- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- A2.8.-13-633/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. A.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant institucijos, surašiusios byloje administracinės teisės pažeidimo protokolą, - Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato, atstovui A. B., traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens V. A. gynėjui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. A. administracinės teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2012-06-20 apie 09.30 val. Karalių km Vilkaviškio r. sav. G. A. įmonės vardu registruoto, tačiau faktiškai E. B. valdomo, automobilio „VW LT-35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbule, metalinėse statinėse (kilnojamose talpyklose) kaip fizinis asmuo savo reikmėms laikė 53,30 litro 208,93 Lt (1,6 BBND) vertės dyzelino (degalus), nesaugodamas ir neturėdamas jo įsigijimo dokumentų, todėl pažeidė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystųjų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ (toliau, - taisyklių) 5 ir 18 punktų reikalavimus.
Tokiu būdu V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau, - ATPK) 163² str. 1 d. Teismas pagal LR ATPK 284 str. 2 d. nuostatas pakeičia protokole klaidingai padarytą nuorodą į pažeisto ir atsakomybę numatančio teisės akto – taisyklių, punktus (iš 12-o į 5-ąjį kartu su 18-uoju), pati kaltinimo esmė protokole atskleista (nurodyta) tinkamai, aiškiai ir suprantamai, - dyzelino laikymas, nesaugant ir neturint įsigijimo dokumentų, teismo vertinimu, toks faktas bylos duomenimis pakankamai įrodytas, jis (degalų laikymas) nėra ginčijamas ir paties traukiamo atsakomybėn asmens, taigi, pakeisdamas aptariamą nuorodą, teismas leistinai ištaiso protokolą surašiusio pareigūno rašymo apsirikimo klaidą. Teismas taip pat perkvalifikuoja V. A. veiką iš protokole jam inkriminuotos sunkesnės straipsnio 3-iosios dalies į švelnesnę 1-ąją dalį, kadangi, kaip bus pagrįsta žemiau, bylos duomenys nepatvirtina V. A. tokiu pačiu neteisėtu būdu (nesaugant ir neturint įsigijimo dokumentų) laikius ir likusį jam protokole inkriminuotą 371,70 litro dyzelino kiekį. Traukiamo atsakomybėn V. A. veika byloje turi būti kvalifikuojama, kaip jau spręsta, pagal ATPK 163-2 str. 1 d., kadangi neteisėtai (nesaugant ir neturint įsigijimo dokumentų) laikyto kilnojame talpykloje dyzelino kiekis buvo didesnis nei 40 litrų, bet neviršijo 450 litrų, o jo vertė mažmeninės prekybos rinkoje (208,93 Lt) nesiekė 2 BBND (260 Lt).
Traukiamas atsakomybėn asmuo V. A. kaltu byloje neprisipažino, - pripažindamas laikęs su E. B. žinia jo valdomo automobilio kėbule, statinėse 425 litrus dyzelino, tvirtino, jog visam šių degalų kiekiui saugojo, turėjo ir pateikė prie bylos įsigijimą
patvirtinančius dokumentus, - fiskalinius kasos aparto čekius, pastarieji buvo atspausdinti būtent jo įgytam ir laikytam dyzelinui jo pirkimo degalinėje momentu (b. l. 32).
