- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- e1-1388-1143/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05941-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:
– 2016 m. lapkričio 14 d. Jungtinėje K. L. magistrato teismo (nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. sausio 16 d.) už nesunkų kūno sužalojimą paskiriant 85 svarų sterlingų baudą, viešuosius darbus, draudimas bet kokiu būdu bendrauti su tam tikrais asmenimis ir įpareigojimu įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam;
– 2024 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė mažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręstas išieškoti iš M. K. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur. 2024 m. rugsėjo 27 d. įtrauktas į Probuojamų asmens duomenų registrą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. K. tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas, 2024 m. vasario 8 d. nuo 12.03 val. iki 18.18 val., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Seb” bankui priklausančią bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 12.03 val. atsiskaitė už prekes 7,05 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą, nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui ir atliko finansinę operaciją 7,05 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 12.04 val. atsiskaitė už prekes 18,20 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą, nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui ir atliko finansinę operaciją 18,20 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 12.05 val. atsiskaitė už prekes 4,70 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą, nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui ir atliko finansinę operaciją 4,70 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 14.53 val. atsiskaitė už prekes 21,07 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui ir atliko finansinę operaciją 21,07 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 16.12 val. atsiskaitė už prekes 27,67 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą, nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui atliko finansinę operaciją 27,67 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 16.14 val. atsiskaitė už prekes 14,90 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui ir atliko finansinę operaciją 14,90 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 16.27 val. atsiskaitė už prekes 10,28 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui ir atliko finansinę operaciją 10,28 eurų sumai;
vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 8 d. 18.18 val. bandė atsiskaityti už prekes 21,65 eurų sumai, t. y. panaudojo svetimą nukentėjusiosios A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Seb” bankui, tačiau operacija nebuvo atlikta, kadangi mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d. nuo 09.00 val. iki 2024 m. vasario 8 d. 11.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas V. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. D. striukės kišenėje buvusios piniginės, pagrobė A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui AB „Seb”, kurią naudojo ir finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, bei laikė iki 2024 m. vasario 8 d. tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne anksčiau kaip 18.18 val., kol ji buvo grąžinta A. D. ir tokiu būdu neteisėtai disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone . Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai pripažino ir paaiškino, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Šių metų vasario mėnesį jam paskambino teta A. D. ir pasakė, kad jai bloga, kad nori kviesti greitąją pagalbą, prašė, kad padėtų prižiūrėti savo močiutę V. P., kuri gyvena kartu su teta. Daugiau be jų (duomenys neskelbtini). Teta iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją išvežė į ligoninę. Jis liko prižiūrėti močiutę, ją maitino. Tą pačią dieną, kai teta buvo jau ligoninėje, kalbėjo su ja telefonu, ji paprašė jo atvežti jai daiktų, todėl viską sudėjęs nuvažiavo į ligoninę. Į kurią vyko ligoninę, tiksliai neatsimena, galimai į Santarų. Važiavo į ligoninę, buvo užėjęs į palatą, perdavė jos prašytus daiktus (drabužius, maisto, jogurto, vandens). Kai kalbėjo prieš vykstant į ligoninę, ji pasakė, kad gali paimti jos banko kortelę, kurią rado už kambario durų kabėjusioje jos striukė, ji pasakė, kad striukės kišenėje guli piniginė, o piniginėje yra banko kortelė ir 5 eurai (viena kupiūra), teta leido pasinaudoti jos banko kortele. Ji pasakė, banko kodą, kodo dabar neatsimena. Kodą įsiminė. Tą pačią dieną surinko daiktus, pasiėmė banko kortelę ir išvažiavo pas tetą. Močiutę liko prižiūrėti dukra. Buvo užvažiavęs į parduotuvę „Rimi” Žirmūnų mikrorajone, į Rudaminoje esančią parduotuvę „IKI”, ten pirko degtinės sau ir savo draugui už pagalbą. Banko kortelės su savimi nenešiojo, ją padėdavo atgal į piniginę, ji ten ir liko. Žalą padarytą tetai jis sutinka atlyginti, atlyginęs pateiks tai įrodantį dokumentą. Jo močiutė yra vaikštanti, nurodytu laiku ji pati atveždavo jam kelis kartus po 20 eurų, taip pat buvo davusi ir jo dukrai R. 20 eurų, ir motinai (kiek, nežino). Močiutę prižiūrėjo apie savaitę, t. y. nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 13 d., kartu su juo buvo ir jo mama V. K.. Tiksliai kurią dieną neatsimena, į namus buvo atėjusi L., t. y. močiutės sūnaus žmona, ji tuo metu landžiojo per spintas, kažko ieškojo, matė, kad ji kažką dėjo sau į striukės kišenes, ką tiksliai jis nežino, nematė, jis ją išvarė iš namų. Tuo metu tame kambaryje buvo močiutė, bet ji blogai mato. Jo dukra sakė, kad kažkurią dieną į namus buvo atvykęs tolimesnes giminaitės vyras M. (apie 40 metų), ko jis norėjo nežino, ką veikė nežino. Taip pat į namus buvo atėję vietiniai kaimo gyventojai, kurie prašė paskolinti pinigų, bet jis juo neįleido, išprašė. Alkoholį vartojo pats vienas į svečius nieko nekvietė. Močiutę prižiūrėjo visi trys, vartojo alkoholinius gėrimus tik jis. Kitų asmenų namuose nebuvo. Močiutė jam nesakė, kad būtų dingę pinigai. Apie tai, kad kažkas dingo sužinojo iš savo motinos. Kiek močiutė turėjo pinigų, ar turėjo pinigų ir kur laikė, jis nežino, nieko nematė.
