- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-351-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-00058-2011-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- K. G.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas, Kazimira Kanišau
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-256/2012
Teisėjas Olegas Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00058-2011-20 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.8.1.; 1.2.8.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.4.; 2.1.7.; 2.1.14.
2012 m. gegužės 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal nuteistosios K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. gruodžio 21d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteista pagal BK 154str. 1d. 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, pagal BK 155str. 1d. - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Bausmes subendrinus BK 63str. 5d. 1p. tvarka galutinė bausmė nustatyta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.
Iš K. G. nukentėjusiajai G. R. priteista 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. nuteista už tai, kad 2011-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje G. R. apklausiant liudytoja nagrinėjamoje I. Š. (I. Š.) baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140str. 2d., padarymo, viešai žodžiu, girdint teismo posėdžių salėje esantiems proceso dalyviams, užgauliai, paniekindama ir pažemindama ją kaip asmenį, šmeižikiškai paskleidė apie G. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, neva ji yra „šizofrenikė“, o jos „vyras alkoholikas“, po ko ir toliau neramiai elgdamasi posėdžių salėje teisėjo buvo sudrausminta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. G. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes ji naudodamasi teisėjo suteikta teise užduoti klausimus apklausiamai liudytojai G. R., nenorėdama jos įžeisti ar paniekinti, norėjo išsiaiškinti, ar jos turima informacija yra teisinga. G. R. paklausė, ar ji neserga psichine liga - šizofrenija. Tikėjosi sulaukti teigiamo atsakymo, nes prieš posėdį koridoriuje buvo girdėjusi, kad tai tiesa. Kad ši informacija yra melaginga ji nežinojo ir įžeisti nenorėjo. Siekė, kad teismas tinkamai įvertintų G. R. parodymus, iš kurių buvo galima suprasti, kad nukentėję nuo I. Š. smurto vaikai sako netiesą. Ji nežinojo, kaip teisme turėtų būti suformuluotas klausimas. Procese atstovavo nukentėjusįjį nepilnametį sūnų, advokato paslaugomis pasinaudoti neturėjo lėšų, nes viena augina sūnų, tuo metu nedirbo. Be to, buvo užtikrinta, kad ją teismas supras ir, esant netinkamai klausimo formuluotei, pataisys. Šizofrenike liudytojos G. R. ji nevadino ir kad ji yra šizofrenikė nesakė. Tai matyti iš garso įrašo, kurį cituoja teisėjas - "paaiškinkite teismui, tiesiog patvirtinkite, kad Jūs sergate psichine liga - šizofrenija". Tyčios įžeisti, paniekinti ar apšmeižti liudytoją ir jos vyrą, išsireikšdama, kad „vienas alkoholikas" taip pat neturėjo. Teismo posėdyje ji pripažino netinkamo žodžio netinkamoje vietoje panaudojimą, todėl reaguodama į teisėjo pastabas pasitaisė. Kaltinimas, kad ji ir toliau teismo posėdžio salėje neramiai elgėsi ir dėl to teisėjo buvo sudrausminta, neturi jokio nusikaltimo požymių. Be to, teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino susidariusią konfliktinę situaciją tarp K. G., kaltinamojo ir jo naudai liudijančios liudytojos. Ši situacija kilo teismo posėdyje, o visi teismo posėdžiai yra vieši. Teismo posėdžiui vadovavo teisėjas, kuris privalėjo pataisyti jos išsireiškimus, tinkamai suformuluoti klausimą, jį atšaukti arba imtis netinkamai besielgiančio asmens atžvilgiu atitinkamų priemonių. Teismas nesuprato ir neįvertino jos psichinės būklės, patirtų išgyvenimų, susijusių su smurtu prieš nepilnametį sūnų, bylos tyrimu ir jos nagrinėjimu bei reakcijos iš kaltinamojo ir liudytojos išgirdus, kad nukentėjęs vaikas sako netiesą. Dėl šių aplinkybių teismas paskyrė neteisingą bausmę ir priteisė nukentėjusiajai advokato paslaugoms atlyginti net 1000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai K. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 154str. 1d., nes pastaroji, turėdama tikslą apšmeižti G. R., paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją.
Apeliantė pripažįsta, kad teismo posėdyje liudytojos G. R. paklausė, ar ji neserga psichine liga – šizofrenija, tačiau ji neigia, kad tokiu būdu norėjo pastarąją apšmeižti ar įžeisti. Be to, neigia, kad G. R. sugyventinį pavadino alkoholiku, sakydama ,,vienas alkoholikas“. Apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos duomenys.
