- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- ATP-489-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00247-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo S. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimu S. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad 2016 m. kovo 4 d. apie 12 val. 5 min., Šilutės m. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta lengvas (0,81 promilių) girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą pakeisti, paskirtą nuobaudą sušvelninti ir, taikant ATPK 30¹ nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas aiškiai neteisingas ir akivaizdžiai per griežtas, todėl, jo nuomone, keistinas. Pažymi, jog pripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktą medžiagą, nes jis į administracinę bylą pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. numatytas nuostatas. Nutarimo dalies dėl jam paskirtos piniginės baudos neskundžia, nurodo, kad artimiausiu metu šią piniginę baudą sumokės. Pabrėžia, jog dirba taksistu, jo tiesioginis darbas, kuris gausiai šeimai faktiškai buvo vieninteliu pajamų šaltiniu, yra ir buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu. Iš į bylą pateiktos gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos matyti, jog S. M. kartu su savo sutuoktine D. M. gyvena kaimiškoje vietovėje Šilutės raj., jo nepilnamečiai vaikai lanko Šilutės (duomenys neskelbtini) mokyklą, tad juos į mokyklą ryte ir po pamokų namo jis veždavo asmeniniu transportu, tačiau jam atėmus teisę vairuoti, vaikams pasiekti mokyklą laiku bus itin sunku, nes autobusai iš jų gyvenamosios vietos važinėja labai retai. S. M. vienišam (nes mama yra mirusi) tėvui P. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., nuo pažeidėjo namų apie 30 kilometrų, yra nustatytas didelių specialiųjų nuolatinių poreikių lygis, nes tėvas turi neterminuotą negalią. Neįgalų tėvą jis kasdien po darbo lankydavo ir jam nupirkdavo būtiniausių kasdieninių daiktų ir reikmenų, o dėl to, kad jo tėvas yra pakankamai sunkios sveikatos būklės, yra reikalinga jį nuolat vežioti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas ir jis vienas pats tėvą aprūpina ne tik medikamentais, bet ir maistu, kadangi niekas kitas to už jį padaryti negali, nes daugiau nėra kam. Šią informaciją patvirtino ir Vainuto seniūnas 2016-03-14 pažymėjimu Nr.V6-13, tačiau mano, kad į ši argumentą teismas nekreipė jokio dėmesio. Laiko akivaizdžiu, kad šiuo metu jo parama yra ypač reikalinga neįgaliam tėvui. Be teisės vairuoti tinkamai pasirūpinti savo tėvu ilgą laiką negalės. Netekęs teisės vairuoti, net 1 metus nebegalės vykdyti tiesioginių su transporto priemonės vairavimu susijusių darbinių funkcijų, kas akivaizdžiai atsilieps ne tik jam pačiam, tačiau ir gausiai S. M. šeimai. Nurodo, kad dirba taksistu ir iš šio darbo gaunamos pajamos yra ženklios jo gausiai šeimai, todėl akivaizdu, kad jo tiesioginis darbas yra valdyti motorines transporto priemones, tad teisė vairuoti motorines transporto priemones yra tiesiog būtina. Netekęs teisės vairuoti jis ir jo sutuoktinė ilgam neteko pragyvenimo ir pajamų šaltinio, kadangi jie abu su žmona faktiškai pragyveno vien iš jo gaunamo darbo užmokesčio. Į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad turi kreditorinių įsiskolinimų, tad netekęs teisės vairuoti, neteks ir vienintelio pajamų šaltinio, tad skolų problema akivaizdžiai prislėgs jo šeimą. Be to, jo vairavimo stažas yra nuo 1995 metų, jam buvo nustatytas lengvas 0,81 prom. neblaivumo laipsnis. Seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau už panašius administracinės teisės pažeidimus baustas nebuvo. Sutinka, kad paskirtoji nuobauda pažeidėjui turi sukelti neigiamas pasekmes ir turi turėti prevencinius tikslus – siekiant užkirsti kelią galimiems administracinės teisės pažeidimams, tačiau jo giliu įsitikinimu, teismo priimti vienokie ar kitokie sprendimai neturėtų padaryti paties pažeidėjo ar jo šeimos nario gyvenimo sunkiai pakeliamu. Yra išklausęs 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos kursą. Suprato pasielgęs netinkamai ir ateityje pasižada nebenusižengti. Yra tikras, kad jis pateikė į administracinę bylą ATPK 30¹ str. numatytų nuostatų taikymui svarbius dokumentus bei argumentus, todėl mano, kad yra pagrindas sutrumpinant jam paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas S. M. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti S. M. paskyrus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, su minimaliu ATPK 126 str. 1 d. numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjo elgesys sukėlė didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, o S. M. nurodytos aplinkybės, jog teisės vairuoti turėjimas jam yra būtinas vykdant darbo funkcijas bei prižiūrint neįgalų tėvą nėra pakankamos, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Be to, vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, todėl teismas konstatavo, kad S. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Apylinkės teismas S. M. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. teismui pateikė duomenis apie tai, jog jo tėvas yra senyvo amžiaus ir turi specialiųjų slaugos poreikių (b. l. 31-33), taip pat duomenis apie paimtus kreditus ir įsiskolinimus (b. l. 27-30), bei jį teigiamai apibūdinantį seniūnijos pažymėjimą (b. l. 31) ir nurodė teismui, kad teisė vairuoti yra reikalinga dirbant. Nekyla abejonių, jog šioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kita vertus, vien senyvas S. M. tėvo amžius ir poreikis juo rūpintis, pažeidėjo vaikų kitoje vietovėje lankoma mokykla, taip pat ir pažeidėjo darbo pobūdis (vairuoja taksi automobilį) negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nors skunde apeliantas nurodo, jog transporto priemonės vairavimas yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, o jo netekęs jis negalės ne tik išlaikyti šeimos, bet ir vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, tačiau šios ir kitos skunde nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos iš anksto. S. M., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiek atliekant savo darbines funkcijas, tiek ir rūpinantis tėvu bei kitais šeimos nariais, nepaisydamas to, girtavo ir sėdo neblaivus už vairo. Pažymėtina, kad S. M. neblaivumas du kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, tačiau tai ignoruodamas, jis ėmėsi vairuoti. S. M. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – prarasta galimybė teikti taksi paslaugas, tuo pačiu galimai prarandant ir pajamas, nelaikytina aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti jam švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą. Nors apeliantas nurodo, kad specialiosios teisės atėmimas gali apsunkinti jo šeimos prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, pastebėtina, jog iš paties apelianto pateiktos pažymos apie vykdomas bylas matyti, kad ir turėdamas teisę vairuoti, jis laiku nevykdė savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 30).
Skunde taip pat nurodyta, kad neturėdamas teisės valdyti transporto priemones, S. M. negali nuvežti ir parvežti savo vaikų į mokymosi įstaigą, esančią Šilutėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad S. M. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti minėtais vaikų poreikiais. Pareiga rūpintis vaikais tenka abiem tėvams, byloje nėra duomenų, kad minėtų S. M. vaikų poreikių negali patenkinti vaiko mama, be to, susisiekimas įmanomas ne tik nuosavu automobiliu, bet ir viešuoju transportu, o ir pačios mokyklos paprastai organizuoja moksleivių pavežėjimą iš kaimo vietovės iki mokymo įstaigos. Todėl, byloje nesant duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė neturi teisės vairuoti transporto priemones, ar kad esama viešojo transporto sistema neužtikrina pažeidėjo vaikų susisiekimo su mokymosi įstaiga, teismas laiko, kad S. M. vaikai turės galimybę lankyti mokyklą ir jam nevairuojant. Analogiškai apeliantas nepateikė jokių duomenų, kodėl jis negali rūpintis savo tėvu naudodamasis viešuoju transportu, ar kliaudamasis žmonos bei kartu gyvenančio jos pilnamečio sūnaus pagalba, taip pat nepateikė duomenų, kad jis vienintelis rūpinasi specialiųjų poreikių turinčiu tėvu (tai nenurodyta ir seniūno pažymoje), jog neturi nei brolių, nei seserų, su kuriais galėtų pasidalinti savo tėvo priežiūros rūpesčiais. Tokiu būdu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog S. M. netekus teisės vairuoti, jo tėvu nebus tinkamai pasirūpinta.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo S. M. netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Iš administracinių teisės pažeidimo registro išrašo (b. l. 10-17) matyti, jog S. M., skirtingai nei jis nurodė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde, praeityje jau buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, kuomet būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, tačiau dėl tokio savo lengvabūdiško elgesio išvadų nepadarė. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus taikomas, šis tikslas nebus pasiektas, nes S. M., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su teisės vairuoti reikalingumu jo darbui ir artimųjų sveikatos rūpinimusi, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Aplinkybė, kad S. M. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl darbo, šeimos, tėvo sveikatos, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. S. M. skirta minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda kartu su minimaliam laikotarpiui atimta specialiąja teise vairuoti transporto priemones atitinka S. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.