Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, pripažinus kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių; pripažinti, kad atleidimas iš darbo neteisėtas; nustatyti kitą atleidimo pagrindą ir laikyti, kad iš darbo ieškovė atleista DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kas sudarytų 579,24 Eur sumą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, kuris 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. gegužės 28 d. laikotarpiu sudaro 928 Eur; priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki visiško atsiskaitymo dienos; priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2014 m. gegužės 30 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kurią nuo 2014 m. birželio 2 d. pradėjo dirbti atsakovės įmonėje. Tarp šalių buvo sudarytos dvi darbo sutartys, pirmojoje nurodyta, kad ieškovė dirbs lygintojos - siuvėjos darbą, o antrojoje - kad dirbs lygintojos darbą. Ieškovė laikosi tokios pozicijos, kad dirbo pagal antrąją darbo sutartį, kadangi faktiškai atliko tik lygintojos funkcijas. Darbo sutartimis buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis, kuris baigėsi 2014 m. rugsėjo 2 d. pagal abi darbo sutartis. Pradėjusi dirbti lygintojos darbą, ieškovė pradėjo sirgti (diagnozuotas dešinio peties sąnario SSP plyšimas ir ankštumas), vargino dešinio peties skausmai, konservatyvus gydymas buvo neefektyvus, todėl 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovė buvo operuota. 2015 m. vasario 5 d. ieškovė buvo pripažinta neįgalia, netekusia 45 procentų darbingumo, nurodant kad gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, uždrausta kelti krovinius rankomis, dirbti darbą su nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais. Ieškovė 2015 m. vasario 6 d. pateikė darbdaviui pareiškimą atleisti ją iš darbo dėl ligos. 2015 m. vasario 6 d. darbdavys priėmė pranešimą, atleisti ieškovę iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio (DK 107 str. 1 d. tvarka), nors bandomasis laikotarpis buvo seniai pasibaigęs. Ieškovės nuomone, atleidimas yra neteisėtas, atleisdamas ieškovę iš darbo darbdavys jai padarė neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėto atleidimo išgyveno, patyrė stresą, nuolatinius dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta ir paniekinta. Ieškovė praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti dėl svarbių priežasčių, nes 2015 m. vasario 26 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sprendimas priimtas tik 2015 m. kovo 3 d., o gautas paštu jau pasibaigus terminui ieškiniui pateikti.

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, nes terminas kreiptis į teismą su ieškiniu praleistas be svarbių priežasčių. Atsakovė nurodė, kad lygintojos darbas yra labai reikšmingas, kadangi įtakoja kitų asmenų darbo kokybę ir galutinį rezultatą. Ieškovei pradėjus eiti lygintojos pareigas, kiti darbuotojai pradėjo reikšti skundus dėl ieškovės darbo kokybės: kad dėl netinkamo/neproduktyvaus ieškovės darbo kiti darbuotojai negali įvykdyti darbo normų, ieškovė darbus atlieka atmestinai, reguliariai vėluoja į darbą, nepagarbiai bendrauja su kolektyvo nariais, konfliktuoja. Dėl visų šių aplinkybių, jau po pirmų ieškovės darbo savaičių, buvo nuspręsta, kad ieškovę reikės 2014 m. birželio mėn. atleisti iš darbo. 2014 m. birželio 19 d. ieškovė į darbą neatvyko ir apie tai nepranešė, tik iš VSDFV duomenų atsakovė sužinojo, kad ieškovei dėl ligos yra nustatytas nedarbingumas. Dėl ieškovės nedarbingumo atsakovė jos negalėjo atleisti nei dėl neišlaikyto išbandymo, nei dėl pravaikštos be pateisinamos priežasties. Darbdavys, pasinaudodamas DK 107 straipsnio 1 dalimi, ieškovę atleido dėl to, kad jos darbo rezultatai buvo nepatenkinami, apie darbo sutarties nutraukimą pranešdamas registruotu paštu. Ieškovė nedarbingumo laikotarpį sąmoningai nutraukė, siekdama nutraukti nedarbingumo terminą, kad negalėtų jos atleisti praėjus 120 dienų (DK 133 str. 2 d). Ieškovė, pasinaudodama įstatymo apribojimais - laikinu nedarbingumu, užkirto kelią atsakovei ją atleisti iš darbo, nepaisant tam buvusių pagrindų, ir, tik nutraukus nedarbingumą, nedelsiant pareikalavo atleisti iš darbo dėl ligos, reikalaudama kompensacijos. Tai rodo sąmoningą ieškovės nesąžiningą siekį pasipelnyti atsakovės sąskaita.