Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant institucijos, surašusios protokolą, atstovei Odetai Rekešienei, nedalyvaujant administracinėn traukiamam V. A., išnagrinėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. buvo surašytas protokolas už tai, kad 2015 m. sausio 25 d. apie 23:30 val. apspardė R. E. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, taip pat sudaužė plastikinių gėlių vazoną. R. E. padaryta 15 Eur turtinė žala. Šiais savo veiksmais V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str.

Į 2015 m. kovo 17 d. teismo posėdį V. A. buvo atvesdintas, šio posėdžio metu nurodė, kad pažeidimo nepadarė. Į 2015 m. balandžio 14 d. 15 val. posėdį V. A. neatvyko, tačiau apie posėdžio datą ir laiką jam yra žinoma, tad teismas laiko, kad asmuo vengia atvykti į posėdį, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

V. A. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis kieme nebuvo, nieko nedaužė (b.l. 6).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. nurodė, kad protokolas buvo surašytas, nes buvo surinkta duomenų, jog V. A. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Ji rėmėsi R. E. parodymais, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Pažymėtina, kad ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. V. A. administracinėn atsakomybėn traukiamas už ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad sudaužė R. E. priklausantį turtą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, byloje esančių paaiškinimų, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė patį įvykį.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. A. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą, kuriuo buvo kėsintasi į nuosavybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktas 2015 m. sausio 25 d. R. E. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. sausio 25 d. apie 23.30 val. V. A. spardė namo duris, šūkavo, žala nepadaryta. (b.l. 1). Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą, kad jie buvo nuvykę į R. E. gyvenamąją vietą. Vėliau apklausiant R. E. 2015 m. balandžio 29 d. (b.l. 5) R. E. jau nurodė, kad buvo sudaužytas gėlių vazonas ir jam padaryta žala. Teismo posėdyje R. E. nebuvo apklaustas, nes yra išvykęs į užsienį ir į teismo posėdį neatvyko. Kitų duomenų apie V. A. padarytą pažeidimą byloje nėra. Pats V. A. viso proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų V. A. kaltę padarius administracinį pažeidimą. Kaltė yra grindžiama tik R. E. parodymais, kurie taip pat nėra nuoseklūs, nes pateikdamas pareiškimą asmuo teigė, kad žala jam nepadaryta, vėliau jau teigia, kad sudaužytas vazonas, žala neatlyginta. Nėra duomenų, kadį įvykio vietą buvo nuvykę pareigūnai, kurie galėtų patvirtinti įvykio aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad buvo rastas, ar R. E. pateiktas, ir apžiūrėtas sugadintas turtas. Teismas laiko, jog R. E. duoti paaiškinimai yra neobjektyvūs, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas negali jų laikyti patikimais įrodymais bei jais vadovaudamasis patraukti V. A. atsakomybėn pagal ATPK 50³ str.

Teismas išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų arba išsklaidytų abejones dėl V. A. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 50³ str. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50³ str. bylos teiseną dėl V. A. veiksmų nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.