Papildomai apklaustas M. K. parodė, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka, labai gailisi. Aplinkybės sutampa su įtarime pateiktomis aplinkybėmis. Žalą nuketėjusiajai atlygino, pateikė pavedimo kopiją. Pinigus pervedžiau iš savo dukters R. K. sąskaitos, pavedimą pavadino „pinigų grąžinimas nuo M. K.”. Papildomai nurodė, kad 2024 m. vasario 7d. vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes ryte A. D. GMP išvežė į ligoninę. Visas sekančias dienas ten gyveno ir prižiūrėjo močiutę. Jo tetos A. D. striukė kabėjo močiutės kambaryje pakabinta ant pakabos. Striukės kišenėje buvo piniginė, o piniginėje buvo „SEB” banko kortelė ir penki eurai. Jis žinojo, kad ši banko kortelė yra tetos A. D., ją paėmė. Apie tai, kur yra banko kortelė jam pasakė teta, bet jos imti neleido. 2024 m. vasario 8 d. reikėjo nuvažiuoti į ligoninę, todėl į parduotuvę paėmė tetai A. D. priklausančią „SEB” banko kortelę. Jis buvo nuvykęs į „Rimi” parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ten pirkau prekių, po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten parduotuvėje „IKI” pirko prekių – kiek kartų pirko, neprisimena, ką pirko, neprisimena, žino, kad tarp prekių buvo ir alkoholiniai gėrimai. Taip pat buvo (duomenys neskelbtini) kaime esančioje parduotuvėje kelis kartus – tiksliai neprisimena du ar tris kartus. Kai eilinį kartą bandė atsiskaityti, banko kortelių aparate atsirado informacija, kad banko kortelė užblokuota. Tą dieną jis išleido apie 104 eurus, šiuos pinigus tetai grąžino 2024 m. rugsėjo 10 d. Kiekvieną kartą, kai ėjo į parduotuvę apsipirkti, po grįžimo namo jis minėtą banko kortelę padėdavo atgal į vietą, į piniginę, o piniginę į striukės kišenę. Po to, kai nepavyko atsiskaityti už prekes, jis grįžo namo pas močiutę ir padėjo banko kortelę ten, kur ji gulėjo. Daugiau jos neėmė. Visus mokėjimus jis apmokėjo bekontakčiu būdu. Tiksliau ką, kiek, kur ir už kokią sumą pirko, nurodyti negali, parduotuvėse buvo vienas. Dėl elgesio labai gailisi (t. 1, e. b. l. 4-7, 13-14, t. 2, 88-91, 161-164).
Iš byloje esančio 2024 m. vasario 26 d. protokolo – pareiškimo, kurio pagrindu papildomai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad pareiškėja A. D. pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo motina V. P.. Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 13 d. buvo ligoninėje (pateikė stacionaro epikrizę), per skubėjimą namuose paliko savo banko „SEB” kortelę, kurios sąskaita (duomenys neskelbtini). Kai pastebėjo, kad kortelę paliko namuose, paprašė savo brolio žmonos L. D., kad ji nueitų pas ją namo ir paimtų kortelę, bet pasak L. kortelės nurodytoje vietoje nebuvo. Ji kortelės PIN kodo nežinojo, užrašytas niekur nebuvo. 2024 m. vasario 9 d. paprašė L. anūkės A. užblokuoti jos kortelę. Gavusi banko išrašą mato, kad jos kortele kažkas atsiskaitinėjo ir iš jos nuimta per 7 kartus 103,87 eurai (pateikė banko išrašo kopiją) (t. 11, b. l. 85-87).
