Kauno apygardos teismo įsakymas

2014-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-217-498/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
1-217-498/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00694-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kaltinamasis
A. A.
Baudžiamoji byla Nr. 1-217-498/2014Proceso Nr.1-52-1-00694-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.22.1.; 1.2.22.3.;1.1.2.1.;1.1.7.2.4.; 2.10.1.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio pagrindu išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 52-1-00596-13 ir, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos Respublikos sausumos pajėgų (duomenys neskelbtini) vairuotoju, eiliniu, pažeisdamas Lietuvos kariuomenės šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisykles, patvirtintas 2006 m. gruodžio 22 d. kariuomenės vado įsakymu Nr. V-1780, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. balandžio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šaudymo pratybų metu, vykusių Pabradės poligone adresu (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė 2 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinius (7,62x39mm), tęsdamas nusikalstamą veiką 2013 m. birželio 14 d. vykusių pratybų „Saber Strike“ Latvijoje metu, slapta pagrobė 8 pramoninės gamybos 5,56 mm kalibro 5,56x45 garsinius (imitacinius) šovinius ir 4 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 7.6251 garsinius (imitacinius) šovinius bei pagrobtus 2 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio (7,62x39 mm) šovinį, 8 pramoninės gamybos 5,56 mm kalibro 5,56x45 garsinius (imitacinius) šovinius, 4 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 7.6251 garsinius (imitacinius) šovinius atsigabeno į savo gyvenamąją vietą ir neteisėtai laikė adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių vieną pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio (7,62x39 mm) šovinį gegužės mėn. pabaigoje slapta pagrobė G. M., o kitus 13 šaudmenų laikė iki 2013 m. birželio 26 d., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.

A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis apie metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini)pas tetą G. K.. Pas tetą gyveno, kadangi tarnavo (duomenys neskelbtini). 2013-06-26 kratos metu rasti 13 šovinių priklauso jam. 2013 m. balandžio 15-26 d. buvo karinėse pratybose Pabradės poligone. Pratybose šaudė su koviniais šaudmenimis AKM. Po kiekvieno pratimo deklaravo, kad neturi šaudmenų. 2 koviniai šaudmenys liko atsitiktinai. Iš pratybų grįžo balandžio 26 d. ir parsivežė du šaudmenis amuniciniame dirže. Jų į karinį dalinį negražino, o pasidėjo indaujoje į puodelį. Vieną iš šaudmenų be jo leidimo ir žinios paėmė nepilnametė draugė G. M.. Nuo 2013 m. birželio 1 d. iki birželio 14 d. buvo karinėse pratybose Latvijoje. Prasidėjus pratyboms skyriaus vadas K. B. būriui išdalino šaudmenis. Asmeniškai jam buvo duota 210 imitacinių šaudmenų, o vėliau vyko jų papildymas. Šaudmenis davė dėžutėmis. Per pratybas iš viso gavo apie 1000 imitacinių šaudmenų. Į amunicinį diržą susidėjo gautus šaudmenis, juos iššaudžius gavo šaudmenų papildymą. Prieš prasidedant pratybomis tiek būrio vadas, tiek skyriaus vadas visus instruktavo, kad pasibaigus pratyboms, neiššaudytus šovinius reikalinga grąžinti ir deklaruoti, kad šaudmenų neturi. Būrio vadas liepė gerai apžiūrėti ar nelikę šovinių, o jei likę, tai juos gražinti. Jis nepatikrino savo kuprinės, kurioje buvo susidėjęs šaudmenis. Deklaravo, kad šaudmenų neturi. Pasibaigus pratyboms, birželio 15 d. grąžino apie 60 likusių šaudmenų. Grįžęs į namus, birželio 16 d. tvarkėsi savo daiktus ir kuprinėje rado daugiau negu 10 šaudmenų, tiksliai nesuskaičiavo. Šaudmenis padėjo į kambaryje esančią indaują. Ketino šaudmenis pristatyti į darbovietę, tačiau birželio 16 d. pasijuto blogai ir sekančią dieną nuvyko pas šeimos gydytoją, kuri paskyrė nedarbingumą iki 2013 m. birželio 28 d. dėl nosies pertvaros operacijos. Žinojo, kad šaudmenis reikia pristatyti į dalinį ir suprato, kad daro nusikalstamą veiką. Jo draugė G. M. svečiavosi pas jį namuose apie savaitę laiko ir turėjo galimybę šaudmenį paimti. Kada, kodėl ir kokiam tikslui G. paėmė šaudmenį, nežino. Jo leidimo paimti šaudmenį neprašė (T.2 b.l. 4-6, 9-11, 14-15).

Kaltinamojo A. A. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. įrodyta paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais,specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga, daiktiniais įrodymais.

2013-06-18 paėmimo protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)iš A. M. buvo paimtas rudos spalvos šaudmuo, ant kurio kapsulės buvo užrašas „ZV 84“, o kulkos galas žaliai nudažytas (T.1 b.l. 7 ).