Nors traukiamas atsakomybėn V. A. nepripažįsta, jog 53,30 litro daliai bendrai laikyto 425 litrų dyzelino įgijimo dokumentų nesaugojo ir neturėjo, jo paaiškinimai šioje dalyje aiškiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų objektyvesnio pobūdžio, todėl vertinamų patikimesniais, duomenų visuma, ši V. A. paaiškinimų dalis teismo vertinamas siekiu visiškai išvengti atsakomybės. Byloje V. A. pateikė dyzelino įsigijimo dokumentus,-kasos aparato fiskalinius čekius, išviso 449,70 litro kiekiui (b. l. 33-34), kurie buvo apibendrinti policijos įstaigos tyrėjo analitinėje pažymoje-lentelėje (toliau, - lentelėje, (b. l. 35-36). Bylos duomenys : lentelės eilutėse Nr. Nr. 4, 8 ir 13 įrašytų čekių duomenys apie šių degalų pirkimo sandorių metu panaudotas nuolaidų korteles, UAB „Lukoil Baltija“ pažyma, UAB „Automa“ pažyma, V. L.-Brazulevič ir R. N. rašytiniai paaiškinimai (b . l. 42, 55, 62 ir 66), patikimai paneigia V. A. paaiškinimus apie šių trijų konkrečių fiskalinių kasos aparto čekių sąsajumą su jo laikytais degalais, kitaip tariant, šie duomenys pakankamai įrodo, kad minimi čekiai buvo atspausdinti perkant visai kitus degalus ir visai kitų asmenų, o ne V. A., o kartu ir tai, kad tokiai daliai (78 litrams) dyzelino įgijimo dokumentų nesaugota ir neturėta. Iš bendro pateiktuose dokumentuose atvaizduoto degalų kiekio, 449,70 litro, atėmus nesusijusiais čekiais atvaizduotąją dalį, 78 litrus, lieka 371,70 litro kiekis, arba 53,30 litro be įsigijimo dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Be likusios, neatmestos, dalies traukiamo atsakomybėn asmens V. A. paaiškinimų, jo kaltė teismo pripažįstamo byloje įrodytu jo administracinės teisės pažeidimo (kaltinimo) apimtyje yra pakankamai įrodyta šiais bylos duomenimis : protokolą surašiusios institucijos atstovo paaiškinimais, teismo posėdyje liudytojais apklaustų G. A., E. B. ir A. Ž. paaiškinimais, rašytiniu V. G., laikiusios degalus kartu su V. A., paaiškinimu, taip pat jau minėtų trijų kasos aparato fiskalinių čekių duomenimis, analitine policijos tyrėjo pažyma-suvestine lentele apie bendrą degalų kiekį ir pirkimams naudotas identifikuotas nuolaidų korteles, - šių duomenų visuma patikimai ir nenuginčytai įrodo, jog 53,30 litro dyzelino dalis V. A. buvo laikyta be įgijimo dokumentų, nors tokių imperatyviai reikalauja taisyklių 5.1 punktas kartu su 18 punktu (III. „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų laikymo reikalavimai“).
Teismas sprendžia, jog faktiniai šios bylos duomenys nepatvirtina visos kitos likusios administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto V. A. kaltinimo dalies, t.y. kad jis be įsigijo dokumentų laikė ir likusią 371,70 litro (425 – 53,30) dyzelino dalį. Pirma, byloje V. A. yra nurodęs (b. l. 32), jog dviejose metalinėse statinėse, buvusiose automobilio kėbule, dyzelinas, kurio bendras tūris galėjo siekti ir 425 ltr., tikrai yra jo degalai, kuriuos savo reikmėms iki 2012 m. pavasario per kurį laiką kaupė ir laikė, o tam pritrūkus tinkamo vietos ir sąlygų namuose, E. B. sutikimu, 2012 m. pavasarį nusivežė ir persipylė į minėtas statines nevažiuojančiame automobilyje, pradžioje dyzelino buvę mažiau, likusią dalį jis po keliolika ar keliasdešimt litrų per keletą kartų atsivežė vėliau, papildomai jį pirkdamas pakeliui iš Lenkijos degalinėje Kalvarijos sav. teritorijoje. Antra, šią dalį V. A. paaiškinimų patvirtino teisme ir liudytojais apklausti G. A. bei E. B., kita vertus, įrodymų, kurie paneigtų šiuos esminius duomenis, - degalų priklausomybę V. A., jų įgijimo, o vėliau ir susandėliavimo kilnojamose talpyklose laiką, taip pat įgijimo aplinkybes (kad dyzelinas buvo nupirktas degalinėse Lietuvoje), byloje nėra. Taigi, asmens, kuriam surašytas protokolas, versija byloje, kuri pati patvirtinta dviejų liudytojų parodymais, jokiais kitais faktiniais duomenimis (įrodymais) byloje nėra paneigta. Trečia, dyzelino savininkas V. A. į bylą yra pateikęs išviso 16 vnt. fiskalinių kasos aparato čekių, teismas tris iš jų aukščiau motyvuotai pripažino nesusijusiais su šios bylos degalais ir nepatvirtinančiais 53,30 litro dyzelino įgijimo teisėtumą. Tačiau policijos įstaigos tyrėjo ir visi likusieji 13 vnt. čekių (371,70 ltr.) buvo įvertinti kaip nesusiję su šia byla, - išduoti ne šiems