Apklausta kaip liudytoja A. D. parodė, kad gyvena kartu su savo mama V. P.. Jos mama labai sunkiai girdi ir labai sunkiai mato, todėl su ja labai sunku susikalbėti. Laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 8 d. 9.00 val. iki 2024 m. vasario 13 d. 11.00 val. ji buvo išvykusi į ligoninę, o jos mamą tuo metu prižiūrėjo jos (mamos) anūkas M. K. ir anūko dukra R. K.. Jai grįžus iš ligoninės, jos mama jai papasakojo ir paaiškino, kad jos anūkas iš jos pavogė 1050 eurų grynaisiais pinigais – 16 vnt. (kupiūrų) po 50 eurų., 12 vnt. (kupiūrų) po 20 eurų. ir viena 10 eurų kupiūra, kuriuos ji laikė pasislėpusi po savo pagalve. Paskutinius savo 70 eurų mama atidavė jai. Paties vagystės fakto mama nematė, tačiau mamai miegant anūkas vis kišdavo rankas po jos pagalve. Mama taip pat paaiškino, kad anūkas paėmė iš mamos žoliapjovę, tačiau jai telefonu pabendravus su anūko motina V. K., anūkas žoliapjovę grąžino. Mama taip pat teigia, kad iš jos namų per tą laiką kol buvo ligoninėje taip pat buvo vagiamos malkos (apie kubinį metrą). Tikslios žalos dėl malkų šiuo metu pasakyti negali. Daugiau apie įvykį mama jai nepasakojo, kadangi jai 100 metų, tikslių detalių ji neprisimena ir visko nuosekliai papasakoti negali. Būdama namuose pamatė, kad jos ir mamos drabužių ir daiktų stalčiai yra išversti, lyg bandyta kažko ieškoti. Dar kartą patikrino visus savo ir mamos daiktus ir pastebėjo, kad iš jos striukėje gulėjusios piniginės buvo pavogta jos „SEB” bankinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota jos, t. y. A. D. vardu. Pastebėjusi, kad jos „SEB” banko kortelė buvo pavogta, apie tai iškart informavo savo „SEB” banką, kuris užblokavo jos kortelę. Po užblokavimo jos bankas jai paaiškino, kad po kortelės užblokavimo kažkas bandė su ja atsiskaityti, tačiau atsiskaitymai buvo nesėkmingi. Ar šiuo metu patyrė turtinę žalą, ji pasakyti negali, nes bankas jai negali pateikti duomenų apie jos kortelės banko sąskaitų išrašus, kol jos nauja kortelė yra gaminama. Jei jai bus padaryta turtinė žala, apie tai patikslins tyrimo eigoje. Taip pat nori paminėti, kad jos sūnėnas M. blogas žmogus, aferistas, niekada neprižiūri močiutės, nuolat vartoja alkoholį ir reikalauja iš jos mamos pinigų. Kiek žino, tai ne pirmas kartas, kai M. iš jų su mama vagia. Prieš tai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-35688-23), tačiau nebuvo įrodymų, kad tai padarė jos sūnėnas. Kiek žino, sūnėnas nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, su juo galima susisiekti telefonu. Po to kai grįžo iš ligoninės, savo sūnėno daugiau nematė, pati jam neskambino, susisiekti nebandė.
