Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. II-332-923/2017 pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 4 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus persiųstas M. Š. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kuriame prašoma pirmiau nurodytą nutarimą panaikinti ir grąžinti pareiškimą nagrinėti įgaliotai institucijai.

Administracinio nusižengimo byla pagal pirmiau paminėtą pareiškėjo M. Š. skundą paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjai Linai Lesinskienei, kuri 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą kartu su nepradėti administracinio nusižengimo teisenos nagrinėjimo dokumentais perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, prašydama spręsti klausimą dėl skundo perdavimo kitam apylinkės teismui. Nurodytas procesinis sprendimas grindžiamas svarbiu teisingumo interesu, t. y. asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas, užtikrinimu. Teisėja, atsižvelgdama į tai, kad administracinio nusižengimo padarymu įtariama I. J. dirba Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini), kad jos (duomenys neskelbtini) V. J. – yra Kauno apylinkės teismo teisėja, sprendė, jog nurodytos aplinkybės pareiškėjui gali kelti abejonių, ar Kauno apylinkės teisme dirbantys teisėjai jo teikiamo skundo atžvilgiu nėra susiformavę išankstinio, galbūt netgi negatyvaus ar priešiško pobūdžio nuostatų, kurių atsiradimą galėtų nulemti aukščiau nurodytos aplinkybės. Be to, pažymėjo, kad šios aplinkybės abejonių teismo nepriklausomumu ir visišku jo neutralumu galėtų sukelti ir objektyviam (pašaliniam), niekaip su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus, 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. Nurodytos nuostatos taip pat yra skirtos užtikrinti teisės į nešališką teismą įgyvendinimą.

Paaiškėjusios aplinkybės, kad administracinio nusižengimo padarymu įtariama I. J. Kauno apylinkės teisme, kuriame nagrinėtina byla pagal pareiškėjo M. Š. skundą, dirba (duomenys neskelbtini), kad ji yra šiame teisme dirbančios teisėjos V. J. (duomenys neskelbtini), pagal teisės analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio nuostatomis, taip pat pirmiau nurodytomis Teismų įstatymo nuostatomis, siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Remiantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas klausimą, kuriam apylinkės teismui perduoti nagrinėti bylą, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama nagrinėti tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas, antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamosios vietos, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, nėra pats didžiausias apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 299 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. II-332-923/2017 pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. V. 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.