Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-04-07 · Administracinė byla Nr. A-723-602/2021

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
A-723-602/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01529-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. A-723-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01529-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 7.3.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. VPE SP1-880 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo V. M.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 415,01 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo paskirta 207 Lt per mėnesį kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Skundžiamu sprendimu kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas pagal 2000 metų gegužės mėnesį galiojusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį – 138 Lt (39,97 Eur). Kadangi skundžiamas sprendimas skirti kompensaciją priimtas tik 2019 m. balandžio 3 d., todėl turėjo būti taikytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. DO-2-16 „Dėl 2019 metų indeksavimo koeficiento, socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio ir apskaitos vieneto vertės dydžio“ patvirtintas socialinio draudimo bazinės pensijos dydis, kuris sudaro 164,59 Eur. Pasikeitus pragyvenimo lygiui ir atsižvelgiant į infliaciją, pareiškėja, gaudama kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, apskaičiuotą pagal 2000 metų gegužės mėnesį galiojusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (39,97 Eur), patyrė 415,01 Eur turtinę žalą. Pareiškėja nurodė, kad ne dėl jos kaltės, praėjus beveik 19 metų, tik 2019 m. balandžio 3 d. buvo priimtas sprendimas skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2000 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Taip pat pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad sprendime neteisingai nurodytas laikotarpis nuo 2000 m. gegužės 1 d. skaičiuoti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas turėjo būti skaičiuojama nuo 2000 m. balandžio 25 d., t. y. nuo tada, kai pareiškėja tapo pensininke. Pareiškėjos teigimu, kompensacijos nepriemoka turėjo būti skaičiuota už laikotarpį nuo 2000 m. balandžio 25 d. iki 2000 m. liepos 1 d. taikant 2019 metais galiojantį bazinės pensijos dydį, o ne 2000 metų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Kauno skyriaus, pareiškėjos nuomone, privalo patirtą turtinę žalą atlyginti dėl neteisingai skaičiuotos kompensacijos. Pareiškėja teigė, kad dėl atsakovo VSDFV Kauno skyriaus kaltės patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjos darbo sąlygos buvo pripažintos kenksmingomis dėl didelio triukšmo ir dulkių. Pareiškėja ryžosi dirbti kenksmingą darbą (liejiko), kad kuo anksčiau dėl kenksmingų darbo sąlygų turėtų teisę išeiti į pensiją ir galėtų prižiūrėti bei slaugyti sergančius artimuosius. Dėl VSDFV Kauno skyriaus kaltės neteisingai buvo apskaičiuotas pareiškėjos stažas, todėl jai teko ieškotis darbo, dirbti įmonėje, kuri liko neatsiskaičiusi su pareiškėja, dėl to ji patyrė emocinių ir dvasinių išgyvenimų – neturtinę žalą. Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Kauno skyriaus, pareiškėjos teigimu, privalo atlyginti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, kurią pareiškėja įvertino 100 000 Eur.