Papildomai apklausta ir nutarimu pripažinta nukentėjusiąja A. D. parodė, kad ji laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 13 d. buvo ligoninėje. Per skubėjimą namuose paliko savo „SEB” banko kortelę, kurios sąskaita (duomenys neskelbtini). Kai pastebėjo, kad kortelę paliko namuose, paprašė savo brolio žmonos L. D., kad ji nueitų pas ją namo ir paimtų kortelę, bet pasak L. kortelės nurodytoje vietoje nebuvo. Ji kortelės PIN kodo nežinojo, užrašytas niekur nebuvo. 2024 m. vasario 9 d. paprašė L. anūkės A. užblokuoti jos kortelę. Gavusi banko išrašą mato, kad jos kortele kažkas atsiskaitinėjo, ir iš jos nuimta per 7 kartus 103,87 eurai. 2024 m. vasario 8 d. kai susirgo, GMP ją išvežė į ligoninę, kadangi ji prižiūri motiną kuriai 100 metų, ir jos negalėjo palikti be priežiūros. 2024 m. vasario 6 d. paskambino savo sesei V. K., pasakė, kad susirgo, o jai reikės atvažiuoti ir prižiūrėti motiną. 2024 m. vasario 6 d. atvažiavo sesers sūnus M. K. su savo dukra R. ((duomenys neskelbtini).) prižiūrėti jos motinos. Jie nuo to vakaro ir gyveno pas jas. M. K. ji nepasitiki, nes jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir galimai turi priklausomybę azartiniams lošimams. Nurodytą laiką M. su dukra buvo ir gyveno nuolat jų namuose. Jos motina pinigus laiko servante. Pinigai buvo suvynioti į popierių, įdėti į pasą, įvynioti į maišelį, bet iš jos žodžių, ji pinigus perslėpė, kai pamatė, kad R. paprašius M. kuitėsi daiktuose, kažko ieškodavo. Motina pinigus pasidėjo savo lovoje po pagalve. Pinigai gulėjo įvynioti į popierių ir maišėlį. Aplinkybių, kaip dingo pinigai, motina nežino, neprisimena. Pasak jos M. visą tą laiką reikalavo iš jos pinigų. Apie tai, kad motina turėjo santaupų, kiek ir kur laikė ji nežinojo, nematė. Paskutinius 70 eurų ji jai atidavė pasiėmus iš po pagalvės. Kai motinai pablogėjo sveikata, tai maždaug prieš du metus, ji iš jos paėmė pinigus (kiek tiksliai buvo pinigų nepamena, gali būti apie 1000 eurų) ir nuo to laiko paimdavo jos pensiją. Pati moka už butą, vaistus, maistą. Šiuo momentu namuose nieko vertingo nebuvo, nes 2023 metais rugsėjo mėnesį buvo išvykusi į ligoninę paimti motinos, ir tuomet name buvo išluptas langas ir dingo auksiniai žiedai, 1050 eurų. Tai yra, buvo pavogta viskas kas vertinga. Namai išversti nebuvo. Šiuo atveju M. motiną prižiūrėjo iki 2024 m. vasario 9 d., o po to atvažiavo sesuo V. ir ji prižiūrėjo motiną. Kai grįžo namo, namai buvo netvarkingi, daiktai išversti, matėsi, kad kažkas kažko ieškojo, motinos neprižiūrėjo, rūbai buvo nekeisti, kibiras neišneštas, name tvyrojo smarvė, matėsi tušti buteliai po alkoholio. Šalia jos namo yra gyvenamųjų namų, bet niekas negyvena ir matyti kas įeina į namus negalėjo. Kaimynas iš 25 namo tarp jų namų turi pastatytą ūkinį pastatą, todėl jam jos kiemas nesimato. Jos motina sakė, kad namuose kai ją prižiūrėjo M. su savo dukra, buvo prikviesta svetimų žmonių, ir jie girtavo. Motina nieko nematė, nes ji buvo uždaryta kambaryje, jai neįjungė net šviesos. Į jos kambarį užeidinėjo arba M., arba R.. Kadangi savo PIN kodo nuo banko kortelės niekada niekam nesakė, nerodė, niekur nerašė, galimai prieš metus kai ji atsiskaitinėjo banko kortele, jos sesuo V. K. stovėjo jai už nugaros ir galėjo matyti jos prisijungimo kodą prie kortelės, o motinos priežiūros metu galėjo pasakyti savo sūnui kodus, tokiu būdu buvo pasisavinti pinigai nuo jos banko sąskaitos. Jos motina labai senyvo amžiaus, todėl aplinkybių papasakoti tiksliai negalėjo. Pasakė kas jai yra žinoma. Po to įvykio nei sesuo, nei M. jai neskambino. Žoliapjovė grąžinta, dingusių malkų kiekio nežino, galimai kūreno pečių, dėl jų pretenzijų neturi.