Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei Vilmai Balandytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad atsakovas 2011-06-15 gavo pareiškėjo V. R. 2011-06-15 raštą, kuriuo prašoma patikrinti statinius, esančius Apuolės g. 60, Kaune, bei radus pažeidimų organizuoti statinių nugriovimą (b.l. 39).

Atsakovas 2011-07-15 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu Apuolės g. 56, Kaune. Patikrinimo metu nustatyta, kad namų valdoje Apuolės g. 60, Kaune, prie gyvenamojo namo lAlm yra pastatyta malkinė ir šiltnamis. Žemės sklypas Apuolės g. 60, Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso O. M. ir R. A. . Šiltnamis yra iš plastiko plėvelės su plastiko lankais be pamatų. Lankai laikosi ant į žemę įkaltos metalo armatūros. Lankai padaryti maždaug prieš 10 metų ir naujai uždengta tik plastiko plėvelės danga. Medžio karkaso malkinės viena siena priglausta prie gyvenamojo namo. Rytinė ir vakarinė malkinės sienos apkaltos lentomis, o likusi sienos dalis rytų ir pietų pusėje yra iš metalo sieto. Malkinės stogas iš asbesto lakštų. Malkinė pastatyta prieš 14-15 metų. Abu pastatai yra prie sklypo su Apuolės g. 56, Kaune, ribos. Šias aplinkybes atsakovas nurodė 2011-08-01 rašte „Dėl atlikto patikrinimo Apuolės g. 60, Kaune" Nr. (15.2)-2D-9730 (b.l. 48-49).

V. R. su 2011-08-22 skundu dėl minėto rašto kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2011-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1195-353/2011 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino atsakovo 2011-08-01 raštą Nr. (15.2)-2D-9730 „Dėl atlikto patikrinimo Apuolės g. 60, Kaune" ir įpareigojo atsakovą išspręsti visus pareiškėjo 2011-06-15 rašte keliamus klausimus (Adm. byla Nr. 1-1195-353/2011).

Atsakovas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2011-12-19 sprendimą bei atsakydamas į V. R. 2011-06-15 skundą, 2012-02-22 ir 2012-03-09 prašymus, pareiškėjui atsakė ginčijamu 2012-03-28 raštu „Dėl Apuolės g. 60, Kaune" Nr. (15.2)-2D-4790 (b.l. 10-12).

Pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, kad šiltnamis, vadovaujantis 2011-06-15 skundo padavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" nuostatomis, priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, ir, kad statant jį mieste buvo ir yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas prieš tai gaunant pareiškėjo rašytinį sutikimą bei tuo, kad malkinė yra sublokuota su gyvenamuoju namu ir tai yra gyvenamojo namo rekonstrukcija, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, prieš tai gaunant pareiškėjo sutikimą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo redakcija galiojusi tiek 2011-06-15 skundo padavimo metu, tiek šiuo metu) yra apibrėžta, kad statinys - tai pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. 2011-07-15, atlikus patikrinimą Apuolės g. 60, Kaune, buvo nustatyta, kad šiltnamis, esantis O. M. ir R. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturi laikančiųjų konstrukcijų ir yra be pamatų. Tiek 2011-07-15 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2338 (b.l. 45-47), tiek 2012-03-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr, FAK-691 (b.l. 64-68) nurodyta, kad plastikiniai šiltnamio lankai yra užmauti ant armatūros strypų ir įmauti į žemę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 1.98 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuota, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais. CK 4.2 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Inspekcija tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų statinių statybos neteisėtumą, kitais atvejais statybos teisėtumą tikrina pasirinktinai. Inspekcija netikrina kilnojamųjų daiktų teisėtumo, kadangi pagal kompetenciją jai priskirta tikrinti tik statinių, kurie yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, statybos teisėtumą. Taigi, kad šiltnamiui būtų galima taikyti statybą reglamentuojančių teisės aktų bei Statybos techninio reglamento STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" nuostatas, pats šiltnamis turėtų atitikti nekilnojamojo daikto požymius, t.y. turėti laikančiąsias konstrukcijas, nebūtų galimybės jo perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nustatė, jog šiltnamis neturi nei pamatų, nei laikančiųjų konstrukcijų ir, kad jį galima perkelti į kitą vietą nepakeitus jo paskirties bei nesumažinus jo vertės, šiltnamis negali būti priskiriamas statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kadangi šiltnamis, esantis Apuolės g. 60, Kaune, pagal visus savo surinkimo požymius yra kilnojamasis daiktas.

Tiek 2011-06-15 skundo padavimo metu galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", patvirtinto Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289, VI skyriaus 8.17.5. punkte yra nurodyta, kad kieto kuro sandėlis (malkinė) - statinys (pastatas) ar patalpa, skirta kieto kuro (malkų, anglies, durpių) laikymui (sandėliavimui). Kieto kuro sandėlis (malkinė) yra gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato ar kitos paskirties pastato priklausinys.

Medžio karkaso malkinei, kurios užstatymo plotas 10 kv. m, aukštis 2,25 m, vadovaujantis 2011-06-15 skundo pateikimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" 1 lentelės 2 punktu ir bendrosiomis pastabomis 1 ir 2 lentelėms, statant I grupės nesudėtingą pastatą mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Vadovaujantis 2011-08-01 atsakymo parengimo metu galiojusio (nuo 2011-07-24 įsigaliojusio ir šiuo metu galiojančio) Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812, 1 priedo 1 lentelės 2 punktu, ginčo malkinė yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Šio reglamento VII skyriaus 14 punkte yra numatyta, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. 116-5944, 6 priedo 3 punkte yra nurodyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui yra privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį - kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje bei statant valstybinėje žemėje. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, malkinei nėra privalomi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, kadangi ji yra pastatyta O. M. bei R. A. bendrosios dalinės nuosavybė teise priklausančiame žemės sklype, kuris nepatenka į kultūros paveldo teritoriją.

