- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- I-408-342/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00269-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- R.P.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R.P. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R.P. (toliau ir pareiškėjas) prašymu (b.l. 4) prašo priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės (toliau ir atsakovas) nepagrįstai neišmokėtą jam darbo užmokesčio dalį, viso - 547,80 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas teigia, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad jo darbdavys (atsakovas) nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - ir VTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas 2012-05-16 gavo pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 19-20) su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad yra netinkamas atsakovas ir byloje gali turėti tik trečiojo suinteresuoto asmens statusą. Pažymi, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-04-19, o 2009 metais darbo užmokesčio ribojimas jo atžvilgiu nebuvo taikomas, todėl jo prašymas netenkintinas. Prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Šį prašymą grindžia ir teismų pripažinta kaip visuotinai žinoma aplinkybe dėl Lietuvos sunkios turtinės padėties, bei tuo, kad išmokėjus teismų priteistinas sumas pareigūnams dėl ginčo nepriemokų, atsakovo padėtis taptų itin komplikuota ir tai neigiamai atsilieptų visiems įstaigos darbuotojams ir pareigūnams.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 22-23) prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Tokią poziciją grindžia iš esmės tuo, kad atsakovo sprendimai yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, todėl remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nėra pagrindo minėto nutarimo nuostatų taikyti sprendžiant ginčo nepriemokos priteisimo klausimą.
Proceso šalys apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje informuoti tinkamai. Į teismo posėdį proceso šalys (jų atstovai) neatvyko, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka šalims (jų atstovams) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos sįtatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ši byla teismo tirtina iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartimi (b.l. 58-62), administracinėje byloje A822-718/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-05-27 sprendimą (b.l. 31-34) panaikino ir bylą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad „Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas teisingai nurodė išmokėtiną sumą (547,80 Lt), tačiau pirmosios instancijos teismas prie pareiškėjo prašomos sumos pridėjo pareiškėjui jau grąžintą 30,82 Lt sumą, kuri pareiškėjui buvo išmokėta 2008 m. vasario mėnesį, ir nepargrįstai pareiškėjui priteisė iš viso 578,62 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, pareiškėjui priteista neišmokėto darbo užmokesčio dalis turi būti sumažinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 9) matyti, kad atsakovo nurodyta 30,82 Lt suma buvo priskaičiuota 2008 m. vasario mėnesį (mokėjimo rūšies kodas ir pavadinimas „289 Priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal“), tačiau pažymoje taip pat nurodyta, jog ši suma 2008 m. vasario mėnesį buvo išskaičiuota (mokėjimo rūšies kodas ir pavadinimas „245 Priedas už kategoriją 2 mėn. atgal.“). Iš pateiktos medžiagos sunku nustatyti, kaip pateikti duomenys turėtų būti vertinami apskaičiuojant priteistiną sumą pareiškėjui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio aspekto nenagrinėjo, todėl galbūt neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistiną sumą. Šiam klausimui išspręsti tikslinga surinkti daugiau įrodymų.” Į šias LVAT nutartyje nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir toliau tiria bylą iš esmės.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą teismui pateikė paštu 2010-04-20 (b.l. 12). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, teismas ginčo laikotarpiu laiko laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2009-12-31.
Taigi, byloje tirtinas ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui R.P., iš viso – 547,80 Lt, už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2009-12-31, kai atsakovas nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.
Byloje neginčijama, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu jis dirbo Pagėgių rinktinėje Plaškių užkardos Sargybų būrio jaunesniuoju specialistu. Iš pareiškėjo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2007 metus (b.l. 70-71), už 2008 m. (b.l. 72-73), už 2009 m. (b.l. 11) bei mokėjimų kodų suvestinės duomenų (b.l. 69) duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta: 2007 m. birželio mėn. – 2,08 Lt, 2008 m. sausio mėn. – 343,41 Lt, kovo mėn. – 233,13, 2009 m. – ginčo nepriemokų nenustatyta. Iš minėtos suvestinės už 2008 m. duomenų taip pat nustatyta, kad 2008 m. vasario mėnesį pareiškėjui yra išmokėta 30,82 Lt suma, kuri įvardinta, kaip pareiškėjų dėl priedų ir priemokų ribojimo už 2 mėn. atgal mokėtina suma. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad minėta 30,82 Lt suma buvo įskaičiuota į minėtą 2008 m. sausio mėn. ginčo 343,41 Lt sumą, todėl akivaizdu, kad apskaičiuojant ginčo nepriemokos dydį už 2008 m. 30,82 Lt suma iš bendros ginčo sumos minusuotina. Šią teismo išvadą patvirtina ir atsakovo pateiktas ginčo sumos apskaičiavimas 2012-04-24 rašte (b.l. 68). Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad pareiškėjui atsakovas dėl ginčo ribojimo už ginčo laikotarpį yra neišmokėjęs, viso - 547,80 Lt (2,08 Lt + 312,59 Lt (343,41 Lt - 30,82 Lt = 312,59 Lt) + 233,13 Lt = 547,80 Lt).
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis nėra tinkamas atsakove byloje. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.
Remiantis virš išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti sprendimo įvykdymo terminą.
Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Tokia teismo išvada darytina remiantis ir Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu, kuriame inter alia konstatuota, kad „<...> Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad su sprendimų vykdymu susijusius santykius reglamentuoja ir kituose įstatymuose įtvirtintos teisės normos, inter alia Civilinio proceso kodekse, <...> Lietuvos Respublikos darbo kodekse <...> Taigi įvairūs įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai reguliuoja santykius, susijusius su sprendimų (inter alia administravimo subjektų, teismų sprendimų) vykdymu, šių įstatymų nuostatas vykdymo procese taiko įvairios jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos.“
Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra ši norma nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijus valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas.
Nustatyta, jog pareiškėjo teisės ginčo laikotarpiu buvo pažeistos, jam yra neišmokėta ginčo suma. Reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismui pateiktas 2010-04-20, taigi, remiantis minėtomis Darbo kodekso nuostatomis, laikytina, jog pareiškėjas nėra praleidęs 3 metų senaties termino kreiptis į teismą. Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas ).
LVAT minėtoje 2012-03-29 nutartyje atkreipė dėmesį, kad „Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be kita ko, aptartinas ir sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011).“ Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad atsakovas, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą metams dėl sunkios jo finansinės padėties, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas, todėl tenkinti šio prašymo nėra faktinio pagrindo. Be to, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad klausimas dėl asignavimų, reikalingų priteistai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti, yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, o ne su šioje byloje nagrinėjamu ginču.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 127 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo R.P. prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui R.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį 547,80 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir 80 centus) už laikotarpį nuo 2007-04-20 iki 2009-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.