minėto pranešimo buvo nurodyta, kokiu būdu galima pateikti minėtus duomenis bei tyrimą atliekančio pareigūno pavardė ir kontaktai susisiekimui su juo. Institucija laikosi pozicijos, kad minėtas pranešimas Pareiškėjui pagrįstai buvo siųstas į Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninį paštą, t. y. buvo išsiųstas tinkamai, tačiau per nurodytą terminą Institucija prašomų duomenų negavo. Atsižvelgiant į tai, Institucija 2024 m. sausio 31 d. surašė E. B. protokolą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir išsiuntė jį pareiškėjo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį jis yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nurodo, kad ANK 573 straipsnis Institucijai numato pareigą tinkamai siųsti procesinius dokumentus, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti ar asmuo, kuriam buvo procesiniai dokumentai siųsti iš tikrųjų juos gavo ir su jais susipažino. Institucija neturi duomenų, jog (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųsta siunta būtų nepristatyta ar kitaip nepasiekusi adresato, taip pat neturi duomenų, kad šis elektroninio pašto adresas būtų neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Priešingai, per Administracinių nusižengimų administravimo modulį (ANAM) išsiustos elektroninės siuntos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta išsiųsta nurodytu laiku ir nurodytu elektroninio pašto adresu. Taip pat, laikosi pozicijos, kad asmeniui, deklaravusiam elektroninio pašto adresą valstybiniuose registruose, kyla pareiga tinkamai nustatyti elektroninį paštą, kad pageidautini elektroniniai laiškai nebūtų filtruojami ir nepatektų į „brukalų (spam)“ katalogą. Taip pat, Institucija nesutinka, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra per griežta, kadangi pareiškėjas padarė minėtą pažeidimą pakartotinai, jam paskirta bauda yra minimali, t. y. mažiau nei nustatytas baudos vidurkis, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pažeidimą, laikosi pozicijos, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to prašo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 41-43).
Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas E. B. nurodė, kad buvo nubaustas tik dėl techninių priežasčių, t. y. dėl to, kad įmonės elektroninio pašto sistema „nesusikalbėjo“ su institucijos elektroninio pašto sistema, kuri siunčia pranešimus automatiškai, dėl to jų sistema minėtą pranešimą palaikė kenkėjišku. Mano, kad institucija netyrė pažeidimo, nesiaiškino aplinkybių, ar siųstas pranešimas sulaukė atgalinio ryšio ir paskyrė didžiulę nuobaudą po vieno išsiųsto pažeidimo. 2023 m. lapkričio 15 d. siųsto pranešimo į įmonės elektroninio pašto dėžutę negavo, gavo tik po kiek laiko į jo asmeninį elektroninį paštą atsiųstą laišką dėl baudos dydžio ir nagrinėjimo. Į minėtą laišką jis atsakė, tada jam pareigūnas nurodė, kur ir kada buvo siųstas pranešimas. Tuomet atsidaręs darbinį elektroninio pašto „gautųjų“ laiškų dėžutę ir ten nieko neradęs, patikrino „spam“ dėžutę ir minėtą pranešimą rado joje. Tuomet iš karto pranešė pareigūnui apie automobilį vairavusį asmenį (t. y. nurodė, jog vairavo automobilį jis). Pabrėžė, jog apie pareigą pranešti apie automobilį vairavusį asmenį gavo tik tuomet, kai pranešimą gavo savo elektroninio pašto adresu. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, juo naudojasi vairuotojai, tarp jų ir jis. Už 2023 m. spalio 16 d. užfiksuotą pažeidimą baudos jis negavo, tik už šį (nagrinėjamą) pažeidimą gavo. Nurodė, kad pirminis pranešimas buvo siųstas juridinio asmens bendruoju elektroniniu paštu, o ne juridinio asmens vadovo elektroniniu paštu, taigi mano, jog institucija turėjo pirminį pranešimą siųsti juridinio asmens vadovui, o juridinio asmens vadovui jie išsiuntė tik tada, kai buvo priimtas sprendimas dėl baudos skyrimo už duomenų neatskleidimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gavęs pranešimą iš karto pateikė prašomus duomenis, tačiau po to buvo ignoruojamas iš institucijos pusės. Nesutinka su atsiliepime išdėstytu teiginiu, kuriame nurodoma, kad asmuo, deklaravęs elektroninį paštą, turi pastovią galimybę tikrinti elektroninį paštą bei priešingu atveju prisiima galimas rizikas; be to, nėra atskiro konkretaus nurodymo tikrinti gautus „spam“ aplanke esančius elektroninius laiškus. Pabrėžia, kad būtent tinkamas elektroninio pašto dėžutės veikimas yra tuomet, kai elektroninio pašto sistema įtartinus laiškus perkelia į „spam“ aplanką, kadangi juos filtruoja. Taip pat, nesutinka, kad dėl techninių, biurokratinių priežasčių, už netinkamą parkavimą 30 Eur dydžio bauda išaugo net 10 kartų ir tapo 440 Eur. Todėl prašo arba panaikinti baudą už duomenų apie vairuotoją neatskleidimą ir paskirti baudą už pirminį pažeidimą dėl parkavimo arba bent jau sumažinti paskirtą baudą (b. l. 48-50).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skundžiamo nutarimo, kuriuo pareiškėjas E. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.
Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnas, vadovaudamasis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini), kaip šios transporto priemonės savininkui, elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 15 d. išsiuntė reikalavimą per penkias darbo dienas nuo šio pranešimo dienos pateikti asmens, kuris 2023 m. spalio 16 d., 21.27 val., adresu Vilniuje, Gedimino pr. 15, naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone – automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis (b. l. 22-23). Negavus šio pranešimo, (duomenys neskelbtini) vadovui, t. y. pareiškėjui E. B., buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis neatliko transporto priemonės (valdytojo) pareigų, numatytų SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės pareigūno 2023 m. lapkričio 15 d. reikalavimu nustatytu terminu nepateikė asmens duomenų, kuris 2023 m. spalio 16 d., 21.27 val., adresu Vilniuje, Gedimino pr. 15, naudojosi automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Šis administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas asmeniniu pareiškėjo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį gavęs, pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnu, nurodydamas, jog jis neranda jokio užklausimo apie vairuotoją, taip pat nurodydamas, jog aktualiu metu automobilį vairavo jis pats (b. l. 4). Į šiuos pareiškėjo paaiškinimus elektroniniu paštu buvo atsakyta, jog raštas dėl duomenų pateikimo (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 15 d., po ko pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas pripažinti jį kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 611 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 440 Eur baudą (b. l. 7-8).
Pareiškėjas šioje byloje neginčija 2023 m. spalio 16 d., 21.27 val. administracinio nusižengimo fakto, transporto priemonės priklausomybės, taip pat faktų, jog bylai aktualiu laikotarpiu jis buvo ir yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, o šios įmonės oficialus elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog iš Institucijos elektroniniu paštu gautas laiškas jo pašto dėžutės buvo įvertintas kaip kenkėjiškas laiškas, kadangi jo prisegtuke naudojami formatai dažnai yra naudojami platinant kompiuterinius virusus, dėl to, minėtas elektroninis laiškas nepapuolė į jo elektroniniu pašto „gautųjų“ dėžutę ir jam nebuvo niekaip žinoma apie pareigą pranešti apie tam tikroje vietoje automobilį vairavusį asmenį, o kai tik apie tokią pareigą jis sužinojo, nedelsiant minėti duomenys buvo pateikti. Taigi nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie pareigą nurodyti, kas naudojosi automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 16 d., 21.27 val. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, Institucijai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 15 d. išsiuntus reikalavimą dėl šių duomenų pateikimo.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Be to, minėtoje ANK nuostatoje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Institucijos atstovas 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimą dėl duomenų pateikimo išsiuntė tinkamu (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu, ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu. Vis tik, remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sistemiškai vertinant ANK 573 ir 611 straipsnių nuostatas, šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 bei administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-24-719/2024).