- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2-226-488/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04632-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- U. S.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
dalyvaujant ieškovei U. S. ir jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės U. S. ieškinį atsakovui M. V., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė U. S. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti nepilnamečio vaiko B. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 1 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki kreipimosi į teismą, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui 2015 m. sausio 21 d. gimė bendras vaikas – dukra B. V.. 2020 m. pavasarį šalių bendras gyvenimas nutrūko, nepilnametis vaikas liko gyventi su ieškove, jai liko vaiko išlaikymo našta. Atsakovas su vaiku bendrauja nereguliariai, noro bendrauti nerodo. 2021 m. pavasarį šalys mediacijos metu sudarė taikos sutartį dėl klausimų susijusių su nepilnamečiu vaiku B. V., tačiau teismas dėl formalių priežasčių (nepridėtų reikalingų dokumentų) atsisakė ją tvirtinti. Teismui grąžinus prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, atsakovas nesutiko jo teikti pakartotinai. Kadangi atsakovas kurį laiką prie dukters išlaikymo prisidėjo materialiai, ieškovė tokią padėtį toleravo. 2022 m. gegužės mėnesį atsakovas nustojo teikti lėšas dukters išlaikymui, todėl iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl klausimų susijusių su nepilnamečiu vaiku išsprendimo. Nepilnametė B. V. gyvena su ieškove. Ieškovė rūpinasi, auklėja, išlaiko ir prižiūri savo nepilnametę dukrą. Ieškovė turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, pagal žodinę panaudos sutartį su dukra gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pavežėja, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Apie atsakovo turtinę padėtį duomenų neturi, jos žiniomis atsakovas nedirba, yra sveikas ir darbingas, kitų finansiškai nuo jo priklausomų asmenų neturi. Nepilnametis vaikas yra aštuonerių, mokosi ugdymo įstaigoje, lanko užklasines veiklas, specialių poreikių neturi. Kadangi atsakovas nerodo didelio noro bendrauti su nepilnamečiu vaiku, ieškovė neprašo nustatyti detalios bendravimo tvarkos, kadangi tikėtina, kad tokia tvarka būtų neįgyvendinta, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neribotai, atsižvelgiant į dukros norą bendrauti su tėvu, ir prieš tai informavus ieškovę.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai. Prašymas bylą atidėti ar nagrinėti jam nedalyvaujant negautas.
4. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje dėl nepilnametės B. V. interesų nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Skyriaus darbuotojai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurioje yra sudarytos visos tinkamos sąlygos vaikui augti, ilsėtis ir gyventi. Skyrius sutinka su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovės, jos teigimu, pajamos per mėnesį sudaro iki 1 000 Eur. Skyriaus duomenimis atsakovas nėra dirbantis, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, jo gyvenamoji vieta nėra deklaruota, nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų. Skyriaus manymu ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka protingumo ir teisingumo principus, yra pakankama užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Nustačius faktą, kad atsakovas kurį laiką neteikė nepilnamečiam vaikui išlaikymo, Skyrius neprieštarauja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo būtų patenkintas. Detalios bendravimo tvarkos nustatymas nėra tikslingas, todėl Skyrius neprieštarauja ieškovės prašomai bendravimo tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko B. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
6. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametis vaikas B. V., gyvena su ieškovė, ieškovės motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendama su motina nepilnametė B. V. bus prižiūrėta ir auklėjama, vaikas galės tinkamai augti ir vystytis.
7. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnametės B. V. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnametei bus užtikrintos visos sąlygos jos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, B. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina - ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko B. V. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 376 straipsnio 3 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo
8. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
9. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
10. Ieškovė prašo nenustatyti detalios atsakovo ir nepilnamečio vaiko tvarkos, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko B. V. norą bendrauti su tėvu, su dukra bendrauja neribotai, iš anksto apie tai informavęs ieškovę.
11. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nereguliariai, pastaruoju metu išvis nebendrauja, tačiau ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su vaiku, priešingai to nori. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja ieškovės nurodytai atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai, kadangi net ir nustačius detalią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką jos įvykdymo užtikrinti nėra galimybės, o tarp šalių šiuo metu nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Skyrius pažymi, kad kilus ginčui šalys galės nustatyti detalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
12. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir atsakovo interesų. Ji atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su dukra B. V. pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
13. Iš rašytinės bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, atsakovas išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo 2022 m. gegužės 1 d. neteikia, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V. (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
14. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
15. Nors ieškovė dukros poreikių tenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavimo nepateikė, tačiau nurodo, kad nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, prašomas priteisti išlaikymo dydis yra grindžiamas savaime suprantamais nepilnamečio vaiko poreikiais: maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad nepilnamečiam vaikui vieno tėvo/motinos teiktinas išlaikymo dydis turėtų būti 220 Eur (abiejų tėvų teikiamas išlaikymas 440 Eur).
16. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Turi lengvąjį automobilį.
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas gyvenamosios vietos adreso nėra deklaravęs, Lietuvoje nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.
18. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
19. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinės padėties visetą, į tai, kad atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko B. V. išlaikymui šiuo metu jos tėvų galima teikti suma yra apie 440 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 220 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės yra optimalus, jis nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.
20. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 27 d., t. y. už aštuonis mėnesius. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2020 m. kovo mėnesio, atsakovas neteikė tinkamo ir reikalingo išlaikymo nepilnametei dukrai B. V. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas yra 1 320 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 189,00 Eur (59,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 30,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, 100,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 243,33 Eur. Kadangi visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).
23. Byloje susidarė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 392 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti B. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) atsakovas M. V. bendrauja su dukra B. V. neribotai, iš anksto atsakovui informavus ieškovę U. S. ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą bendrauti su tėvu.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko B. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai B. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 320,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 27 d.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,33 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 228,84 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 84 ct) kitas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5662) - valstybei.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.