degalams, pateikti savininko melagingai, siekiant išvengti atsakomybės (b. l. 35-36). Teismas sprendžia, jog tokioms kategoriškoms išvadoms bylos faktiniai duomenys pagrindo neduoda, - fiskaliniai čekiai, kaip įrodymai, atmesti remiantis prielaida, kuriai konkrečių įrodymų nesama. Taip, teismas sutinka, kad tam tikrų abejonių aptariamų čekių kilmė ir priklausomybė kelia (pirkta keliolika kartų, skirtingais 16,61-45,05 ltr. kiekiais, kitoje savivaldybėje esančioje degalinėje, kai to paties degalinių tinklo operatoriaus prekybos taškų (degalinių) esama ir vietoje Vilkaviškyje), tačiau nei viena iš jų, nei visos paimtos kartu nepašalina objektyvios galimybės, kad bylai reikšmingi degalai (371,70 ltr.) visgi galėjo būti įgyti būtent pagal pateiktus į bylą čekius. Panašiai spręstina ir dėl šiuo metu nebeįskaitomų kai kurių čekių dalių (įrašų), - už jų tinkamą kokybę pirmiausiai yra atsakingas operatorius-pardavėjas, o ne pirkėjas, žinoma, privalėdamas būti pakankamai rūpestingu ir atidžiu, dokumentą privalėdamas išsaugoti ir degalų laikymo pabaigos, pirkėjas taip pat turi rūpintis, jog dokumentas išliktų tokios būklės, kad būtų įmanoma jį perskaityti bet kada iki jis pabaigs degalus, tačiau esama situacija neįrodo nei kad šie čekiai nesusiję su šiais konkrečiais degalais, nei kad V. A. kokiais tai sąmoningais ir neteisėtais veiksmais pats padarė juos iš dalies nebeįskaitomais. Ketvirta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal savo prigimtį yra baudžiamasis procesas, kuriame įrodinėjimo našta tenka bylą pradedančiai institucijai, o traukiamam atsakomybėn asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija. Pastarosios, kaip vieno pagrindinių teisinio reguliavimo demokratinėje visuomenėje principų, esmė reiškia, jog asmuo gali būti pripažintas kaltas dėl vieno ar kito teisės pažeidimo tik tuomet, kai jo kaltę pakankamai ir patikimai patvirtina leistini ir susiję su byla įrodymai, ir atvirkščiai, kai įrodymų tokiam konstatavimui nepakanka, visos dėl kaltinimo kilę abejonės turi būti aiškinamos ir sprendžiamos ne kaltinimo, tačiau apkaltinto asmens naudai. Kadangi ir likusi (įrodyta) kaltinimo dalis V. A. užtraukia administracinę atsakomybę, byla negali būti nutraukiama, o pati veika perkvalifikuotina pagal švelnesnį baudžiamąjį administracinį įstatymą.
V. A. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad teisės pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnis, atsižvelgiant į neteisėtai laikytos prekės kiekį ir vertę, buvo jau kiek didesnis nei rūšinės tokio teisės pažeidimo sudėties lygmuo (vidurkis), kita vertus, traukiamas atsakomybėn V. A. anksčiau administracinėmis nuobaudomis baudžiamas nebuvo, jis vedęs, gyvena šeimoje, patyręs sunkią galvos traumą ir bent kol kas yra visiškai nedarbingas, jam paskirtina dar kiek mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis dydžio administracinė nuobauda - 180 litų bauda su prekių, - neteisėtai laikytos prekių dalies, - 53,30 litro dyzelino, konfiskavimu. Visi kiti bylos teisenai užtikrinti laikinai sulaikyti daiktai : automobilis, talpos, siurblys su žarnomis, sugrąžintini savininkams ar teisėtiems valdytojams, kadangi ATPK 163-2 str. 1 dalyje įstatymų leidėjo yra numatyta kaip galima tik pačių neteisėtai buvusių civilinėje apyvartoje prekių konfiskacija, taigi, kitų daiktų konfiskavimui, kaip papildomai administracinei nuobaudai, nėra juridinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 30² , 163² str. 1 d., 286, 287, 288, 291-293, 313 str.str., teismas
nutarė:
V. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), už padarymą administracinės teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATP kodekso 163² str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš 163-2 str. 3 d.), paskirti administracinę nuobaudą – vieno šimto aštuoniasdešimt litų (180 Lt) baudą su prekių – 53,30 litro dyzelino, konfiskavimu.
Kitus bylos administracinei teisenai užtikrinti laikinai sulaikytus daiktus : automobilį, talpas, siurblį su žarnomis, nutarimui įsiteisėjus, policijos įstaigą įpareigoti grąžinti savininkams ar teisėtiems valdytojams.
(Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 6030).
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.
Įvykdęs nutarimą (sumokėjęs baudą) asmuo per tą patį 40 dienų terminą privalo pateikti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje, - Vilkaviškio rajono policijos komisariatui, įvykdymo įrodymą (kvitą, mokėjimo nurodymą ar kt.).
Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.