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad laikotarpyje nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 13 d. buvo ligoninėje buvo išvykusi į ligoninę. Jos mama turėjo savo pinigų santaupas, savo kambaryje šalia lovos stovi spinta (sekcija), stalčiuje gulėjo mamos pinigai. Pinigai buvo įvynioti į popierių, pati matė , kad buvo 1050 eurų, t. y. grynaisiais pinigais – 16 vnt. (kupiūrų) po 50 eurų, 12 vnt. (kupiūrų) po 20 eurų ir viena 10 eurų kupiūra. Kai ji grįžo iš ligoninės, ji (motina) iš po pagalvės ištraukė 70 eurų ir pasakė, kad tai viskas kas liko iš jos pinigų. Ji pasakojo, kad prie jos buvo priėjęs M. K. ir prašė pinigų. Mama neatsimena aplinkybių kaip dingo pinigai. Galimai ji atidavė pati, arba M. rado ir paėmė. Kadangi močiutė buvo viena, ji galėjo kažko nematyti, nesuprasti, pamiršti dėl savo garbaus amžiaus ir ligų. Tai viso pas močiutę dingo 980 eurų. Jos sesuo V. K. jai skambino, kai buvo atvykusi prižiūrėti motiną. Ji sesei pasakė , kur yra padėti pinigai, pati buvo palikus jai 100 eurų, kad nupirktų mamai maisto. Dėl šių pinigų pretenzijų neturi. Kadangi pinigų produktams buvo palikta, todėl jos manymu jie neturėjo daugiau prašyti pinigų iš motinos. Motina sakė, kad proanūkė R. K. kišo ranką po pagalve, bet kodėl taip darė, kas po to vyko, motina pasakyti negali. Ji siuntimo į ligoninę neturėjo, kai pablogėjo jos sveikata, ji iškvietė GMP, kuri nusprendė ją nuvežti į ligoninę. Todėl ji paskambino sesei ir pasakė, kad ji prižiūrėtų jų motiną. Ji M. neskambino. Vietoj savęs sesuo atsiuntė savo sūnų M. Kadangi į ligoninę nuvažiavo be daiktų, todėl paprašė M., kad surinktų jos daiktus ir jai atvežtų. Į Lazdynų ligoninę jis atvežė daiktus, t. y. rūbus, jokio maisto, vandens jis jai neatvežė, buvo atvykęs tik vieną kartą. Per skubėjimą namuose paliko savo piniginę, kurioje buvo „SEB” banko kortelė, kurios sąskaita (duomenys neskelbtini). Kai pastebėjo, kad kortelę paliko namuose, paprašė savo brolio žmonos L. D., kad ji nueitų pas ją namo ir paimtų kortelę, bet pasak L. nei piniginės, nei kortelės nurodytoje vietoje nebuvo. Ji neleido M. paimti savo banko kortelės, tuo labiau ją naudotis, jokio prisijungimo kodo jam nesakė. Jei būtų leidusi, kad gali pasinaudoti kortele, tai kam jai ją blokuoti. Piniginėje, kurioje gulėjo banko kortelė buvo ir smulkių pinigų, bet konkrečiai kiek ir kokių nominalų neatsimena, dėl jų dingimo pareiškimo nerašė , pretenzijų neturi. Jos mirusiojo brolio J. D. dukros L. dukros A. vyras V. M. gyvena netoli jos namų. Jis į jos namus nurodytu laikotarpiu užėjęs nebuvo. V. yra tvarkingas, pareigingas ir atsakingas vyras, jis pavogti pinigų negalėjo. V. jai pasakojo, kad kažkurią dieną, kai ji buvo ligoninėje, prie jos namo matė automobilį, į kurį įsėdo daug žmonių, kartu su jais buvo M. K., jie išėjo iš jos namų ir nuvažiavo nenustatyta linkme. Po minėto įvykio, kai grįžo iš ligoninės, buvo sutikusi kaimo gyventoją