Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovėms A. P., L. P. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės A. P. ir L. P. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui prašymus ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (8 b.l.) matyti, kad ieškovei J. P. nuosavybės teise priklauso butas / patalpa - butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo 1993 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-258 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 ( 4, 5, 6, 8 b. l.), būdama santuokoje su M. P.. Minėtu adresu, t. y.(duomenys neskelbtini), ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (13-14 b. l.). 1993-10-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir M. P. santuoką, sudarytą 1975-10-18 Ukrainos Respublikos, K. A. rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 113 (12 b. l.). M. P. mire 2008 m. kovo 10 d. ( 9,10 b. l.).

Nors nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1993 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (1969, Nr. 21-186), byla dėl šalių nuosavybės teisės į šį turtą gynimo spręstina pagal galiojančio Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (įsigaliojo 2001-07-01) (toliau - CK) normas bei vadovaujantis įtvirtintais teismo precedentais. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinė snuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kadsutuoktiniųbendroturtodalysyralygios (CK3.117straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1993 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-258 pagrindu pagalLietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 J. P. sumokant investicius čekius ir grynuosius pinigus. Santuoka tarp J. P. ir M. P. buvo sudaryta 1975-10-18, o nutraukta 1993-10-01. Taigi ginčo nekilnojamasis turtas įgytas esant santuokoje. Kol turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu jis išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Nuosavybės teisė įgyjama CK4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais, o CK3.87 straipsnyje nustatyta, jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatymų nustatyta prezumpcija buvo įtvirtinta Santuokos ir šeimos kodekso ( toliau- SŠK) 21 straipsnyje. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK. Anksčiau galiojusio SŠK 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Sutuoktinių turto pripažinimas asmenine nuosavybe SŠK detaliau nebuvo reglamentuotas. Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas, turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pagal CK 3.89 straipsnio nuostatas – asmenine sutuoktinių nuosavybe.

Įvertinus bylos esmę ir įrodymų visumą, nustatyta, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu ginčo nekilnojamasis turtas yra nepadalintas, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju nelaikytina, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi, kai M. P. mirė 2008-03-10 (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), nes nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai).Iš byloje pateiktų įrodymų nustayta, kad nutraukus santuoką, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdė, jais naudojosi kaip nuosavais ir disponuojo viena ieškovė. Iki pat mirties M. P., kaip nekilnojamojo daikto bendraturtis, nereikalavo atidalyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Jokių pretenzijų dėl buto nereiškė penkiolika metų po santuokos nutraukimo ,nesistengė pakeisti įrašo register dėl nekilnojamojo turto nuosavybės, kai ieškovė tuo tarpu butu rūpinosi, remontavo, išlaikė, mokėjo reikiamus mokesčius. Mirusio sutuoktinio dalis pereina jo paveldėtojams (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.11 straipsnis). Po buvusio sutuoktinio mirties pirmos eilės įpėdiniai liko jo vaikai A. P. ir L. P.. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Atsakovės taip pat neprieštarauja, kad ieškovei būtų pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 50.12 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog 50.12 kv. m. ploto butas / patalpa - butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.