- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2-356-867/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01476-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- L. V., R. V.
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- B. P., I. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir L. V. ieškinį atsakovei J. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo atlikti veiksmus ir procedūras, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. P., I. D., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) atidalinti jų 0,0503 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajonas, dalį ir sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)rajonas, suformuojant du atskirus kitos paskirties, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (skl. Nr. 1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos (skl. Nr. 2) žemės sklypus, pažymėtus sklypo projekto plane Nr. 1 - 0,1534 ha ir Nr. 2 - 0,6811 ha, pagal projekto rengėjo A. V. vykdančio individualią veiklą (pažymos Nr. 756346) parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) pripažinti jų teisę be bendraturtės J. S., sutikimo atlikti visus reikalingus sekančius veiksmus: vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, teikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti, projekto rengėjo A. V. parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, atlikti suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti visus suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)bei parengtų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo procedūras ir įregistruoti viešame registre; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui pritarimas gautas iš visų institucijų, taip pat ir žemės sklypo bendrasavininkų, išskyrus atsakovę. Nurodo, kad jie ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą projektui tvirtinti, atsakovei buvo siūlyta susipažinti su parengtais dokumentais, bet atsakovė tai daryti atsisakė, kadangi su atsakove susitarti nepavyko, todėl kreipiasi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad ji niekada neprieštaravo ieškovų ketinimui atsidalinti jų žemės sklypą, rengti projektą ar atlikti kitus jų nurodomus veiksmus, tokio prieštaravimo ir negalėjo pareikšti, nes jai iki pat šios bylos nebuvo žinoma apie ieškovų nurodomą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius. Tik gavusi teismo pranešimą apie pateiktą ieškinį šioje byloje ir nuvykusi į teismą, ji gavo ieškovų nurodomą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Susipažinusi su šio projekto sprendiniais pareiškia, kad ji neprieštarauja jo sprendiniams ir jo įgyvendinimui, tačiau mano, kad ieškovai nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes jie patys įstatymo nustatyta tvarka nepranešė apie projekto rengimą. Ieškovai kalbindavo ją klausimais, susijusiais su ieškovų žemės sklypo dalies atidalinimu, tačiau jokie su ieškovų siekiamu atsidalinimu susiję dokumentai jai nebuvo pateikti, nors ji ir prašė pateikti šiuos dokumentus. Ieškovas siūlė jai pavartyti kažkokius tai dokumentus tiesiog čia ir dabar, tačiau ji prašė pateikti šių dokumentų egzempliorių, kad ji galėtų ne tik juos pavartyti, tačiau ir išsamiai su jais susipažinti, pasitarti su kompetentingais asmenimis, ir priimti sprendimą dėl dokumentų turinio. Paprašius dokumentų kopijų jai buvo atsisakyta jas pateikti. Kadangi ji nežinojo šių dokumentų turinio ir teisinių pasekmių, ji parašų ir nedėjo. Nurodo, kad jeigu ieškovai būtų pateikę jai susipažinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra pridėtas prie ieškinio, ieškovai būtų gavę jos sutikimą ir pritarimą šiam projektui bei kitiems su tuo susijusiems veiksmams iš karto po to, kai ji būtų su juo susipažinusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovai patys nesielgė tinkamai, nebendradarbiavo su ja.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovų reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, nes atsakovė nepateikė ieškovams raštiško pritarimo projektui, taip pažeisdama bendraturčio teisę atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodo, kad ieškovai 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Projekto autorius A. V. parengė formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio sprendiniams pritarė ieškovai, atsakovė minėto projekto nederino, kito i žemės sklypo bendraturčiai projektą taip pat suderino. Parengtas projektas buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimui. Buvo pritarta teikimui tvirtinti su sąlyga, gavus visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų raštišką pritarimą arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
Tretieji asmenys B. P., I. D. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad į atsakovę buvo kreiptasi ne vieną sykį, todėl jam nebeliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą. Jis ėjo su dokumentais pas atsakovę, 2019 m. gegužės - birželio mėnesiais, tačiau atsakovė jų nepasirašė, nurodė, kad neturi laiko, teigė, kad turi pasitarti su advokatu. Paaiškino, kad jau perkant žemės sklypą, notarė vargo, nes atsakovė jos į namus neįsileido, todėl be jos parašo viskas ir tada buvo padaryta, tik notarė visa tai tvarkė. Viso į atsakovę jis kreipėsi tris sykius dėl parašo. Siūlė atsakovei susipažinti su projektais, siūlė jai pasidaryti kopiją projekto. Nurodo, kad jis pas atsakovę buvo atėjęs su originaliais dokumentais, juose buvo derinimo raštas, ant jo reikėjo atsakovės parašo, tačiau atsakovė nieko neėmė, jo neįsileido, bendravo per tvorą. Paaiškino, kad pirmą sykį jis pas atsakovę nuėjo jai apie tai nepranešęs, pati atsakovė jam liepė ateiti po savaitės ir jis nuėjo pas atsakovę, tačiau atsakovė vėl nepasirašė. Nurodė, kad jis iš pradžių kreipėsi į advokatą L. S., kuris jo žiniomis taip pat bandė susisiekti su atsakove, tai yra važiavo pas ją, tačiau nebuvo įleistas, tai buvo 2019 m. birželio mėnesį.
