Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teismo nutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. (M. B.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Muris“ patikslintą ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (civilinė byla Nr. e2-3722-727/2026). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacine sistema (toliau – LITEKO), nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Klaipėdoje nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Muris“ ieškinį atsakovui M. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo darbo byloje pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-2154-991/2026). Teismo vertinimu, skirtinguose teismuose iškeltos bylos yra vienarūšės, jose dalyvauja tos pačios darbo teisinių santykių šalys, bylose pareikšti reikalavimai nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nurodė, kad tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išspręsti bylų sujungimo klausimą.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

4. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

5. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Muris“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, todėl prašo: 1) pripažinti ieškovo 2025 m. rugsėjo 2 d. atleidimą iš darbo pas atsakovę DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu; 2) nustatyti, kad ieškovas pas atsakovę į suvirintojo pareigas negali būti grąžintas; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš suvirintojo pareigų iki sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 373 Eur netesybas už vėluojamą išmokėti darbo užmokestį; 5) priteisti 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą; 6) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

6. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Muris“ ieškinį atsakovui M. B., kuriame UAB „Muris“ prašo pripažinti, kad: 1) šalių 2025 m. liepos 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 2025/27 nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo teisėtai nutraukta vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi; 2) nepriteisti iš ieškovės atsakovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. spalio 9 d.; 3) nepriteisti iš ieškovės atsakovui 105 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. spalio 9 d.; 4) ieškovei iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kadangi, ieškovės vertinimu, šalių sudaryta darbo sutartis, vadovaujantis DK 55 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtai nutraukta ir ieškovei nekyla pareiga sumokėti atsakovui pirmiau nurodytas išmokas.

7. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad prašomose sujungti bylose dalyvauja tos pačios šalys, abiejose bylose keliamas tas pats individualus darbo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir susijusių su darbo santykiais išmokų priteisimo. Be to, prašomose sujungti bylose šalys nurodo aplinkybes, kodėl nesutinka su tuo pačiu Darbo ginčų komisijos sprendimu. Pažymima, kad jeigu ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu (DK 231 straipsnio 6 dalis). Taigi, įvertinus aktualų teisinį reguliavimą bei siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti pirmiau minėtas civilines bylas, pripažintina, kad yra pagrindas sujungti jas į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Tokiu būdu išnagrinėjus šias bylas bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis).

8. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys paduotas anksčiau negu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl sujungiant šias bylas civilinė byla Nr. e2-3722-727/2026 prijungiama prie civilinės bylos Nr. e2-2154-991/2026.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3722-727/2026 ir Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose Klaipėdoje nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2154-991/2026, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-3722-727/2026 prie civilinės bylos Nr. e2-2154-991/2026.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3722-727/2026 perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams Klaipėdoje.