R. Š., kuris sakė, kad nurodytų laikotarpiu kažkurią dieną M. jį pakvietė, davė jam grynųjų pinigų ir nusiuntė į parduotuvę nupirkti alkoholio, po to jie abu sėdėjo virtuvėje ir gėrė minėtą alkoholį. Jos kaimynės sakė, kad nurodytu laikotarpiu M. kiekvieną dieną buvo girtas. Jos parodymai duoti pirmos ir antros apklausos metu nesikeičia, prašo jais vadovautis. R. K. iki šiol jai negrąžino pinigų. Su ja susisiekęs nebuvo, banko sąskaitos neprašė. Mama dėl savo sveikatos nieko daugiau neprisiminė, apie įvykį pasakyti nieko naujo negali (t. 1, e. b .l. 38-40, 89-91).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2024 m. rugsėjo 10 d. pakvitavimo matyti, kad M. K. atlygino nukentėjusiajai padarytą 104 eurų žalą (t. 2, e. b. l. 48).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta kaip liudytoja V. K. parodė, kad datos tikslios nepamena, bet šiais metais vasario mėnesį jos sesuo A. D. paskambino ir pasakė, kad guldosi į ligoninę, o namuose lieka viena be priežiūros jų motina V. P., kuriai 100 metų. Ji tuomet nurodytomis dienomis dirbo nuo 9 iki 21 val., todėl jos sesuo pati paskambino jos sūnui M. K., kurio paprašė prižiūrėti motiną V. P.. Kai pasibaigė jos darbo pamainos, ji pati atvažiavo pas motiną ją prižiūrėti, ten buvo jos sūnus M. K. ir nepilnametė anūkė R. K. – ji ten buvo dvi naktis, t. y. tris dienas. Kai ji atvažiavo pas motiną, namuose išgertuvių pėdsakų nebuvo, visi tušti buteliai buvo išnešti į lauką prie konteinerių. Apie žoliapjovę nieko nežino, kai ji buvo pas motiną, žoliapjovė stovėjo savo vietoje, taip ir liko stovėti. Prie jos M. žoliapjovės neėmė. Kai sesuo buvo ligoninėje jai paskambino telefonu ir paprašė pažiūrėti kambaryje prie spintos kur buvo paltas, ir palto kišenėje paprašė pažiūrėti ar yra banko kortelė. Ji pati nuėjo, pažiūrėjo ir pasakė, kad banko kortelė yra, matė “„SEB” banko kortelę (žalios spalvos). PIN kodo sesers banko kortelės nežino. Prie jos šios kortelės niekas neėmė. Jai būnant namuose, pašalinių asmenų nebuvo atėję. Ar jos motina turėjo pinigų, kiek ir kur laikė ji nežino, nematė. Jos motina jai duodavo pinigų maistui, ji eidavo į vietinę kaimo parduotuvę apsipirkti. Prie jos sūnus prašydavo pinigų iš savo močiutės, t. y. V. P., ir ji matė, kad ji pati duodavo jam pinigų. Kiek ji jam duodavo, ji nežino, bet jai duodavo po 20 eurų – viso davė apie 100 eurų, tikslios sumos nepamena (t. 1, e. b. l. 158-161).
Apklausta kaip liudytoja I. F. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 metų, dirba kasininkės-pardavėjos pareigose parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 8 d. dirbo parduotuvėje prie kasos nuo 09.00 val. ryto iki 19.00 val. Tą dieną nuo ryto iki vakaro ėjo gana nemažai klientų, o būtent per pietus žmonių, kurie galėjo apsipirkinėti ir atsiskaityti banko kortele nurodyti ji negali. Taip pat kokių prekių buvo pirkta nenurodys. Jų parduotuvėje, prekybos salėje ir lauke yra vaizdo stebėjimo kamerų. Dėl vaizdo įrašo reikia kreiptis pas parduotuvės savininką M. A. (t. 1, b. l. 136-138).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota „SEB” banko atsakymo į paklausimą apžiūra. Banko atsakyme nurodyta, kad sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Gautas sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2024-02-08 iki 2024-02-13.