Atlikus 2011-07-15, 2012-02-20, 2012-03-09 faktinių duomenų patikrinimus (b.l. 45-47, 51-53, 64-68) neginčijamai nustatyta, kad malkinė yra priglausta prie gyvenamojo namo sienos ir neturi bendrų susijusių laikančių konstrukcijų su namu, kad nėra tiesioginio susisiekimo su gyvenamojo namo patalpomis, malkinės stogo ir sienų laikančios konstrukcijos yra atskiros nuo gyvenamojo namo konstrukcijų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad malkinė yra gyvenamojo namo dalis. Malkinės trys sienos nėra įrengtos. Malkinės atitvara tarp sklypų Apuolės g. 56 ir Apuolės g. 60 ir atitvara su bendraturtės R. A. sandėliuku iš pietų pusės yra ažūrinė, iš metalo tinklo. Malkinė turi vieną tos pačios spalvos, kaip ir gyvenamojo namo, dažytų lentų sieną.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 70 punktas nurodo, kad gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti gyvenamojo namo nešildomos pagalbinės patalpos, pastatytos jo šildomų atitvarų išorinėje pusėje (pvz., prieangis) ir vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą.

Nuo 2010-10-01 galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nurodo, kad statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šio straipsnio 17 punktas nurodo, kad naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį. Taigi, malkinės statyba yra priskiriama naujo statinio statybos darbų rūšiai, kadangi malkinė pastatyta nekeičiant gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiant gyvenamojo namo išorės matmenų. Taigi, malkinė negali būti laikoma gyvenamojo namo priestatu, ji yra nesudėtingas I grupės inžinerinis statinys, pastatytas prie gyvenamojo namo.

Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V-84, 39(1).4 punktas nurodo, jog skundo nagrinėjimas nutraukiamas ir apie tai raštu pranešama jo pateikėjui, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų. Jau 2011-07-15 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2338 (b.l. 45-47) yra užfiksuota, kad malkinė statyta maždaug prieš 14-15 metų. Šias aplinkybes patvirtina ir prie 2012-02-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-496 pateikti N. B. , A. M. ir A. R. paaiškinimai (b.l. 51-56). Pareiškėjas duomenų paneigiančių šias aplinkybes, nei atsakovui, nei teismui nepateikė.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. 116-5944), 11 priedo 4 punkte yra numatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Minėto straipsnio 25 dalyje yra nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl ankščiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas, kurio 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų <...> taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Taigi, atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas ir į tai, kad malkinė yra pastatyta maždaug prieš 14-15 metų, o V. R. per metus laiko nuo statybos pradžios O. M. pretenzijų nepateikė, kad minėtos įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, O. M. statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje yra apibrėžta, kad savavališka statyba tai - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, šiltnamis ir malkinė, esantys Apuolės g. 60, Kaune, nėra savavališkai pastatyti statiniai, kadangi jiems statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi.

Pažymėtina, kad atsakovui nei V. R. , nei O. M. nepateikė ginčo statinių kontrolinės geodezinės nuotraukos, kuri patvirtintų, jog malkinė ir šiltnamis patenka į žemės sklypą Apuolės g. 56, Kaune. Nebuvo pateikti ir žemės sklypų kampų nužymėjimo aktai. Iš 2012-03-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-691 matyti, kad žemės sklypų ribos natūroje nėra pažymėtos riboženkliais. Atsakovas, 2012-09-03 patikrinimo metu pateiktos V. R. teigimu, topografinės nuotraukos ištraukos dalies, pagrįstai nelaikė dokumentu, kadangi ištraukoje nėra nurodyta riboženklių vietos bei koordinatės, pastatų kampų koordinatės, nepažymėta tvoros vieta sklype, jos koordinatės, topografinės nuotraukos rengėjas, jo kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę tai atlikti.

Pareiškėjo skundo motyvas, kad atsakovas nenagrinėjo ir netyrė priešgaisrinio atstumo nuo jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo iki malkinės bei šiltnamio yra nepagrįstas.

Pagal kompetenciją atsakovui nepavesta nagrinėti su priešgaisriniais reikalavimais susijusių skundų. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 punktu, 2012-02-15 kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrių (toliau - Priešgaisrinė valdyba), prašydama dalyvauti 2012-02-20 patikrinime Apuolės g. 60, Kaune (b.l. 82). Priešgaisrinė valdyba nurodė, kad patikrinimo metu gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nustatyta nebuvo. Inspekcija nėra kompetentinga institucija, kuri gali nustatyti gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Taip pat pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, iš kurių būtų matyti, kad tarp ginčo statinio ir gretimame žemės sklype Apuolės g. 56, Kaune, esančio gyvenamojo namo gali būti neišlaikomas priešgaisrinis atstumas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Inspekcijos 2012-03-28 sprendimas Nr. (15.2)-2D-4790 „Dėl Apuolės g. 60, Kaune“ yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestus skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą O. M. dėl šiltnamio ir malkinės Apuolės g. 60, Kaune. Minėtas skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

CK 6.250 straipsnis reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Šiuo atveju, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad atsakovas neveikė taip, kaip nurodyta teisės aktuose. Neesant viešajai atsakomybei atsirasti trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą dėl 20000 litų neturtinės žalos priteisimo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Šiuo atvejus nei Institucijos, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų O. M. ir R. A. veiksmuose teismas nenustatė nusikalstamos veikos požymių, todėl skundo reikalavimas - pasisakyti, ar Institucijos veiksmai neturi nusikalstamos veikos požymių, numatytų ABTĮ 109str. 1d., yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.