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-24-719/2024, išaiškino, jog administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad šiuo konkrečiu atveju reikalavimo (pranešimo) įteikimas juridinio asmens vadovui yra būtina sąlyga jo administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Be to, pažymėta, kad Institucija, išsiųsdama reikalavimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbovietės elektroninio pašto adresu, nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako fizinis asmuo (jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis), šioje byloje aktualus reikalavimas (pranešimas) turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija pateikė Dokumentų pristatymo elektroniniu paštu išrašą, iš kurio matyti, jog 2023 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo ANAM ID 46705 (b. l. 23). Šie duomenys patvirtina, jog minėtu elektroniniu paštu buvo išsiųstas minėtas pranešimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šis pranešimas buvo realiai gautas įmonės elektroniniame pašte. Taip pat nėra duomenų, kad minėtas pranešimas buvo siųstas ir gautas pareiškėjo elektroniniu paštu; šių aplinkybių Institucijos atstovas nenurodė ir neįrodinėjo šioje byloje. Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių Institucijos pranešimo gavimo faktą. Tuo tarpu, pagal bylos duomenis, pareiškėjas, asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavęs jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį dėl neįvykdytos pareigos, numatytos ANK 611 straipsnio 2 dalyje, nedelsiant, tą pačią dieną, t. y. 2024 m. vasario 1 d., šiuo elektroniniu paštu susisiekė su Institucijos pareigūnu, nurodydamas, jog jis neranda užklausimo apie vairuotoją, taip pat nurodydamas, jog aktualiu metu automobilį vairavo jis pats (b. l. 4). Šie duomenys patvirtina nuoseklią pareiškėjo poziciją, kad jis iki 2024 m. vasario 1 d. nieko nežinojo apie pareigą pateikti duomenis, kadangi nei įmonės, nei asmeniniu elektroniniu paštu nebuvo gavęs Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimo dėl duomenų pateikimo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimu, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimas įmonės (duomenys neskelbtini) elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) automatiniu būdu pateko ne į „Gautų laiškų“, bet į „Kenkėjiškų laiškų“ aplanką, kadangi toks atvejis nėra vienkartinis, teismų praktikoje šios aplinkybės ne kartą buvo nurodytos ir analizuotos. Šiuo atveju ne pareiškėjas, bet būtent Institucijos atstovai yra atsakingi už tai, kad Institucijos siunčiami elektroniniai laiškai nepatektų į „brukalų (spam)“ katalogą ir asmenys, kurie naudojasi elektroniniu paštu, neturi pareigos nuolat tikrinti šio katalogo, kuris skirtas apsaugoti elektroninio pašto dėžutę nuo nepageidaujamų elektroninių laiškų. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, susiję su (ne)tinkamu pranešimo dėl duomenų pateikimo išsiuntimu bei pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad tokio pranešimo jis negavo, nors Institucijos priimami procesiniai dokumentai (tarp jų nutarimas) taip pat turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti.
Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad vien fakto, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas įmonės (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę aktualiu laikotarpiu, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjas realiai gavo Institucijos siųstą pranešimą. Teismų praktikoje jau yra išaiškinta, jog vienkartinio pranešimo įmonės elektroniniu paštu išsiuntimo, reikalaujant pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį, elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 2AT-24-719/2024).
Taigi, nagrinėjamu atveju nesant įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjas gavo Institucijos išsiųstą 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimą dėl duomenų pateikimo, nėra pagrindo teigti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Nežinodamas apie tokią pareigą, pareiškėjas negalėjo ir neturėjo jos įvykdyti, t. y. šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo kaltė (subjektyvioji pusė). Nesant visų ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn (ANK 2 straipsnio 4, 7 dalys). Nagrinėjamu atveju nėra faktinio pareiškėjo administracinės atsakomybės pagrindo, todėl, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo E. B. atžvilgiu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
E. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės skyriaus vyriausiosios specialistės 2024 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5404-2024, kuriuo E. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį paskirta 440 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes E. B. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.