Nustatyta, kad su banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti mokėjimai: 2024 m. vasario 8 d. „(duomenys neskelbtini)– 27,67 eurų; 2024 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)– 7,05 eurų, 2024 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini) – 10,28 eurų, 2024 m. vasario 8 d. „(duomenys neskelbtini)– 21,07 eurų, 2024 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini) – 4,7 eurų, 2024 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini) – 18,20 eurų, 2024 m. vasario 8 d. „(duomenys neskelbtini)– 14,90 eurų. Visi mokėjimai buvo patvirtinti banko 2024-02-09. 2024 m. vasario 8 d. buvo bandyta atlikti mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)” 21,65 eurų, bet mokėjimas nepatvirtintas, dėl banko kortelės praradimo (t. 1, 139-141).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota (duomenys neskelbtini)” parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. 1. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadintas „2024-02-08 14:52:41 T401 City North ONE kasos-savitarna-bendra1”. Iš prekybos salės ateina vidutinio amžiaus vyras, normalaus kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, apžėlęs ar kitaip su vadinama trijų dienų barzda. Vilki juodą ilgą iki kelių striukę su balta emblema ant kairios rankovės, juodos spalvos kelnės, avi batus. Rankose laike prekes. Priėjęs prie savitarnos kasos žiūrint į įrašą iš kairės pusės, trečios kasos nuo kasininkė, nuskenavo du butelius, pasikvietė kasininkę, kuri padėjo jam įvesti prekę, tuomet atsiskaito banko kortele, bekontakčiu mokėjimu. Paėmęs butelį prieina prie kasininkės, kad nuimtų butelio apsaugą. Viską paėmęs išeina iš parduotuvės teritorijos. Įrašo trukmė – 1 min. 09 sek.; 2. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadintas „2024-02-08 14:53 T401 City North ONE kasos-praejimas-topo. Aukščiau minėtas vyras išeina iš teritorijos savitarnų kasų, dešinėje rankoje laikydamas prekes, nueina. Įrašo trukmė – 7 sek.; 3. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadintas: „2024-02-29 10-37-46” vaizdo kamera yra pakabinta virš kasos, kurioje apsipirkinėja minėtas vyriškis. Priėjęs prie savitarnos kasos, nuskenuoja du butelius, pasikviečia kasininkę, kuri jam padeda įvesti prekę, tuomet jis iš kairės vidinės striukės kišenės ištraukia banko kortelę, atsiskaito ja bekontakčiu mokėjimu ir įsideda kortelę atgal. Paėmęs butelį prieina prie kasininkės nuimti butelio apsaugos. Viską paėmęs išeina iš parduotuvės teritorijos. Įrašo trukmė – 53 sek. (t.1, e. b. l. 144-146).
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)” pateiktų šešių vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadintas „D04_20240208160727.mp4”, kuris įrašas yra vientisas, spalvotas, geros kokybės, trukmė –07 sek. Vaizdo kamera pritvirtinta prie lubų, priešais kasas ir prekybos salę. Ant ekrano užrašyta „Kamera 04” ir data – 2024-02-08. Apie 16.07 val. iš prekybos salės ateina aukštesnis nei vidutinio ūgio vyras, vidutinio amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, apžėlęs ar su kitaip vadinama trijų dienų barzda. Vilki atsegtą juodą ilgą iki kelių striukę su balta emblema ant kairios rankovės, mūvi mėlynas džinsines kelnes, avi juodus batus. Rankose laiko prekes. Priėjęs prie savitarnos kasos nuskenuoja tris prekes, tame tarpe matosi butelis. Prie jo prieina darbuotojas, kažką padaro, asmuo iš dešinės striukės kišenės ištrauka banko kortelę ir ja atsiskaito bekontakčiu būdu. Paima prekes į rankas, nueina nuo kasos, po to grįžta, pakalba su darbuotojų, o pastarasis kažką atneša jam, už tuos daiktus asmuo vėl atsiskaito ir išeina apie 16.11 val. Kiti asmenys ir likęs įrašas tyrimui reikšmės neturi. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadintas „D07_20240208160727.mp4”, tyrimui reikšmės neturi. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadintas „D074_20240208160732.mp4”, kuris yra vientisas, spalvotas, geros kokybės, trukmė – 07 sek. Vaizdo kamera pritvirtinta virš savitarnos kasos. Ant ekrano užrašyta „Kamera 10”, ir data – 2024-02-08. Prie minėtos kasos prieina ankščiau minėtas vyras, kuris rankose laiko prekes, t.y., butelį alkoholinio gėrimo rudos spalvos, skustukus, skutimosi putas „Nivea”. Prekes nuskenuoja, atsiskaito bekontakte banko kortele (žalios spalvos). Apžiūrima skaitmeninė laikmena „D010_20240208160727.MP4”, apimtis 134 MB. Atvaizduojamos kameros Nr. 10 vaizdas. Pateiktame vaizde matoma savitarnos kasa ir kasa, aptarnaujama pardavėjo. Laiku 2024-02-08 16.09.45 nuo prekybos salės pasirodo tamsiai apsirengęs vyras, mūvintis juodas kelnes, vilkintis ilgą juodą striukę, avintis juodus batus, įeinantis į savitarnos kasą. Prie kasos ant pirkinių padėklo susideda tris prekes, atlikdamas prekių skanavimą ekrane atlieka veiksmus, tuo pat metu prie kitos kasos (parduotuvės darbuotojo) pasisukęs veidu į kamerą nuo butelio nuimą plombą, bei grįžta prie pirmos kasos, kur toliau atlieka prekių suvedimo veiksmus. Kameroje matoma, kad tas pats žmogus nuo prekių skanavimo