- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-261-1092-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. U. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės policijos komisariato 2009 m. balandžio 29 d. surašė R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2009 m. balandžio 9 d., 20.15 val., Šilalės m., S. Dariaus ir S. Girėno g., ties 53 namu, vairuodamas automobilį Ford Orion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. B., jį apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais R. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 119 ir 234 punktų reikalavimus.
II.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarimu R. U. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.
Teismas padarė išvadą, kad R. U. kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta nukentėjusiojo S. B. parodymais, liudytojų G. L., E. B., V. B., V. B., A. A. parodymais, 2009 m. balandžio 10 d. eismo įvykio schema (b.l. 8), vaizdo lentelės (b. l. 20).
Teismas nurodė, kad liudytojos V. U. parodymai yra akivaizdžiai prieštaraujantys vieni kitiems. Teismas padarė išvadą, jog tai, kad V. U. parodymai apie tai, kad balandžio 10 d. ryte policijos pareigūnai apžiūrinėjo V. B. automobilį ir autobusiuką, o ne lengvąjį automobilį Mesedes Benz, pagrįstai leidžia abejoti jos parodymų patikimumu.
Liudytojas R. P. visiškai negali apibudinti asmens, vairavusio automobilį, nors šis po įvykio įėjo į namą prie kurio jisai rūkė. R. P. nurodė, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo. Visi kiti liudytojai nurodė, kad V. B. automobilyje buvo du asmenys. Todėl R. P. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir jais nesirėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad V. U. ir A. L. parodymai, I. A. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jie girdėjo ir matė po kiemą gazuojantį bei važinėjantį automobilį, tačiau maždaug tuo pačiu metu negirdėjo stipresnių garsų, t. y. smūgio ir pasijungusios signalizacijos yra nelogiški. Tyrimo metu nustatyta, kad R. U. automobiliu pavažiavo labai nedaug tik į priekį ir traukdamasis atgal atsitrenkė į S. B. automobilį.
Nukentėjusysis S. B., liudytojai A. A. ir E. B. paneigė R. U. parodymus dėl galimo jų suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį. S. ir E. B. nurodė, kad jie su kaimynais R. U. ir V. B. buvo pažįstami, su abiem mažai bendravo, todėl neturėjo pagrindo nepagrįstai apkalbėti R. U.. A. A. nurodė, kad jis kažkada yra turėjęs konfliktą su R. U., tačiau po to ne kartą buvo susitikę. Pagal liudytojos E. B. parodymus V. B. po įvykio pats perstatė automobilį į kitą vietą. Ir nors V. B. neigia po įvykio vairavęs, t. y. perstatęs automobilį į kitą vietą, dėl šių aplinkybių jis gali būti suinteresuotas, išvengti atsakomybės už vairavimo neblaiviam, tačiau jo parodymai dėl to, kad jo automobilį eismo įvykio metu vairavo R. U. visiškai sutampa su liudytojų E. B. ir A. A. parodymais. Teismo nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti liudytojų E. B., A. A. parodymais, bei liudytojo V. B. parodymais tiek kiek jie neprieštarauja E. B. A. A. parodymams.
Šalies argumentai
Nors liudytojai V. U., A. L., R. P. teisme parodė, o I. A. pareiškime nurodė, kad R. U. nuo 19 val. miegojo namuose, tačiau tokiais jų parodymais teismas nesirėmė, nes jie nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems bei nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to R. P. ir A. L. yra R. U. draugai, V. U. R. U. motina, o I. A. kaltinamojo sugyventinė, todėl teismas padarė išvadą, kad liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. suinteresuoti padėti R. U. išvengti atsakomybės už transporto priemonės sugadinimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos. Liudytojų V. U., A. L., R. P. parodymai bei I. A. pareiškimas neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų, todėl teismas jais nesirėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad R. U. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausiusio turto sugadinimą, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų R. U. neturi, tačiau nėra sumokėjęs 50 Lt baudos už pažeidimą, padarytą 2008 m. vasario 20 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Teismas paskyrė artimas vidurkiui pažeidimo sankcijoje numatytas nuobaudas.
III.
R. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas byloje surinktus byloje įrodymus vertino šališkai ir neobjektyviai. Teismas nesilaikė principo, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. B. parodymais, kadangi 2009 m. balandžio 10 d. ryte policijos pareigūnai jam nustatė 3,05 promilės girtumą. Teisė vairuoti V. B. yra atimta už vairavimą neblaiviam. Jo parodymai prieštarauja liudytojos E. B. parodydamas.
Liudytojas A. A. paaiškinimus davė tik 2009 m. balandžio 29 d. Be to, jis yra artimas pažįstamas V. B..
Nei V. B., nei E. B., būdami automobilių, kurie dalyvavo eismo įvykyje savininkai, policijos apie eismo įvykį nepranešė, nors teigia viską matę.
Iš V. B. ir S. B. paaiškinimų 2009 m. balandžio 10 d. matyti, kad tuo metu jie nežinojo kas konkrečiai sukėlė eismo įvykį.
Liudytojo G. L. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, prieštarauja jo tarnybiniam pranešimui.
R. U. nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis, kadangi apie kaltinimą sužinojo tik 2009 m. balandžio 29 d. surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą. Jam nebuvo sudarytos sąlygos duoti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga, nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai.
Teisė vairuoti transporto priemones R. U. yra labai reikalinga, kadangi prižiūri pirmos grupės invalidumą turinčią sugyventinę ir du mažamečius vaikus.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. visapusiškai išaiškino pažeidimo aplinkybes ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Teismas nustatė, kad R. U. 2009 m. balandžio 9 d., 20.15 val., Šilalės m., S. Dariaus ir S. Girėno g., ties 53 namu, vairuodamas automobilį Ford Orion, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. B., jį apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui neprivaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus. Eismo įvykį mačiusiųjų liudytojų E. B., V. B. ir A. A. parodymai yra nuoseklūs, atitinka paaiškinimuose (b. l. 10-11) nurodytas aplinkybes. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų E. B., V. B. ir A. A. parodymais, kad 2009 m. balandžio 9 d. 20.15 val., Šilalės mieste, S. Dariaus ir S. Girėno g., ties 53 namu, automobilį Ford Orion, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė R. U.. Apeliantas nenurodė aplinkybių, esant kurioms galėtų kilti abejonės dėl liudytojų E. B., V. B. ir A. A. parodymų objektyvumo. Liudytojai R. P. ir A. L. yra R. U. draugai, V. U. yra R. U. motina, o I. A. R. U. sugyventinė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie liudytojai gali duoti palankius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistas ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos jo teisės (b. l. 21), jis dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teikti paaiškinimus, prašymus, prašyti apklausti liudytojus. Šios ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo pažeistos. Liudytojais buvo apklausti asmenys, kuriuos nurodė R. U.. Teismo posėdžio metu kitų asmenų apklausti liudytojais R. U. neprašė.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, jog nei policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nekvalifikavo pažeidėjo padarytos veikos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, R. U. veikos kvalifikacija nekeičiama.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
R. U. apeliacinį skundą atmesti.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.