Ieškovė L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad į teismą kreipėsi, nes nori atsiskirti žemės sklypą, kad galėtų savarankiškai viską daryti, vienintelė atsakovė neduoda parašo. Nurodo, kad vyras ėjo pirmą kartą su dokumentais, tačiau atsakovė atsidariusi langą pasakė, kad ji turi pasitarti su vaikais ir advokatu ir liepė ateiti kitą kartą. Po savaitės jos vyras vėl nuėjo su dokumentais, ir atsakovė pasakė, kad ji nepasirašys. Jie kreipėsi į advokatą ir jos žiniomis advokatas vyko pas atsakovę, bet nepavyko susitikti. Atsakovės parašo neina gauti jau daugiau kaip pusę metų.
Atsakovė J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmą kartą, atėjęs ieškovas neprisistatė, pabarbeno į langą, 9 valandą vakaro, sako noriu atsiskirti, jokių dokumentų neturėjo ir nesiūlė. Praėjo dvi savaitės, vėl atėjo ir sako, aš noriu atsiskirti. Trečią kartą kai atėjo, pasakė, kad kai jis pateiks dokumentus, ji turės susipažinti, kad žinotų ką pasirašo, tada jis apsisuko ir nuėjo, nieko nepateikė. Gavusi iš teismo šaukimą, nuėjo į teismą, teismas atšvietė bylą ir tada ji nuėjo pas advokatą. Nepažįsta ieškovo, tik jo žmoną, kuri yra jos kaimynės B. P. duktė. Yra mačiusi ieškovą ankščiau. Nepamena ar gavo iš savivaldybės pranešimą, o jeigu ir gavo, tačiau ji jo nesureikšmino. Sutinka su projektu. Nurodė, jeigu ieškovai jai būtų pateikę projektą, ji būtų nuėjusi pas specialistą, kuris būtų paaiškinęs, ir tada būtų pasirašiusi. Joks advokatas ankščiau nebuvo atėjęs.
Trečiasis asmuo B. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad su atsakove po bendru stogu gyvena 48 metus, name yra trys gyventojai, žemės sklypai yra taip padaryti, kad visi turi bendrus praėjimus ir nuolatos kyla nesutarimai su atsakove. Dar 2012 - 2014 metais norėjo įsiregistruoti ūkinį pastatą ir pritrūko tik atsakovės parašo. Matininkas sutvarkė visus dokumentus, pateikė jai kopijas, ir šiai dienai atsakovė dar susipažįsta su šia byla, ir šiai dienai negali įregistruoti ūkinio pastato, nes atsakovė nepasirašo. Paaiškino, kad ieškovas nuo Domarko pareidamas parsinešė dokumentus, tai buvo vasarą, ir pabarškino atsakovei į langą, atsakovė pasakė, kad iškvies jam policiją. Ir taip kelis kartus, atsakovė vis tempė, sakė turi pasitarti su vaikais. Nurodo, kad vasarą, kai buvo atėjęs advokatas L. S. įėjo į vidų, ir išėjo, paklausė ar yra kaimynė, J. S. buvo namie. Nurodo, kad pirmo pokalbio tarp atsakovės ir ieškovo ji negirdėjo, o antrą pokalbį girdėjo, tada jie per langą kalbėjo su atsakove, jis davė pasižiūrėti dokumentus, tačiau ji jų neėmė. Trečią kartą ieškovas irgi buvo atėjęs pas atsakovę.
