- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-787-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05177-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-787-755/2014
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6166-837/2014 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo, nustatyti nepilnametės dukters V. K., gim. 1999-10-10, gyvenamąją vietą su motina S. K., priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės bei 1000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, taip pat padalinti santuokos metu įgytą turtą. Nurodė, kad atsakovas nebuvo lojalus, jos negerbė, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, žiauriai elgėsi ne tik su ja, bet ir su nepilnamečiais vaikais, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra linkęs smurtauti, kas ypač turi neigiamos įtakos nepilnametės dukters sveikatai ir jos psichologinei būsenai, dažnai vartoja alkoholį, ilgą laiką neteikia dukrai jokio materialinio išlaikymo, grasina parduoti už ieškovės motinos dovanotas lėšas įgytą automobilį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, areštuoti atsakovo vardu registruotą automobilį Opel Vectra Station bei įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, uždraudžiant jam gyventi kartu su ieškove bei nepilnamete dukra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., gim. 1999-10-10, po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2014-08-14) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje. Areštavo atsakovo vardu registruotą automobilį Opel Vectra Station, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausdamas atsakovui areštuotą daiktą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Kitoje dalyje prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, jog prie bylos pridėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius patvirtina vieną atvejį, kai atsakovas, būdamas neblaivus, panaudojo smurtą nepilnametės dukters atžvilgiu, tačiau pagal šį nutarimą daryti išvadą, kad atsakovas pastoviai smurtauja, nėra pagrindo. Laikė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nėra pakankamai motyvuotas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-14 nutartį dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium – pakeisti ir šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovei dovanotas ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl jokie atsakovo interesai, įpareigojus jį gyventi skyrium, nebūtų pažeisti. Priešingai, netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės bus grubiai pažeisti ieškovės ir nepilnametės dukters interesai. Atsakovas nuolat vartoja psichologinį smurtą – žemina, įžeidinėja, išvadina įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Visa tai vyksta nepilnametės dukters akivaizdoje, kas sukelia jai neigiamus išgyvenimus. Po smurto panaudojimo ir agresyvaus atsakovo elgesio namuose dukra bijo viena pasilikti. Atsakovas nevengia įžeidinėti ir nepilnametę dukrą, kuri yra priversta gyventi jai nesaugioje, įtampą keliančioje aplinkoje. Be to, po to, kai atsakovui buvo įteikti procesiniai bylos dokumentai ir jis sužinojo apie ieškovės kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, įtampa namuose tik padidėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, nors namas pagal viešųjų registrų duomenis formaliai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau šiame name šalys su nepilnamečiais vaikais gyveno nuo 2004 metų, nuo 2006 m. šiuo adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Per dešimt metų namą kartu su ieškove įrengė ir rekonstravo, jo vertė išaugo tris kartus, todėl teismui teiks priešieškinį ir prašys šį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jam nuolat priekaištavo, užkabinėjo, įžeidinėjo, provokavo, be jokio pagrindo kvietė policijos pareigūnus, melagingai pranešė apie nebūtą nusikalstamą veiką, todėl, neapsikentęs tokio ieškovės elgesio, jis pats išėjo iš namų ir šiuo metu laikinai gyvena pas tėvus. Tokiu būdu, taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nėra prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CK 3.65 str. įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 str. teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą V. K. gyventi skyrium, t. y. uždrausti jam gyventi su ieškove ir nepilnamete dukra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Tokiu savo prašymu ieškovė prašo taikyti CK 3.65 str. 2 d. 1 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Šiuo atveju nustatyta teismo teisė įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium atskirai nuo šeimos taikomas tik įstatyme nurodytais atvejais, tai yra kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikui ar kitam sutuoktiniui. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, ginčas yra dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės teigimu, atsakovas dažnai vartoja alkoholį, linkęs smurtauti, nuolat vartoja psichologinį smurtą ir panašiai. Tačiau aplinkybių, kad atsakovas atliko nurodytus veiksmus, apeliantė visiškai nepagrindė nei pateikdama ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirąjį skundą. Byloje, išskyrus ieškovės teiginius bei pridėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai elgtųsi su savo vaikais, naudotų prieš juos ar ieškovę fizinį ar moralinį smurtą. Nėra duomenų, kad atsakovas ieškovę ir vaikus persekiotų, keltų grėsmę jų saugumui. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nepaneigtas atsakovo atskirajame skunde nurodytas teiginys, jog šiuo metu jis laikinai gyvena pas tėvus ir ieško išsinuomoti būstą. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės prašymas yra ydingas ir ta prasme, jog reiškia faktinį atsakovo iškeldinimą iš gyvenamojo būsto, dėl kurio nuosavybės yra šalių ginčas sprendžiamas šioje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ginčo byloje pirmosios instancijos teismas yra priėmęs atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Apeliacinės instancijos teismas neneigia, jog esant ginčui dėl santuokos nutraukimo tarp šalių vyksta ginčai, galimai ir konfliktai, sutuoktinių santykiai yra įtempti, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium. Priešingai, nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, jog teismas, teisingai ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, priėmė teisėtą nutartį šioje byloje, t. y. atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl įpareigojimo atsakovą V. K. gyventi skyrium. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.