- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-238-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02581-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- Syngenta Participations AG
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2891-661/2015 pagal ieškovo Syngenta Participations AG ieškinį atsakovui S. P. dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Syngenta Participations AG kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui ūkininkui S. P. naudoti žymenį „Akatara“ augalų apsaugos produktams bei priteisti iš atsakovo 9 625 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovas yra tarptautinio prekių ženklo „ACTARA“, registracijos Nr. 667668, savininkas. Šis prekių ženklas registruotas prekėms: „chemijos produktai, naudojami žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje; sėklų apsaugos preparatai; augalų augimo reguliavimo preparatai; augalų apsaugos biologiniai produktai; produktai augalų ir sėklų apsaugai nuo ligų“ 1 klasėje; „kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai, nematocidai“ 5 klasėje. Prekių ženklo registracijos Lietuvos Respublikai data – 2001 m. lapkričio 22 d. Atsakovas savo ūkyje komerciniais tikslais augalų auginimui ir kenkėjų naikinimui bei prekybai sandėliavo augalų apsaugos produktą „Akatara“. Atsakovo naudojamas žymuo „Akatara“ yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „ACTARA“. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teises. Atsakovas komercinei veiklai sandėliavo 55 vnt. po 0,5 kg talpos plastikinių indų, pažymėtų žymeniu „Akatara“. Tokio kiekio originalaus produkto „ACTARA“ kaina yra 9 625 Lt (350 Lt / kg) ir ši suma sudaro ieškovo patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareikštą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad jis negamina, nepakuoja, neperpakuoja ir nepardavinėja prekių, analogiškų ieškovo gaminamoms, ir neatlieka jų ženklinimo ženklu „Akatara“, todėl nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. 2013 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-488-457/2013 Ž. S., dirbančiam atsakovo ūkyje gamybos direktoriumi, buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad jis ūkininkui S. P. priklausančiame augalų apsaugos priemonių sandėlyje laikė 55 vnt. plastikinių 0,5 kg talpos indų su juose esančiais augalų apsaugos produktais ‚Actara“ ir, neturėdamas leidimo verstis komercine – ūkine veikla, šiais produktais prekiavo. Ž. S. pripažino, kad 60 pakuočių minėto produkto įsigijo pats, ketino perparduoti ir užsidirbti, ūkio sandėlyje pasidėjo be ūkio savininko žinios ir leidimo. Be to, atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kad pakuotės buvo pažymėtos žymeniu „Akatara“. Administracinėje byloje esančiam daiktų paėmimo protokole nurodyta, kad paimti baltos spalvos plastikiniai indai yra be etikečių ar užrašų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ieškovas yra tarptautinio prekių ženklo „ACTARA“ registracijos Nr. 667668 savininkas. Šis prekių ženklas registruotas prekėms: „chemijos produktai, naudojami žemės ūkyje, sodininkystėje ir miškininkystėje; sėklų apsaugos preparatai; augalų augimo reguliavimo preparatai; augalų apsaugos biologiniai produktai; produktai augalų ir sėklų apsaugai nuo ligų“ 1 klasėje; „kenkėjų naikinimo preparatai; fungicidai, herbicidai, nematocidai“ 5 klasėje. Prekių ženklo registracijos Lietuvos Respublikai data – 2001 m. lapkričio 22 d. (b. l. 24-34). Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. atsakovo ūkyje atliko patikrinimą ir jo metu iš ūkio sandėlio paėmė 55 vnt. „Actara“ 1 l talpos pakuotes. Paimtų produktų tyrimą pagal Joniškio rajono PK užduotį atliko ieškovo atstovybė ir nustatė, kad jis nėra identiškas ir ne to pačios kilmės, kaip Lietuvoje registruotas augalų apsaugos produktas „ACTARA“ (b. l. 49-52). Joniškio rajono PK atliko tyrimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė Joniškio rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-488-457/2013 Ž. S. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla) ir paskyrė baudą už tai, kad jis 2013 m. gegužės 8 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) ūkininkui S. P. priklausančiame augalų apsaugos priemonių sandėlyje laikė 55 vnt. po 0,5 kg talpos plastikinių indų su juose esančiais augalų apsaugos produktais „Actara“ ir, neturėdamas leidimo verstis komercine – ūkine veikla, šiais produktais prekiavo, o būtent: nepažįstamam asmeniui už 150 Lt pardavė 5 indus augalų apsaugos produkto „Actara“, gaudamas 25 Lt pelno, ir tuo savo veiksmais pažeidė 1995 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. 1-1069 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ž. S., dirbantis atsakovo ūkyje gamybos direktoriumi, pripažino, kad jis minėto produkto 60 vnt. pakuočių įsigijo pats, ketino jas perparduoti ir užsidirbti, ūkio sandėlyje pasidėjo be ūkio savininko žinios ir leidimo, ūkyje šis produktas nebuvo naudojamas (b. l. 46-47).
