Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2020-10-26 Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus „Kirtimų“ krovinių posto (toliau ir – institucija) įgaliotoji pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANR_P-4334-2020 už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku-krautuvo vairuotoju, 2020-10-12 priėmė ir iškrovė aikštelėje Jotvingių g. 9, Vilniuje, krovinį – prekes, atvykusias transporto priemonėje Nr. B110AP98/AP129278 (profiliuotos lentos, 22382 kg, CMR Nr. 03096, sąskaita Nr. 3096), – pasirašydamas krovinio gabenimo dokumente CMR Nr. 03096; atlikus gabenamų prekių dokumentų tikrinimą, buvo nustatyta, kad prekės atvyko pagal tranzitinę deklaraciją T1 MRN 20LTVK1000176A40A3 (2020-10-12), kurioje prekių pateikimo muitinei terminas nurodytas iki 2020-10-14, o prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2020-10-15; V. L., priimdamas prekes, savavališkai iškrovė jas, nepatikrinęs visų gabenamų dokumentų, nors prekės nebuvo pateiktos muitinės postui iki nustatyto termino. Tokiais veiksmais V. L. pažeidė muitinio formalumų atlikimo tvarką, nustatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio nuostatas, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje.

Susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, V. L. pateikė rašytinį paaiškinimą ir nurodė, kad su kroviniu atvykęs vairuotojas jam padavė dokumentus, nuėmė plombą ir iš karto atitentavo automobilį. Iškrovus profiliuotas lentas, jis sutikrino su dokumentais CMR Nr. 03096 2020-10-09 ir sąskaitą Nr. 3096 2020-10-02. Krovinio kiekis atitiko nurodytus dokumentuose, pasirašė CMR apie krovinio gavimą, paėmė priklausančius dokumentus ir vairuotoją išleido. Kadangi 2020-10-12 buvo daug darbo, dokumentus perdavė administracijai, tačiau visų gerai neperžiūrėjo. Gailisi dėl skubotai atlikto darbo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad krovinį atvežęs vairuotojas turėjo pirmiausia nuvažiuoti į muitinę ir išmuitinti prekę, o aikštelėje jam turėjo paduoti muitinės dokumentus, CMR ir deklaraciją. Dėl didelio darbo krūvio neapsižiūrėjo, kad vairuotojas jam nepadavė muitinės dokumentų, jam toks atvejis yra pirmas per ketverius darbo metus. Ateityje stengsis darbą atlikti atidžiai, pirmiausia patikrindamas visus dokumentus. Prašė skirti kuo mažesnę baudą ir jos sumokėjimą išdėstyti, nes šeimoje augina du mažus vaikus (pateikė jų gimimą patvirtinančius dokumentus, kurie pridėti prie bylos), be to, žmona laukiasi trečiojo vaiko.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. L. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau ir – Reglamentas), 15 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Reglamento 15 straipsnyje nustatyta muitinei teikiama informacija, tai yra bendro pobūdžio nuostata. Tuo tarpu Reglamente yra suformuluotos ir konkrečios nuostatos, reglamentuojančios prekių iškrovimą ir muitinio tranzito procedūros tvarką, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, pakeičia nuorodą į konkrečius Reglamento straipsnius, kurių reikalavimus pažeidė V. L., – prekių iškrovimas ir tikrinimas nustatytas Reglamento 140 straipsnyje, o šio įstatymo 233 straipsnyje reglamentuotos Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos.

Reglamento 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Reglamento 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (ANK 233 straipsnio 3 dalis).

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. L. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio nusižengimo protokolu (2 b. l.), paties V. L. rašytiniais (4 b. l.) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. L. kopija (5-7 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo (8 b. l.), tranzito deklaracijos (9 b. l.), CMR važtaraščio (10, 16 b. l.), sąskaitos (11 b. l.), prekių deklaracijos (12, 18, 21-22 b. l.), pirkimo sąskaitos faktūros (14 b. l.) kopijomis bei šių dokumentų vertimais į lietuvių kalbą. Šie dokumentai įrodo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį pagal tranzitinę deklaraciją atvykęs krovinys (profiliuotos lentos) buvo priimtas ir iškrautas, nepateikus muitinės kontrolei, tai yra, be muitinės pareigūno raštiško leidimo. V. L., leidęs iškrauti prekes be muitinės pareigūno leidimo, pažeidė Reglamento 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 210 straipsnio 3 dalyje, be to, dėl V. L. neveikimo per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė prekių ir jas lydinčių dokumentų paskirties muitinės įstaigai (pateikimo terminas – 2020-10-14, pateikė – 2020-10-15), tuo pažeidė muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, numatytą Reglamento 233 straipsnio 1 ir 3 dalyse, dėl ko numatyta atsakomybė ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėtų teismui pateiktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko-krautuvo vairuotojo V. L. veiksmuose, apibrėžtuose administracinio nusižengimo protokole, yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog V. L. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. L. už nusižengimus skirti mažesnes baudas nei sankcijose numatytos minimalios ribos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryti nusižengimai yra netyčiniai, jais turtinė žala nepadaryta, nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad jis dirba, jo mėnesio atlyginimas yra gana mažas, augina du mažamečius vaikus, turi 3 galiojančias administracines nuobaudas, baudas sumokėjęs, tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalių baudų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalies, 211 straipsnio 1 dalies sankcijose, skyrimas V. L. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta V. L. už nusižengimus, numatytus ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudas po 200 eurų.

Paskirtos baudos subendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į skiriamų baudų dydį, teismas nenustato pagrindo subendrintos baudos sumokėjimą dar ir išdėstyti, todėl šio V. L. prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

- už nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą,

- už nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale; LT057044060007887175 AB „SEB“ banke; LT327180000000141038 „Šiaulių banke“, AB; LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124829548.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.