Trečiasis asmuo I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ne pirmą kartą susiduria su šia problema, ir pati buvo susidūrusi, kai reikėjo parduoti žemės sklypą, išgelbėjo tik notarė, nes atsakovė gera valia nesutiko pasirašyti. Buvo pareikalauta net notarę parvežti, ir ji darbo metu atvažiavo, ir porą valandų sėdėjo pas atsakovę. Paaiškino, kad atsakovė kaip visada niekur nepasirašo. Advokatą L. S. ji matė, jis klausė kur J. S., tuo metu ji buvo namie. Dokumentai jiems buvo atnešti, parodytas projektas, vyras vartė, žiūrėjo, pasirašė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. LM-3245, ieškovai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)rajone (e. b. I t., b. l. 60-68), o 2017 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. LM-3246, ieškovai jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 503/7314 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (e. b. I t., b. l. 69-77). Iš Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, 503/7314 dalis priklauso ieškovams, 1838/3657 dalis priklauso trečiajam asmeniui I. D., 260/1219 dalis priklauso trečiajam asmeniui B. P., o 1575/7314 dalis priklauso atsakovei J. S. (e. b. I t., b. l. 40-44). 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (e. b. I t., b. l. 81). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (5.1.22)-A5-3659 informavo žemės sklypo bendraturčius, tai yra I. D., B. P. ir atsakovę J. S., kad gavus L. V. ir R. V. prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Minijos g. 6, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, kurioje bus galimybė sekti elektroninių paslaugų teikimą, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Minėtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pranešimas atsakovei registruota pašto siunta įteiktas 2018 m. rugsėjo 13 d. (e. b. I t., b. l. 175-178; II t., b. l. 3-5; 13). 2018 m. spalio 4 d. tarp ieškovų ir A. V., buvo sudaryta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų sutartis dėl nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastrinių matavimų atlikimo (e. b. I t., b. l. 45). Projekto rengėjas A. V. parengė žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto sprendinius ir aiškinamąjį raštą. Projektas buvo suderintas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, Statybos ir kelių priežiūros skyriumi, akcine bendrove „Energijos skirstymo operatorius“, akcine bendrove „Telia Lietuva“ (e. b. I t., b. l. 10-59). Taip pat nustatyta, kad L. V., R. V., I. D., B. P. pasirašė pertvarkomos teritorijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, derinimo aktą, tikslu atidalinti L. V. ir R. V. 0,0503 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų (skl. Nr. 1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos (skl. Nr. 2) žemės sklypus. 0,0503 ha žemės sklypo dalis, priklausanti L. V. ir R. V., atidalinta pagal 2015 m. liepos 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ sudaryto žemės sklypo plane H1 indeksu nurodytus matmenis bei koordinates. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5544/0004:345, bendrasavininkė J. S. derinimo rašto nepasirašė (e. b. I t., b. l. 50). Projekto rengėjas A. V. prašyme dėl projekto sprendinių derinimo su žemės bendrasavininkais nurodė, kad dėl asmeninių nesutarimų su projekto iniciatoriais R. V. ir L. V., žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė J. S., atsisakė derinti projekto sprendinius, todėl projekto derinimą ir patikrą atliekančias institucijas prašė suderinti projekto sprendinius, o projektą patvirtinti tik gavus visų bendrasavininkių derinimus arba teismo sprendimą (e. b. I t., b. l. 51). 2019 m. gegužės 7 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos aktu Nr. (duomenys neskelbtini)8.16) pateikė išvadą, kuria pritarė teikimui tvirtinti projektą, su sąlyga: gavus visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų raštišką pritarimą arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas (e. b. I t., b. l. 37-38).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų iniciatyva vykdomas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas atidalinti ieškovų 0,0503 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo dalį ir sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu. Ieškovai nurodo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė suderinti ir pasirašyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, nenurodydama jokių argumentų, pagrindžiančių tokio nesutikimo teisėtumą, todėl teismo prašo atidalinti jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu ir pripažinti jų teisę be atsakovės J. S. sutikimo atlikti visus reikalingus veiksmus iki nuosavybės teisų įregistravimo viešame registre.
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su byloje esančiu projektu sutinka ir nurodė, kad jeigu ieškovai jai būtų pateikę projektą, ji būtų nuėjusi pas specialistą pasikonsultuoti, ir tik tada būtų pasirašiusi.
Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto atitikties teisės aktų reikalavimas ar kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems reikalavimams, ginčo esmė, - ar pagrįstai atsakovė atsisakė suderinti projektą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).