Teismas iš kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų, kitų rašytinių įrodymų, liudytojų R. P. ir A. G. parodymų, kurie patvirtino, kad atsakovo ūkio sandėlyje poėmio metu rastos kartoninės dėžės, į kurias buvo sudėti 1 litro plastikiniai indai su augalų apsaugos produktu, buvo pažymėtos žymeniu „Akatara“, bei iš atsakovo atsiliepime pateikto 2013 m. gegužės 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo konstatavo, kad protokole minimi baltos spalvos plastikiniai indai visiškai atitinka tuos, kurie yra pavaizduoti ieškovo pateiktose nuotraukose. Šie plastiniai indai buvo sudėti į kartotines dėžes, ant kurių buvo nurodytas pavadinimas „Akatara“.
Teismas nurodė, kad žymenys „Akatara“ ir „ACTARA“ vizualiai yra panašūs, nes sutampa 5 raidės iš 7, šios raidės išdėstytos tuo pačiu nuoseklumu (pirmojo raidė „A“, o taip pat keturios paskutinės raidės „TARA“). Nesutampa tik dvi raidės (C/ka), kurios yra žodžių viduryje, todėl šis skirtumas yra nepakankamas tam, kad ženklai būtų pripažinti nepanašiais. Žymenys yra dar labiau panašūs fonetiškai, nes ieškovo ženklas bus tariamas kaip AKTARA, o atsakovo - AKATARA, t.y. žymenyse sutampa 6 iš 7 garsų, kurie tariami ta pačia seka (A K (A) TARA). Remiantis tuo galima daryti išvadą kad ginčijamas žymuo „Akatara“ pagal bendrą suvokimo įspūdį yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą „ACTARA“.
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo produktas „Akatara“ naudojamas toms pačioms prekėms, kurioms registruotas ir ieškovo ženklas. Kadangi ženklai pagal bendrą suvokimo įspūdį yra vizualiai ir fonetiškai labai panašūs, o taip pat tapačios prekės, kurioms žymėti naudojami lyginami ženklai, teismas darė išvadą, jog egzistuoja supainiojimo galimybė, o būtent dėl pavadinimų „Akatara“ ir „ACTARA“ klaidinamo panašumo, produktas „Akatara“ buvo tapatinamas su originaliu produktu „ACTARA“.
Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad atsakovas savo ūkio sandėlyje sandėliavo produktą „Akatara“ ir tuo pažeidė ieškovo kaip prekių ženklo „ACTARA“ savininko teises. Atsakovui, kaip ūkininkui, keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jis privalo žinoti, kokios cheminės medžiagos yra sandėliuojamos jo ūkio sandėlyje. Disponuodamas augalų apsaugos produktu „Akatara“ atsakovas padarė žalą ieškovui, kuri yra lygi tokio pat kiekio originalaus produkto „ACTARA“ kainai – 2 787,59 EUR (101,37 EUR / kg (350 Lt/kg)).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovo ūkio sandėlyje rastos ir paimtos talpos su chemikalais buvo naudojamos ar skirtos naudoti ūkininko ūkio komercinėje veikloje; kad paimtose talpose buvo chemikalai; kad paimtos talpos buvo paženklintos prekių ženklu „Akatara“, panašiu į ieškovo prekių ženklą. Atsakovo ūkio sandėlyje rastų pakuočių tyrimą atliko pats ieškovas, kurio atliktas tyrimas negali būti laikomas patikimu. Be to, ieškovas, atlikęs paimto produkto tyrimą, pats nurodė, kad produktas neidentiškas ir ne tos pačios kilmės kaip registruotas jo augalų apsaugos produktas ACTARA. Atsakovas teikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad produktas, panašus ar tapatus į ieškovo, atsakovo ūkio veikloje nebuvo reikalingas ir nebuvo naudojamas, kadangi atsakovo ūkyje nebuvo tokių augalų, kuriems šis produktas skirtas. Teismas nepagrįstai šių įrodymų nepriėmė kaip tariamai nesusijusių su byla.Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad rašytiniuose įrodymuose (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. „Augalų apsaugos produktų sandėliavimo kontrolės lape“ Nr. AA2-68, Joniškio rajono PK 2013 m. gegužės 8 d. Daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo lape) nurodyta, kad paimtos produktų plastikinės pakuotės buvo be etikečių ir užrašų. Be to, šiuose dokumentuose neaprašyta, kad buvo tokia etiketė, kurios fotonuotrauką pateikė ieškovas, kad ji buvo paimta ir fotografuota. Kitose byloje esančiose fotonuotraukose, kuriose matyti kartotinėse dėžėse sudėtos plastikinės talpos, nesimato, kad ant minėtų dėžių būtų etiketės su pavadinimu „Akatara“. Ieškovo pateikta etiketės fotonuotrauka nėra tinkamas ir patikimas įrodymas ir dėl to, kad ji nėra aprašyta. Dėl to, teismas nepagrįstai nustatė ir ryšį tarp ieškovo į bylą pateiktos etiketės (ne lietuvių kalba) fotonuotraukos ir iš atsakovo ūkio sandėlio paimtų plastikinių talpų.Teismas neatsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovo ūkio sandėlyje rastas ir Valstybinės augalininkystės tarnybos paimtas produktas priklausė asmeniškai Ž. S., todėl S. P. yra netinkamas atsakovas.Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nuostatas, nes sutapatino prekių ženklo ir prekių ženklu pažymėtos prekės sandėliavimą. Pagal PŽĮ nuostatas atsakomybė prekių, pažymėtų prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu žymeniu, naudotojui ir įgijėjui nekyla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
Atsakovo pozicija, kad ieškovo atliktas 55 pakuočių tyrimas nėra patikimas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kadangi tai, jog atsakovo ūkio sandėlyje rastose 55 pakuotėse buvo augalų apsaugos produktai, patvirtino Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-488-487/2013, ir pats atsakovas neginčijo ieškovo atlikto tyrimo rezultatų. Tai, kad atsakovo ūkyje rastas produktas nėra identiškas ir nėra tapačios kilmės, kaip Lietuvoje registruotas augalų apsaugos produktas „ACTARA“, neturi reikšmės, kadangi, remiantis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovo produktas turi būti lygintas su tomis prekėmis, kurioms registruotas, o ne kurioms naudojamas, ieškovo prekių ženklas. Ieškovo prekių ženklas registruotas labai plačioms produktų kategorijoms.Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad paimtas produktas nebuvo reikalingas ir naudojamas jo ūkyje. Ž. S. savo 2013 m. gegužės 13 d. paaiškinime administracinėje byloje, kuris buvo pridėtas prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nurodė, kad jis produktą pirko kaip priemonę nuo kolorado vabalų. Atsakovo buvusi agronomė V. P. toje pačioje administracinėje byloje nurodė (apie tai yra nurodęs Ž. S. savo 2013 m. gegužės 13 d. paaiškinime), kad šis produktas buvo naudojamas atsakovo ūkyje purškiant rapsą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ji taip pat paliudijo, kad produktas „ACTARA“ naudotinas atsakovo ūkyje.Teismas tinkamai ištyrė įrodymus bei pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais darydamas išvadas dėl paimtų plastikinių talpų ir klaidinamo žymenų „Akatara“ ir „ACTARA“ panašumo. Pavadinimas „Akatara“ buvo nurodytas ant kartoninių dėžių, į kurias buvo sudėti iš atsakovo ūkio paimti plastikiniai indai. Teismas tinkamai taikė ir aiškino PŽĮ nuostatas. Neatsižvelgiant į tai, kad prekės, pažymėtos žymeniu „Akatara“, buvo įsigytos iš trečiojo asmens, tai atsakovui nesuteikia teisės šias prekes, pažymėtas klaidinamai panašiu žymeniu į ieškovo registruotą prekių ženklą, išleisti į rinką ir jas sandėliuoti jas savo ūkio sandėliuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamų sprendimų negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 8 d. atsakovo ūkio naudojamame augalų apsaugos priemonių sandėlyje atlikus patikrinimą rasti 55 vnt. plastikinių indų su augalų apsaugos produktu. Šalių neginčijama, kad ant sandėlyje rastų plastikinių butelių su augalų apsaugos produktu etikečių nebuvo. Buteliai buvo sudėti į popierines dėžes, ant kurių, ieškovo teigimu, buvo naudojamas žymuo „Akatara“ (b.l. 37).