G. R. privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad 2011-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje apklausiant ją liudytoja I. Š. baudžiamojoje byloje K. G. teismo salėje esantiems kitiems asmenims viešai pasakė, kad G. R. yra šizofrenikė, o jos vyras – alkoholikas. Tačiau ji niekada nesirgo šia liga, o jos vyras nevartoja alkoholio. Po šių žodžių K. G. elgėsi išsišokėliškai, todėl bylą nagrinėjantis teisėjas ją sudrausmino (b.l. 1).savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teisme, ji parodė, kad K. G. teismo posėdyje, kitų teismo posėdyje buvusių asmenų akivaizdoje, pasakydama, kad ji yra „šizofrenikė, o jos vyras alkoholikas“, ją įžeidė ir pažemino, nes ji niekada nesikreipė į jokį psichikos centrą, todėl tokie teiginiai neatitinka tikrovės (b.l. 47-48).
Iš garso įrašo matyti, kad nuteistoji kreipiasi į G. R. sakydama „paaiškinkite teismui, tiesiog patvirtinkite, kad Jūs sergate psichine liga – šizofrenija“, o kalbėdama apie pastarosios sugyventinį apibūdina jį „vienas alkoholikas“ (b.l. 30).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154str. 1d. atsako asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas, Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-645/2005).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog prielaidomis ir versijomis negali būti grindžiami asmens teiginiai. Teiginius paskleidęs asmuo juos turi įrodyti realiais įrodymais, to nesant toks teiginys laikytinas šmeižtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-408/2007). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad G. R. buvo diagnozuota šizofrenija, o teiginį, kad nukentėjusiosios sugyventinis yra alkoholikas teisme paneigė pati K. G., nurodydama, kad jį supainiojo su kitu asmeniu. Taigi, byloje nustatyta, kad teiginiai „patvirtinkite, kad Jūs sergate psichine liga – šizofrenija“ ir „vienas alkoholikas“ yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad paskleisdama apie G. R. neigiamo pobūdžio informaciją, galinčią ją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja, nuteistoji siekė suformuoti neigiamą požiūrį į liudytoją, suprato, kad tokiu būdu gali sumenkinti G. R. kaip liudytoją teismo akivaizdoje, ir to siekė. Taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Tam neprieštarauja ir nuteistosios teisme duoti paaiškinimai bei apeliacinio skundo argumentas, kad ji siekė, jog teismas tinkamai vertintų jos parodymus.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad K. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154str. 1d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155str. 1d. atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad pats žodis „šizofrenija“ arba „alkoholikas“ dar nereiškia užgaulumo, įžeidimo, kadangi šiais žodžiais nurodoma ligos diagnozė, tačiau šios bylos kontekste, kai nei nukentėjusiajai, nei jos sugyventiniui tokios ligos nebuvo nustatytos, tokie žodžiai vertintini kaip užgaulūs ir žeminantys. Įžeidimo viešumas pasireiškia tuomet, kai tai padaroma būdu, kuris laisvai pasiekiamas ar prieinamas ir kitiems asmenims. Savo teiginius K. G. išsakė teismo posėdyje, kai teismo salėje buvo teisėjas, teismo posėdžio sekretorė, kaltinamasis ir kiti proceso dalyviai, tai nebuvo išsakyta vien tik nukentėjusiosios akivaizdoje. Taigi, teismas pagrįstai nustatė, kad K. G. viešai, t.y. viešo teismo posėdžio metu apie G. R. tyčia išsakė menkinančias ir niekinančias jos asmenį teiginius, kurie įžeidė G. R., ir taip žodžiu užgauliai pažemino žmogų. Teismas padarė teisingą išvadą, kad K. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155str. 1d.
Tiek BK 154str. 1d., tiek BK 155str. 1d. sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. G. bausmę, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41str., 54str., nepažeidė: nenustatė atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį (padaryti du nesunkius nusikaltimus), į kaltinamosios asmenybę (praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, registruota darbo biržoje, išsituokusi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą), ir parinko jai tinkamą bausmę, kuri tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka BK 54str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir ją švelninti nėra pagrindo.
Suprantami nuteistosios, kaip nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, išgyvenimai, tačiau tai neduoda jai teisės šmeižti ir įžeidinėti kitų proceso dalyvių.
Apeliacinio skundo argumentas, kad priteistos per didelės atstovavimo išlaidos, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106str. 2d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas nuosprendžiu turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios atstovas teisme pateikė išlaidas patvirtinantį dokumentą - pinigų priėmimo kvitus. Atstovas nukentėjusiajai padėjo parengti privataus kaltinimo skundą, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdžiuose atstovaudamas nukentėjusiosios interesus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos nėra aiškiai per didelės, ir yra pagrįstai priteistos iš nuteistosios.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiosios atstovas advokatas V.Vasilionokas, kuris pateikė pinigų priėmimo kvitą, todėl iš nuteistosios turi būti išieškotos ir šios išlaidos.
Esant tokioms aplinkybėms teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios K. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš K. G. 1000 (vieną tūkstantį) litų atstovavimo išlaidų G. R..