A. M. liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad 2013-06-18 apie 08.00 val. būdamas namuose patikrino nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. rankinę ir rankinėje rado rudos spalvos šaudmenį su užrašu „ZV 84“. Suprato, kad tai automato šaudmuo. Apie tai pranešė policijai. Mano, kad šaudmenį dukra gavo iš jos draugo A. A., kuris tarnauja kariniame dalinyje (T.1 b.l. 8-10).

2013-06-20 Specialisto išvada patvirtina, kad pateiktas tyrimui objektas yra pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinys (7,62x39 mm). Šovinys skirtas savaime užsitaisantiems karabinams CKC, įvairių modifikacijų 1947 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatams, rankiniams kulkosvaidžiams. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šovinys yra šaudmuo (T.1 b. 14-15).

2013-06-26 kratos protokolas, patvirtina, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) iš kambaryje esančios indaujos puodelio buvo paimta 14 šovinių (1 T. b. l. 18-20).

2013-07-01 Specialisto išvada patvirtina, kad tyrimui pateikti 14 šovinių yra keturių rūšių. Vienas pateiktas pirmosios rūšies šovinys prie šaudmenų nepriskiriamas. Tyrimui pateiktas vienas antrosios rūšies šovinys yra pramoninės gamybos, 7.62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šovinys (7.62x39mm). Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šovinys yra šaudmuo. Tyrimui pateikti 8 trečiosios rūšies šoviniai yra pramoninės gamybos, 5.55 mm kalibro 5.56x45 garsiniai (imitaciniai) šoviniai. 4 ketvirtos rūšies šoviniai yra 4 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 7.6251 garsiniai (imitaciniai) šoviniai. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2001-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu šie šoviniai priskiriami šaudmenų kategorijai (T.1 b.l. 24-26).

2006-12-22 Lietuvos kariuomenės vado įsakymas Nr. V-1780, kuriuo patvirtintos Šaudymo planavimo, organizavimo, kontrolės ir saugos taisyklės, patvirtina, kad deklaracijoje kiekvienas karys prieš ir po pratybų turi nurodyti, kad neturi jokių šaudmenų, jų dalių, pirotechnikos ir kitų neleistinų priemonių, už kurių turėjimą bei laikymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (T.1 b.l. 45-46).

Liudytojos G. K. parodymais nustatyta, kad A. A. gyveno (duomenys neskelbtini) jos vyro tėvui priklausančiame name. A. A. yra jos sesers sūnus. Pas juos į namus atsikėlė gyventi todėl, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. žiemos pastebėjo, kad namuose, indaujoje, puodelyje buvo šovinių. Negalvojo, kad juos laikyti yra draudžiama. Neklausė A. iš kur juos gavo, o jis nepasakojo (T.1 b.l. 127-128).

Liudytojo J. K. parodymais nustatyta, kad 2013 m. birželio 26 d. buvo atlikta krata jo tėvui priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Čia gyvena jis su savo šeima taip apt gyvena ir A. A., kuris yra žmonos G. K. sesers sūnus. Kratos metu rasti 14 šovinių priklauso A.. Kratos metu rastus 14 šovinių A. tikriausiai parsivežė iš darbovietės kariniame dalinyje (duomenys neskelbtini). Matydavo, kaip po mokymų A. grįždavo su didele kuprine ir grįžęs besitvarkant kuprinę rasdavo šovinių. Jam sakydavo, kad šovinių laikyti namuose negalima ( 1T. b.l. 129-130).

Liudytojo R. G. parodymais nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ABC specialistas. 2013 m. balandžio 15-26 d. dalyvavo kovinio šaudymo pratybose Pabradės poligone ir buvo įsakymu paskirtas kariams išdalinti šovinius. Pratybos vyko 11 dienų. Kariams išdalino šovinius ir po kiekvieno šaudymo pratimo karys privalėjo gražinti neiššaudytus ir deklaruoti, kad daugiau šovinių neturi. Po deklaracijos kiekvienas karys patikrinamas ar dėtuvėse ir ginkle nėra likę šovinių. A. A. po kiekvieno šaudymo deklaravo, kad prie savęs neturi nei šaudmenų nei tūtų. 2013 m. birželio 1-14 d. dalyvavo lauko taktinėse pratybose Latvijoje. Įsakymu buvo paskirtas kariams išdalinti šovinius. Šiose pratybose ne kiekvienam kariui asmeniškai buvo dalinami šoviniai, o būriams. Šaudymo vadovams kiekvienas karys privalėjo deklaruoti, kad neturi šovinių ir tūtų. Šiose pratybose likę nepanaudoti iš karių šoviniai buvo surenkami gale pratybų, t.y. birželio 14 d. Nei vienam kariui po bet kokių karinių pratybų nėra sudarytos sąlygos į namus parsinešti nei šaudmenų nei bet kokios karinės amunicijos Kariai prieš pratybas yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės jei jie iš karinių bazių pavogs, kad ir vieną šaudmenį. Pratybose dalyvauja daug karių, būna taip, kad kiekvienam skiriama ir po 210 šovinių, nėra galimybės sutikrinti kiek šovinių iššaudoma. Karys gali iššaudyti, kad ir 200 šovinių, o 10 šovinių pavogti. Kariams griežtai draudžiama šaudmenis neštis į namus (T.1 b.l. 131-132).