Nagrinėjamu atveju atsakovės nesutikimas suderinti projektą grindžiamas ne projekto ydingumu, o aplinkybe, jog ieškovai atsakovei nepateikė projekto susipažinti, t. y. nepateikė projekto kopijos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo nepažįsta, o pažįsta tik jo žmoną, t. y. ieškovę L. .V. yra mačiusi, ir kad ieškovas, atėjęs suderinti projekto, jokių dokumentų neturėjo ir nesiūlė. Tokius atsakovės paaiškinimus paneigia byloje esantys tiek ieškovų, tiek trečiųjų asmenų B. P. ir I. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie yra nuoseklūs, o juose nurodomos aplinkybės sutampa ir neprieštarauja viena kitai. Atsakovė iš esmės pati pripažino ir neginčijo ieškovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad ieškovas pas ją buvo atėjęs net tris kartus ir tai, kad ji nesutiko pasirašyti, motyvuodama tuo, kad ji turi pasitarti su vaikais ir advokatu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei jau 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo žinoma, kad ieškovų iniciatyva yra vykdomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracija registruotu pranešimu informavo atsakovę, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau -ŽPDRIS), esančią adresu www.zpdris.lt, kurioje bus galimybė sekti elektroninių paslaugų teikimą, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Minėtame rašte atsakovei kaip ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkams buvo nurodytas paslaugos užsakymo numeris ŽPDRIS-ZSFP-53119, kurio pagalba visi bendrasavininkai prisijungę prie ŽPDRIS galėjo susipažinti su visa projektine dokumentacija ir projekto eiga (e. b. I t., b. l. 175-178; II t., b. l. 3-5; 13). Atsakovei turint ŽPDRIS paslaugos užsakymo numerį tereikėjo prisijungti prie www.zpdris.lt tinklalapio ir suvedusi užsakymo numerį ji turėjo galimybę susipažinti su projekto dokumentacija, planais, aiškinaumuoju raštu, erdviniais duomenimis ir kita dokumentacija, nes visi dokumentai yra suskaitmenizuoti ir įkelti į šį tinklalapį, be to, šiame tinklalapyje įvedus paslaugos kodą nurodytas kabinetas ir net telefonas pasiteiravimui. Atsakovės argumentai, kad ji nieko nežinojo apie tai, kokį žemės sklypo atidalijimą ir kokie asmenys nori atidalinti, atmestini, nes atsakovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ir buvo parengtas projektas ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos dar 2018 m. rugsėjo 12 d. siųstas raštas Nr. (5.1.22)-A5-3659. Be to, teismo vertinimu atsakovė žinodama, kad ji yra žemės sklypo bendrasavininkė ji galėjo kreiptis į žemėtvarkos specialistus ar Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją siekdama išsiaiškinti jai rūpimą informaciją, tačiau ji to nepadarė, nors būdama pakankamai atidi ir rūpestinga galėjo ir privalėjo tai padaryti. Tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys, nurodė, kad bendraturčių santykiai yra konfliktiški dėl atsakovės asmeninių savybių, be to, tai ne pirmas kartas, kai bendraturčiams nepavyksta bendru sutarimu priimti sprendimų dėl bendro turto valdymo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2013 metais buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų B. P. ir V. P. ieškinį atsakovei J. S. dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir įpareigojimo pašalinti tvorą, trukdančią naudotis bendrąja daline nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, kad nuo pat pradžių jam buvo žinoma, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovai apie tai buvo informavę.
Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad prašymas iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių rašytinių įrodymų, kad siekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, nepateikė, ir nors byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovai atsakovei projekto kopijos neįteikė, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai, dėjo pakankamas pastangas, siekdami atskleisti visą esminę informaciją apie numatomą atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: tris kartus ėjo pas atsakovę, siekdami supažindinti atsakovę su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pažeidė pareigą suteikti atsakovei visą informaciją, kuri leistų jai tinkamai apsispręsti dėl sutikimo davimo, vien dėl to, kad atsakovei nebuvo įteikta projekto kopija. Be to, visa su projektu susijusi dokumentacija yra įkelta į internetinę erdvę www.zpdris.lt ir atsakovei buvo nurodytas paslaugos numeris, kurio pagalba ji galėjo ir šiuo metu gali sekti visą informaciją susijusią su žemės sklypo pertvarkymo projektu. Nurodyto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo išaiškinimo bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pati atsakovė nesiekė geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovais, ko pasėkoje, ieškovai privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovų patirtas 1 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 150,00 Eur žyminis mokestis, 1 500,00 Eur už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis),
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti ieškovų L. V. ir R. V. 0,0503 ha bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, dalį ir sujungti su jiems priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajonas, suformuojant du atskirus kitos paskirties, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija (skl. Nr. 1) ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių teritorijos (skl. Nr. 2) žemės sklypus, pažymėtus sklypo projekto plane Nr. 1 - 0,1534 ha ir Nr. 2 - 0,6811 ha, pagal projekto rengėjo A. V. vykdančio individualią veiklą (pažymos Nr. 756346) parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pripažinti ieškovų L. V. ir R. V. teisę be bendraturtės atsakovės J. S. sutikimo atlikti visus reikalingus sekančius veiksmus: vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo taisyklėmis, teikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti, projekto rengėjo A. V. parengtą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, atlikti suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti visus suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei parengtų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo procedūras ir įregistruoti viešame registre.
Priteisti ieškovams L. V. ir R. V. 1 650,00 Eur (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. S..
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.