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje ieškovo atliktoje ataskaitoje pažymima, kad atsakovo ūkyje rastas produktas neidentiškas ir ne tos pačios kilmės kaip Lietuvoje registruotas augalų apsaugos produktas „ACTARA“, rastos priemaišos neatitinka originalaus produkto „ACTARA“ specifikacijos, tyrimui pateiktas produktas Lietuvoje neregistruotas (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos l. 21). Apeliaciniame skunde atsakovas kelia abejonę dėl nurodytos ataskaitos tinkamumo atsižvelgiant į tai, kad ją atliko pats ieškovas, tačiau, kaip pagrįstai pažymima ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, šis argumentas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytas, todėl apeliacinės instancijos teisme neleistinas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliantas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nurodytos ataskaitos išvadą, kad atsakovo sandėliuose rastas produktas yra augalų apsaugos produktas, neatitinkantis originalaus produkto „ACTARA“ sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.8-488-457/2013 Ž. S. nubaustas už tai, kad atsakovui priklausančiame augalų apsaugos priemonių sandėlyje laikė 55 vnt. plastikinių indų su juose esančiais augalų apsaugos produktais „Actara“ ir, neturėdamas teisės verstis komercine – ūkine veikla, šiais produktais prekiavo (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos l. 43). Nurodytoje byloje Ž. S. parodė, kad patikrinimo metu rastą augalų apsaugos produktą įsigijo 2013 m. pavasarį iš nepažįstamo asmens, ketino jį parduoti (pardavė 5 indus nepažįstamam vyriškiui), sandėlyje pasidėjo be atsakovo žinios ir leidimo.
Dėl įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl ieškovo teises pažeidžiančio žymens naudojimo
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog žymuo „Akatara“ buvo naudojamas atsakovo sandėlyje rastam augalų apsaugos produktui žymėti. Apelianto vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus labiau tikėtina, kad atsakovo sandėlyje rastos kartoninės dėžės, į kurias buvo sudėtas ginčo produktas, žymeniu „Akatara“ pažymėtos nebuvo. Kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje fotolentelėje (foto Nr. 2 ir Nr. 4) galima įžiūrėti, kad ant atsakovo sandėlyje rastų kartoninių dėžių su ginčo produktu yra užrašai, kurių išdėstymas atitinka ieškovo į bylą pateiktos etiketės įrašo išdėstymą. Be to, analogiška etiketė, kaip pateikta ieškovo kartu su ieškiniu (b. l. 37), pateikta ir administracinio teisės pažeidimo byloje (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos l. 17). Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame UAB „Ekskomisarų biuras“ prekių ženklų apsaugos grupės vadovo R. P. elektroniniame laiške „dėl užduoties atlikti iš atsakovo sandėlio paimto produkto tyrimą formulavimo“ minimas produktas „Akatara“ (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos l. 12). Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame V. P. paaiškinime patvirtinta, kad ginčo produktas (V. P. įvardytas kaip „Axtara“) rastas popierinėse dėžėse su užrašais. Tai, kad atsakovo sandėlyje rastos kartoninės dėžės, į kurias buvo sudėtas ginčo produktas, buvo pažymėtos žymeniu „Akatara“, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti R. P. bei A. G.. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamos pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ant dėžių, kuriose buvo sudėtas ginčo produktas, žymuo „Akatara“ buvo naudojamas. Juo labiau, kad ant ginčo produkto butelių nesant jokių produktą identifikuojančių užrašų (dėl to, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo), pats konkretaus produkto pavadinimo naudojimo faktas leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad toks pavadinimas buvo užrašytas ant pakuotės, kurioje ginčo produktas buvo laikomas (dėžės).
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad augalų apsaugos produktai pavadinimu „Axtara“ ar „Akatara“ būtų registruoti Lietuvoje, ar kad augalų apsaugos produktai tokiais pavadinimais apskritai egzistuoja. Todėl tai, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų sandėliavimo kontrolės 2013 m. gegužės 8 d. lape, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.8-488-457/2013 minimas produktas „ACTARA“, kolegijos vertinimu, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovo sandėlyje rastas produktas buvo tapatinamas su originaliu Lietuvoje registruotu insektidu „ACTARA“, nors byloje nustatyta, kad atsakovo sandėlyje rastas produktas nėra originalus „ACTARA“ produktas.
Dėl atsakovo atsakomybės pagrindų
Apeliantas taip pat nurodo, kad jis neatliko jokių ieškovo kaip prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų, ir kad ieškovo reikalavimai galėtų būti reiškiami tik Ž. S.. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė prekių, pažymėtu klaidinančiai į ieškovo prekių ženklą panašiu žymeniu „Akatara“ sandėliavimu, taip pat naudojimu atsakovo ūkyje augalų apsaugai.
