Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo C. C. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovas prašė byloje liudytoja apklausti D. D. (ieškovo motiną). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. D. parodė, kad su A. A. buvo pažįstama nuo 1990 metų, su juo bendravo iki jo mirties. Buvo laikotarpis, kai jie gyveno kartu, tačiau vėliau, A. A. išėjus į pensiją, jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl pradėjo gyventi atskirai, tik susiskambindavo, susitikdavo, suteikdavo jam pagalbos. Jis yra geologas, todėl važiuodavo į komandiruotes, todėl ji padėdavo prižiūrėti motiną. Motiną slaugė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, t. y. iki kol mirė motina. Jie gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Taip pat parodė, kad A. A. iš pradžių gyveno su B. B. (duomenys neskelbtini). Kai susirgo A. A. motina, jis atsikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada A. A. ir B. B. išsiskyrė, daugiau kartu nebegyveno. A. A. ir B. B. turėjo atskirai butus. Kai vyko (duomenys neskelbtini) buto privatizavimas, A. A. gyveno su motina, todėl B. neprisidėjo prie šio buto pirkimo. Už buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas visada mokėjo A. A.. B. B. niekada nereiškė pretenzijų dėl šio buto, o A. A. nereiškė pretenzijų B. dėl jos įsigyto buto. 1992 metais B. B. negyveno adresu (duomenys neskelbtini).

9. 1969 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK; redakcija, galiojusi ginčo buto įsigijimo metu) 21 straipsnyje buvo numatyta, kad: turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos ir pirmiau galiojusio SŠK normos reglamentuoja sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Vertinant ginčo turto teisinį režimą nustatyta, jog tiek SŠK, tiek ir šiuo metu galiojančio CK nuostatos numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).

11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. A. ir B. B. nutraukus santuoką, jų santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas.

12. Ieškovas, kaip A. A. paveldėtojas, pareikštu prašymu prašo Ginčo butą pripažinti asmenine A. A. nuosavybe.

13. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. kovo 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas reglamentavo 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (toliau – Privatizavimo įstatymas). Privatizavimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) 4 straipsnyje, reglamentuojančiame pirkimo-pardavimo subjektus, be kita ko, buvo nustatyta, kad: pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Šiame įstatyme taipogi buvo nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Šio įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).

14. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad butų privatizavimo sutarties dalyviais galėjo būti tik asmenys, turintys teisę į gyvenamąją patalpą – nuomininkas ir jo šeimos nariai, jei šie asmenys susitaria, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiu).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas (duomenys neskelbtini)-12-22 priėmė nutarimą Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ (Teismų praktika. (duomenys neskelbtini), 10), kuriame išaiškino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą, jie buvo asmenų įsigyti kaip privati nuosavybė: 1) bendrosios dalinės nuosavybės teise – kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo–pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iš jų buto dalis, irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise); 2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise – kai butą privatizavo sutuoktiniai ir jų buto dalys nėra nustatytos; 3) vieno asmens nuosavybės teise – kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butą pagal Privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/(duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2021). Nors šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar atsakovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti, kurie asmenys turėjo teisę privatizuoti ginčo butą.

19. Butų kodekso 54 straipsnyje, be kita ko, buvo numatyta, kad prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą su juo ūkį.

20. Iš 1955-04-06 VRM karinio dalinio 3198 Butų ūkio valdybos išduoto orderio Nr. 42 matyti, kad papulkininkiui H. H. suteikta teisė su 4 asmenų šeima užimti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), namų valdoje, priklausančioje VRM kariniam daliniui 3198 (el. b. I t., b. l. 38).

22. 1992-01-15 Vilniaus m. Šnipiškių sen. Valdybos seniūnas patvirtino buto įkainojimo aktą Nr. 442. Prie jo pridėtoje sutartyje nurodyta, kad „Pirkėjas – A. I. I.“, „Parduodamo buto adresas – (duomenys neskelbtini)“. Aktą pasirašė A. A., patvirtindamas, kad: „Aš, A. A., su buto kaina susipažinau ir sutinku. Buto kainą apmokėsiu taip: pinigais iš karto 2500 rublių; valstybės vienkartinėmis išmokomis 17996 rublių“ (el. b. l. I t., b. l. 82-88). 1992-01-21 buto pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas A. I. I., nurodyta, kad jis nupirko Ginčo butą, kurio bendra kaina 20 496 rubliai, iš kurių 2 500 rublių sumokėjo grynais pinigais 1992-01-20, o 17 996 rublius privalo sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis (el. b. l. I t., b. l. 76-78). Byloje pateiktas kvitas, iš kurio matyti kad A. A., adresas (duomenys neskelbtini) sumokėjo valstybinį mokestį 102 rublius (el. b. I t., b. l. 80). 1992-01-21 Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 2 priede „Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis“ nurodyta, kad „buto (duomenys neskelbtini) savininkas A. A.“, registravimo data 1992-01-21 (el. b. I t., b. l. 90-92). 1991-09-24 Vilniaus m. Šnipiškių seniūnijos valdyba 1991-09-24 išdavė pažymą dėl A. A. užimamos gyvenamos patalpos ir kartu gyvenančių asmenų. Joje nurodyta, kad A. A. gyvena ir yra įregistruotas (duomenys neskelbtini), bute nuomininko teisėmis, kartu gyvena ir yra įregistruota A. A. (motina) (el. b. I t., b. l. 94). Buto (duomenys neskelbtini), namų knygoje savininku nurodytas A. A., kartu gyvenantis asmuo – F. F. (el. b. I t., b. l. 96-100).

23. Taigi, Ginčo buto privatizavimo dokumentuose B. B. nėra įvardyta kaip Ginčo buto nuomininkė ar nuomininko šeimos narė, kaip tai buvo suprantama pagal Butų kodekso 54 straipsnį. Ji nedalyvavo Ginčo buto privatizavimo procedūroje. Atitinkamai, ji negali būti laikoma subjektu, kuriam įstatymo buvo suteikta teisė privatizuoti Ginčo butą (Privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), kokia buvo laikoma privatizuojant butą, adresu (duomenys neskelbtini) (žr. ieškovo kartu su 2025-06-10 prašymu pateiktus priedus apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimą). Dėl šios priežasties Ginčo butas negalėjo būti įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tai neatsispindėjo ir privatizavimo dokumentuose. Aukščiau aptarti dokumentai patvirtina, kad už Ginčo butą sumokėjo A. A.. Kad buvo panaudoti B. B. pinigai, duomenų byloje nėra. Nuo 1990-03-06 iki mirties gyvenamąją vietą Ginčo bute deklaravo A. A., tuo tarpu B. B. savo gyvenamąją vietą nuo 1983-10-06 deklaravo kitu adresu – G. G. Liudytojos parodymų pagrindu nustatyta, kad A. A. ir B. B. niekada negyveno Ginčo bute tiek iki buto privatizavimo, tiek ir po jo, šiame bute nevedė bendro ūkio, visus komunalinius mokesčius mokėjo tik A. A. (tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai; el. b. I t., b. l. 102-146).

24. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas A. A. asmeninėmis lėšomis kaip asmeninė nuosavybė, o ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstamas asmenine A. A. nuosavybe.

25. Byloje nebuvo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 1992-01-21 pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 19-374 pagrindu, asmenine A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.