prekystalio susirenka prekes ir dairosi, prie jo prieina parduotuvės darbuotojas, kuris padeda atlikti veiksmus su kasos aparatu, vyras susirinkęs prekes, laikydamas jas kairėje rankoje išeina iš prekybos salės pro kasas. Vyras trumpai kirptas, plaukai sušukuoti į priekį, su rudos spalvos trumpais ūsais ir barzda. Striukė neužsegta, po ja matomas tamsus megztinis. Iš prekybos salės išeina 2024-02-08 16:12:00. Apžiūrima skaitmeninė laikmena „D011_20240208160727.MP4”, apimtis 129 MB. Atvaizduojamos kameros Nr. 11 vaizdas. Pateiktame vaizde matomas įėjimas į parduotuvę. Laiku 2024-02-08 16:12:01 iš prekybos salės išeina vyras tamsia ilga striuke, kairėje rankoje nešasi prekes. Apžiūrima skaitmeninė laikmena „D012_20240208160727.MP4”, apimtis 135 MB. Atvaizduojamos kameros Nr. 12 vaizdas. Pateiktame vaizde matomas įėjimas į parduotuvę iš lauko pusės. Laiku 2024-02-08 16:12:02 iš parduotuvės išeina vyras tamsia ilga striuke, kairėje rankoje nešasi prekes. Eina link priešais parduotuvę esančios automobilių parkavimo aikštelės, toliau nueina už stebėjimo kameros ribų (e. b. l. 155-157).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Ivonos Strumilės tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini)yra UAB „(duomenys neskelbtini)” maisto prekių parduotuvė, kurioje buvo neteisėtai atlikti keturi mokėjimai: 2024 m. vasario 8 d. 12.03 val. – 7,05 eurų; 12.04 val. – 18,20 eurų; 12.05 val. – 4,70 eurų; 16.27 val. – 10,28 eurų. Prie parduotuvės pastato sienos yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreiptą į pagrindinį kelią, įėjimo į parduotuvę duris. Susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)” atsakingu asmeniu M. A. (nurodytas telefono numeris), pastarasis paaiškino, kad vaizdo stebėjimo kamera yra neveikianti ir įrengta prevenciškai kaip muliažas dėl vagysčių užkardymo iš parduotuvės (t. 1, e. b. l. 147-150).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Ivonos Strumilės tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus reikalaujamus parduotuvių vaizdo įrašus ir juos peržiūrėjus, nustatyta, kad vyriškos lyties asmuo, pasinaudojęs nukentėjusiosios A. D. banko kortele atitinka asmenį, nurodytą pareiškėjos kaip sesers sūnų M. K. (nurodytas asmens kodas), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 199).
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad M. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. D. parodymai, liudytojos V. K. parodymais, banko sąskaitos išrašų bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Remiantis išdėstytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad M. K., 2024 m. vasario 8 d. nuo 12.03 val. iki 18.18 val., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Seb” bankui priklausančią bekontaktę mokėjimo kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini), išduotą A. D. vardu, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas. Taip pat jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2024 m. vasario 8 d. nuo 09.00 val. iki 2024 m. vasario 8 d. 11.00 val., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas V. P. priklausančiame name, iš A. D. striukės kišenėje buvusios piniginės, pagrobė A. D. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią bankui AB „Seb”, kurią naudojo ir finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, bei laikė iki 2024 m. vasario 8 d. tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne anksčiau kaip 18.18 val., kol ji buvo grąžinta A. D. ir tokiu būdu neteisėtai disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone. M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
IV. Bausmės skyrimas
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam M. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdyti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamasis pasinaudojo svetima mokėjimo kortele iš savanaudiškų paskatų), į M. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybės, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų veikų ir gailisi ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – anksčiau teistas du kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, vykdantis individualią veiklą.
Išdėstytos aplinkybės bei kaltinamojo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. K. nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo veiksmus vertina kritiškai, savo noru atlygino padarytą žalą, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesių laikotarpiui, paskiriant M. K. intensyvią priežiūrą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi bei įpareigojant tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 50 parų.
M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. K. (M. K.) subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. (M. K.) paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti devyniems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatyti, kad M. K. (M. K.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Įpareigoti tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.