Pagal PŽĮ 38 straipsnį prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiais veiksmais laikomas klaidinančiai panašaus ženklo naudojimas prekybos veikloje prekėms ar paslaugoms žymėti, t.y. prekių ar prekių pakuotės žymėjimas, tokiu žymeniu pažymėtų prekių siūlymas, išleidimas į rinką, importas, eksportas, sandėliavimas, nuomojimas, skolinimas ar kitoks disponavimas tikslu išleisti jas į rinką. Tapatus ar klaidinančiai panašus prekių ženklui žymuo naudojamas prekybos veikloje, kai jis naudojamas siekiant ekonominės naudos, o ne asmeniniais tikslais (žr. pvz.: ETT sprendimus bylose C‑206/01, EU C‑17/06, C‑236/08–C‑238/08). Nors atsakovas yra ūkininkas, iš trečiojo asmens įsigytų prekių, pažymėtų ieškovo teises pažeidžiančiu žymeniu, naudojimas augalų apsaugai jo paties ūkyje laikytinas naudojimu asmeniniams tikslams, t. y. nėra ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teises pažeidžiantis veiksmas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, susijusių su galimu atsakovo ūkyje rasto produkto naudojimu atsakovo ūkyje purškiant augalus, kadangi ši aplinkybė nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga, t. y. net jei ji byloje būtų nustatyta, ji nelemtų išvados dėl ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo atsakovo veiksmais.
Vertinant, ar atsakovo veiksmai gali būti pripažįstami neteisėtu prekių, pažymėtų ieškovo teises pažeidžiančiu žymeniu, sandėliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą prekių sandėliavimas pripažįstamas prekių ženklo savininko teises pažeidžiančiu veiksmu tik jei jis atliekamas tikslu išleisti prekes į rinką. Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinant Direktyvos 89/104/EEB (Lietuvoje įgyvendinta PŽĮ nuostatomis) 5 straipsnį pažymėta, kad sandėlio paslaugų kitu prekių ženklu pažymėtoms prekėms teikimas nėra žymens, tapataus prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos, tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms minėtas prekių ženklas yra įregistruotas, arba panašios į jas, naudojimas. Tiek, kiek šis teikėjas savo klientui leidžia taip naudoti žymenį, jo vaidmuo nevertinamas pagal Direktyvos 89/104 nuostatas, bet prireikus turi būti analizuojamas remiantis kitomis teisės normomis (žr. pvz.: ETT sprendimą byloje C‑379/14). Taigi, sąvoka „sandėliavimas“ PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme negali būti siejama vien su sandėlio, kuriame laikomos prekių ženklo savininko teises pažeidžiančios prekės, priklausomybe.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nurodė, kad atsakovas privalėjo žinoti, kokios cheminės medžiagos yra sandėliuojamos jo ūkio sandėlyje, tačiau ši pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė pati savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo veikla gali būti vertinama kaip prekių sandėliavimas PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, kadangi, kaip jau minėta, ši sąvoka sietina su ketinimu prekes išleisti į rinką ir iš to gauti ekonominės naudos. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pagal administracinio teisės pažeidimo byloje, kuria remiasi ieškovas, surinktus duomenis prekes, pažymėtas ieškovo teises pažeidžiančiu žymeniu, atsakovo sandėlyje laikė, turėdamas tikslą išleisti jas į rinką, Ž. S.. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad prekyba nurodytomis prekėmis būtų buvusi vykdoma su atsakovo žinia ir jam dalyvaujant, t. y. neįrodyta, kad atsakovas būtų išleidęs ar ketinęs išleisti nurodytas prekes į rinką ir iš to gauti ekonominės naudos. Ieškovo pirmosios instancijos teisme nurodyti teiginiai, kad neva Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje prisiėmė kaltę už atsakovą, jokiais byloje surinktais duomenimis nepatvirtinti. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl tiesioginės atsakovo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą negali būti pripažinta pagrįsta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. S. yra atsakovo ūkininko ūkio darbuotojas (gamybos direktorius) (b. l. 134-135). Nenustačius, kad atsakovas gavo ar siekė gauti ekonominės naudos iš jo ūkio sandėlyje laikomų prekių realizavimo (t. y. nenustačius, kad pats atsakovas sandėliavo prekes PŽĮ prasme), gali būti keliamas klausimas dėl netiesioginės atsakovo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą, t. y. atsakomybės už jo ūkyje dirbančio Ž. S. veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos; pagal byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybės nuspręsti dėl atsakovo netiesioginės civilinės atsakomybės pagrindų. Be to, Ž. S. į nagrinėjamą bylą nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu, nors, sprendžiant dėl netiesioginės atsakovo atsakomybės, byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.