Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - pareiškėjui V. V., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos –Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato pareigūno 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 25N-109793-10/20-25-2-P-22 V. V. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 4 d., padarymą.

Nuobauda paskirta už tai, kad V. V. 2010-03-31 19.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo vedžiojo „Amerikiečių stafordšyro terjerų“ veislės šunį be antsnukio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 4 d. atsiranda už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytos veikos, padarytos asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, o minėto straipsnio 1-oji dalis numato, kad administracinė atsakomybė atsiranda už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimus. Ši teisės norma yra banketinė, t.y. elgesio taisyklė yra numatyta kitame teisės akte.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 red.) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punktas numato, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.

Tai, kad V. V. padarė minėtą nusižengimą nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 11-12), policijos pareigūnų A. G. ( b.l. 13), Z. R. ( b.l. 14), B. T. (15) tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų B. T., Z. R., A. G. parodymais.

Liudytoja B. T. (policijos pareigūnė) paaiškino, jog nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini). pastebėjo, kad asmuo vedžioja šunį su pavadėliu, be antsnukio. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas Z. R. (policijos pareigūnas) parodė, kad kovo 31 d. 19 val. važiavo (duomenys neskelbtini), prie 13 namo pastebėjo, jog asmuo veda šunį be antsnukio. Pareiškėjas paaiškino, kad antsnukio negali gauti, kad šuo geras. Pats pasakė šuns veislę. Liudytoja A. G. (policijos pareigūnė) parodė, kad važiuojant tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini) ties 13 namu, pastebėjo vyriškį vedantį ant pavadžio šunį be antsnukio. Surašant protokolą paklausus, kokios veislės šuo, pareiškėjas pasakė: Stafordšyras. Liudytojas S. V. parodė, kad pažeidimo nustatyme nedalyvavo, pateiktą administracinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pažeidėjui. Mano, kad pažeidėjas sąmoningai suklaidino pareigūnus nurodydamas šuns veislę, nes bulterjeras ir Stafordšyro terjeras panašūs, skiriasi tik snukiu, o pareigūnai nėra kinologai.

Teismas konstatuoja, jog netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, nes pareigūnai tik vykdė savo tarnybines pareigas. Jokių asmeniškumų arba kitokio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šiuos duomenis (liudytojų parodymus ir tarnybinių pranešimų duomenis) laiko nešališkais ir remiasi jais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje. Be to, šiuos duomenis patvirtina pažeidimo protokolo duomenys.

Tuo tarpu, V. V. nurodytos aplinkybės, kad prie Kauko laiptų ant žolės girdė šunį nuėmęs jam per mažą antsnukį, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, paremtos tik jo paties aiškinimu, prieštarauja objektyviais laikytiniems liudytojų parodymams, todėl vertinamos kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Tai, kad skundžiamame nutarime nurodyta šuns veislė – amerikiečių Stafordšyro terjeras, o pareiškėjo teigimu, jis turi vieną šunį –bulterjerą, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai ( b.l. 25-29, 47), teismas nelaiko pagrindu nutarimui panaikinti, nes ginčo atveju administracinės atsakomybės atsiradimui nei viena iš nurodytų šuns veislių nėra reikšminga. Pareiškėjo skundo motyvas, kad prekyboje nėra reikiamo dydžio antsnukio ir dėl to Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 p. reikalavimų jis nepažeidė, negali būti tapatinamas su minėtų Taisyklių nuostata ( jų 17 p.), kad šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, ir visa tai nepripažintina kaip pagrindas naikinti nutarimą.

Dėl šių aplinkybių visumos daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjo padarytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 red.) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punkto pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 110 str. 4 d. 2009-04-28 nutarimu Nr. 111208 pareiškėjas buvo baustas pagal ATPK 110 str. 1 d. už tai, kad 2009-03-31 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, prie Viešosios bibliotekos, vedžiojo be antsnukio „Bulterjerų“ veislės šunį.

ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti teisės pažeidimą padariusius asmenis bei siekti auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų – paskiriant švelnesnę nuobaudą būtų nepasiekti.

Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymą bei institucijos, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Kreipdamasis į teismą skundu pareiškėjas pateikė visus bylai reikšmingus įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdyje davė paaiškinimus. Tai leidžia teigti, jog klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pašalintos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2010-04-01, o skundžiamas nutarimas priimtas 2010-04-02, nėra esminė, dėl kurios nutarimas turėtų būti panaikintas.

Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato 2010 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 25N-109793-10/20-25-2-P-22, kuriuo V. V. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 4 d., padarymą, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.