- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 1-135-369/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- B. D.
- Kaltinamasis
- J. V.
- Advokatai
- Mansuras Muksin, Gediminas Bukau
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V., 2010-06-28 apie 8.43 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį Toyota Corolla, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiuodamas Lukiškių gatve, link Vasario 16-osios g., Lukiškių-Tumo-Vaižganto g. sankryžoje, Vilniuje, buvo neatsargus bei neatidus ir artėdamas link per gatvės važiuojamąją dalį ėjusiosios pėsčiosios B. D., laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio ir partrenkė B. D., kuriai dėl patirtų kūno sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 134 punktų reikalavimus ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis J. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-06-28 apie 9.00 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį Toyota Corolla ir važiuodamas Lukiškių gatve, Vilniuje, Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta nukentėjusioji, nes ji ėjo ne per pėsčiųjų perėją ir neįsitikinusi, ar tuo metu gatve nevažiuoja transporto priemonės. Kaltinamasis teisme pripažino, kad jo matomumą ribojo gatvėje važiavusios kitos transporto priemonės bei akino į akis švietusi saulė, todėl jis laiku nepastebėjo per gatvę ėjusios moters ir ant jos užvažiavo. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 3054/10(01) matyti, kad J. V. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo (b. l. 46-47).
Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. D. paaiškino, kad 2010-06-28 apie 8.00 val. ryte pėsčiomis ėjo J. Tumo – Vaižganto gatve į darbą. Priėjusi gatvių sankryžą, ji apsidairė ir nematydama Lukiškių gatve važiuojančių ar iš Tumo – Vaižganto gatvės į šią Lukiškių gatvę sukančių automobilių, įžengė į gatvės važiuojamąją dalį. Ji ėjo neskubėdama, normaliu žingsniu. Baigiant pereiti gatvę, pajuto smūgį ir suprato, kad ant jos užvažiavo automobilis. Dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė tam tikrus nepatogumus, todėl prašė iš kaltinamojo priteisti 12.540 litų moralinei, neturtinei žalai atlyginti, nes UAB „BTA Draudimas“ jai atlygino tik dalį – 2460 litų neturtinės žalos, bei 1500 litų už jai suteiktą teisinę – advokato pagalbą.
Specialisto išvadoje Nr. G2957/10(01) konstatuojama, kad B. D. nustatytas šeivikaulio lūžis kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymas trunka ilgiau nei 10 dienų. Pirminis smūgis galėjo būti į dešinės blauzdos sritį (b. l. 24-25).
Apklausta teisme liudytoja T. R. – L. paaiškino, kad 2010-06-28 ryte, ėjo J. Tumo - Vaižganto gatve, nuo Goštauto gatvės pusės. Išgirdusi riksmą pakėlė akis ir pamatė, kad moterį pertrenkė automobilis. Nuo smūgio moteris užkrito ant automobilio variklio gaubto ir nukrito ant žemės. Liudytoja prašė teismo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais, kurie nagrinėjant teisme buvo pagarsinti, teigdama, kad nuo įvykio praėjo daug laiko ir šiuo metu ji nebeprisimena visų aplinkybių.
Specialisto išvadoje Nr. 11-2296(10) konstatuota, kad automobilio vairuotojas J. V., važiuodamas jo paties nurodytu apie 20 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios B. D., ėjusios jam iš kairės, pertrenkimo net ir neintensyviai stabdydamas savo vairuojamą automobilį Toyota Corolla. Pėsčioji B. D. į kitą Lukiškių gatvės važiuojamąją dalies pusę privalėjo eiti sankryžoje pagal šaligatvio liniją, prieš įžengdama į važiuojamąją dalį įsitikinusi, kad tai saugu. Automobilio Toyota Corolla vairuotojas J. V., artėdamas prie per kelią važiuojamąją dalį einančios pėsčiosios B. D., privalėjo lėtinti savo vairuojamos transporto priemonės greitį. Jo veiksmai – artėdamas prie per kelio važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios B. D., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, dėl ko partrenkė pėsčiąją, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (b. l. 18-21).
Specialisto išvados aprašomoje dalyje pažymėta, kad pėsčioji B. D. kelio važiuojamąją dalimi iki pertrenkimo vietos nuėjo nemažesnį 5,6 metrų atstumą ir tuo metu kai ji įžengė į Lukiškių gatvės važiuojamą dalį, link jos artėjęs J. V. vairuojamas automobilis Toyota Corolla nuo jos buvo apie 25.5 – 32.0 metrų atstumu ir net nebuvo įvažiavęs į Tumo – Vaižganto gatvės važiuojamąją dalį (b. l. 19-20).
Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neigė savo kaltę, teigdamas, kad dėl įvykusio įvykio ir jo pasekmių kalta neleistinoje vietoje ir neatsargiai per gatvę ėjusi B. D.. Kaltinamasis pripažino, kad važiuojant per T. Vaižganto – Lukiškių gatvių sankryžą bei įvažiuojant į Lukiškių gatvę, jo matomumą ribojo kitos gatvėje buvusios transporto priemonės bei akino į akis švietusi saulė, tačiau jis toliau vairavo automobilį. Jis pripažino, kad visiškai nematė per gatvę ėjusios moters. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. V. tinkamai neįvertino susidariusios situacijos ir užvažiavo ant pėsčiosios. Kaltinamasis neneigė, kad kilusiam eismo įvykiui įtakos galėjo turėti ir tai, kad automobilį vairavo po naktinio budėjimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. V., vairuodamas automobilį Toyota Corolla ir važiuodamas Lukiškių gatve, Vilniuje, buvo neatidus ir neatsargus, tinkamai nestebėjo jį supančios aplinkos, laiku nesumažino pasirinko greičio, nestabdė vairuojamo automobilio ir pertrenkė Lukiškių gatvės važiuojamąją dalį bebaigiančią pereiti pėsčiąją – B. D.. Jo kaltę patvirtina B. D., T. R. – L. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta specialisto išvada dėl eismo įvykio mechanizmo ir jo kilimo priežasties. Tai, kad autoavarijos metu B. D. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 134 punktų reikalavimus ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
J. V. pateiktame kaltinime nurodyta, kad autoavarija įvyko 2010-06-20 apie 8.43 val., nors iš tikrųjų ji įvyko 2010-06-28 apie 8.43 val.
Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 str. prasme leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, tik patikslinant įvykio datą, iš esmės nekeičiamos, juolab, kad byloje esantys kiti faktiniai duomenys, įvykio vietos protokole, specialistų išvadose, kaltinamojo ir liudytojų apklausose nurodyta teisinga įvykio data – 2010-06-28. Autoįvykio datos patikslinimas neišplečia kaltinimo apimties ir jos nesiaurina. Todėl teismas mano, kad kaltinimo patikslinimas nuosprendyje jog autoavarija įvyko 2010-06-28, nesuvaržo kaltinamojo J. V. teisės į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas J. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
J. V. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 58), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59), turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra vedęs ir išlaiko šeimą. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis LR BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant J. V. bausmę – piniginę baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus, kad byloje nėra duomenų, jog anksčiau būtų baustas už LR Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas daro išvadą, kad netikslinga taikyti LR BK 42 str. 6 d, 68 str. 1 d. ir J. V. uždrausti naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.
Nukentėjusioji B. D. pareiškė 12.540 litų civilinį ieškinį neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Nukentėjusioji teigė, kad dėl eismo įvykio tam tikrą laiką buvo nedarbinga, patyrė stiprų fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Ji negalėjo savarankiškai judėti ir turėjo prašyti artimųjų bei draugų pagalbos, buvo sužlugdyti jos planai susiję su kelionėmis į kitas šalis bei darbu ir poilsiu gamtoje.
Teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Jai buvo padarytas kūno sužalojimas, tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl šių sužalojimų B. D. tapo nedarbinga, kad po patirtos traumos būtų žymiai pablogėjusi jos sveikata ar atsiradusios kitokios neigiamos pasekmės. Byloje yra duomenys, kad draudimo bendrovė UAB „BTA Draudimas“ atlygino jai patirtą turtinę žalą bei dalį moralinės žalos. Teismas, įvertinęs B. D. padarytų sužalojimų mastą, jų pasekmes, atkreipdamas dėmesį, kad ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją ir specialisto išvadoje yra pažymėta, kad pėsčioji B. D. į kitą Lukiškių gatvės važiuojamąją dalies pusę privalėjo eiti sankryžoje pagal šaligatvio liniją, prieš įžengdama į važiuojamąją dalį turėjo įsitikinti, kad tai saugu, taip pat į tai, kad draudimo bendrovė jai išmokėjo 2460 litų išmoką už patirtą neturtinę (moralinę) žalą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama iš J. V. priteisti 12.540 litų pinigų suma akivaizdžiai yra per didelė ir neadekvati jos patirtiems sužalojimams, gydymo trukmei bei turėtiems nepatogumams. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad B. D. priteistinas neturtinės (moralinės) žalos dydis turi būti sumažintas iki 3000 litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo J. V..
Nukentėjusiąją atstovaujantis advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ruošė procesinius dokumentus, rinko ir teismui pateikė rašytinius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios B. D. išleistos atstovavimo išlaidos 1500 litų (b. l. 106) yra realios jos atstovaujamo advokato atliktam darbui, nepažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl pilnai priteistinos iš kaltinamojo J. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str. teismas;
nusprendė:
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nubausti 16 MGL dydžio, t. y. 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) litų bauda.
Vadovaudamasis LR BPK 352 str. ir LR BVK 22 str. išaiškinti J. V., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą 2080 (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties) litų baudą jis privalo per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nukentėjusiosios B. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jos naudai iš J. V. priteisti 3000 (tris tūkstančius) litų.
Už nukentėjusiajai B. D. suteiktą teisinę – advokato pagalbą, iš J. V. priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.