Liudytojo P. K. parodymais nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) būrio vadas. Jis dalyvavo kovinio šaudymo pratybose Pabradės poligone, kurios vyko 2013 m. balandžio 15-26 d. Įsakymu buvo paskirtas AKM šaudymo pratybų vadovu. Šaudymo metu kariai šaudė 7.62 mm kalibro, 1943 m. pavyzdžio šoviniais (7.62x39mm). Po pratimo visus karius išrikiavo ir priėmė iš kiekvieno kario deklaraciją dėl kovinių šaudmenų ir tūtų turėjimo ar neturėjimo. Įspėjo, kad už šaudmenų negražinimą ir jų pasilikimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Labai gerai prisimena, kad A. A. deklaravo, kad šaudmenų neturi. Vienoj pamainoj šaudė 12 karių ir jie šaudė vienu metu, todėl sužiūrėti ar kuris karys neiššovė nėra galimybės. Tik taip A. A. galėjo šovinius pasiimti. Pabradės poligone kariai šaudė su amoniciniais diržais, su savimi kuprinių neturėjo. Po kiekvieno pratimo tame tarpe, kuriam vadovavo ir jis, po kario deklaracijos pats apžiūrėjo karių amonicinius diržus ir pas A. A. dirže šaudmenų nebuvo. Birželio 1-14 d. irgi dalyvavo lauko taktinėse pratybose Latvijoje. Jis vadovavo 2-ajam būriui. Šaudmenis pratyboms skirstė grandinis R. G., jis šovinius dalino ne kiekvienam kariui, o būriui. A. A. priklausė kitam III būriui. Ką jis veikė pratybose nežino. Po pratybų kariams buvo pasakyta išsikraustyti kuprines ir pasitikrinti ar nėra likę šaudmenų. Nei vienam kariui po bet kokių karinių pratybų nėra sudarytos sąlygos į namus parsinešti nei šaudmenų, nei jų dalių jie įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už šaudmenų grobimą (T. 1 b.l. 133-134).

Nepilnametės G. M. parodymais nustatyta, kad 2013 m. gegužės - birželio mėn. buvo pas savo draugą A. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) Kambaryje ant spintelės matė šovinį. Prieš A. vežant ją namo, šovinį pasiėmė be leidimo, įsidėjo į rankinę ir parsivežė į namus bei laikė rankinėje. Kurią dieną tiksliai paėmė šovinį, nurodyti negali. Ką būtų dariusi su šoviniu paaiškinti negali (T. 1 b. l. 148-150).

Byloje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš G. M. dėl mažareikšmiškumo (T.1. b.l. 1570-158).

Motyvuojamoji dalis

Visi šie duomenys sudaro logišką bei nuoseklią įvykių grandinę. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta anksčiau išdėstytų įrodymų visuma, todėl konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad A. A. padarė jam inkriminuotas snusiklastamas veikas ir jos kvalifikuotos pagal BK 254 str.1 d. ir 253 str. 1 d. teisingai .

Kaltinamojo A. A. baudžiamąją atsakomybę lenvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 5 p.)

A. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 str. 1 d.). Kaltinamajam A. A. sutikus, 2014-03-24 buvo surašytas protokolas (t 2, b. l 26), iš kurio matyti, jog kaltinamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės, bei sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. A. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos, numatančios švelnesnės bausmės skyrimą nei numatyta nusikalstamų veikų sankcijose. A. A. kaltinamas pagrobęs 14 vnt. šaudmenų, 12 iš kurių yra imitaciniai, nors ir priskiriami šaudmenų kategorijai. Šie šaudmenys nėra koviniai ir jų pagrobimas bei neteisėtas laikymas nėra itin pavojinga visuomenei veika. A. A. anksčiau nėra teistas, nusikalsta pirmą kartą, todėl nusikalstamų veikų sankcijoje numatytas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės – arešto paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. A. skirtina švelnesnė bausmės rūšis – bauda.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų kaltinamas A. A. kaltu prisipažino, jo atžvilgiu priimamas baudžiamasis įsakymas, t. y. nustatytos visos sąlygos dėl BK 64¹ str. taikymo.

Užbaigiant procesą, išspręstini kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Kaltinamajam A. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai – 6 šaudmenys, turintys reikšmės bylai nagrinėti, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos Respublikos sausumos pajėgų Alytaus Didžiosios Kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų batalionui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. skirti:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. - 24 MGL (3120 Lt) dydžio baudą;

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. – 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę 24 MGL (3120 Lt) dydžio baudą. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti 16 MGL - 2080 Lt (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) baudą.

Daiktinius įrodymus – 6 šaudmenis, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, perduoti Lietuvos Respublikos sausumos pajėgų (duomenys neskelbtini) batalionui.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. A..

Išaiškinti A. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Kauno apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Olegas Šibkovas