- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-1241-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03819-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovo A. S. ieškinys atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką - nustatyti, kad A. S. bendrauja su dukromis M. S. ir V. S. nepertraukiamai kas antrą savaitę, pasiimdamas dukras ir grąžindamas jas atsakovei jos gyvenamoje vietoje kiekvieną sekmadienį tarp 16-19 val.
3. Nurodė, kad ieškovas ir dukros dėl atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia neturi galimybių pilnavertiškai bendrauti. Atsižvelgiant į dukrų pageidavimą, prašo laikinai nustatyti maksimalią bendravimo su dukromis tvarką, numatančią, kad šalys su dukromis praleidžia paeiliui po savaitę. Šalys gyvena šalia dukrų ugdymo įstaigų ir būrelių.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. S. atsiliepimu nesutiko su ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną M. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinkamai nepilnamečiams vaikams M. S. – 450 Eur, V. S. – 400 Eur, iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, atsakovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų gyvenamąją vietą atitinkamai sekmadienį 19 val. A. S., atvykęs prie vaikų gyvenamosios vietos, neturi teisės įeiti į gyvenamąją namą, o privalo atvykęs telefonu arba SMS žinute informuoti motiną L. S., kad ji išeitų į kiemą vaikų palydėti/pasitikti; ieškovas turi teisę iš anksto suderinęs su atsakove bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį po vaikų ugdymo užsiėmimų, juos paimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 19 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, skype, viber, messenger programėlėmis ir t.t.) nuo 19.00 val. iki 20.30 val.; šalys turi teisę raštu susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, visapusiškai užtikrinant vaikų interesus; šalys, siekdamos įgyvendinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, privalo viena su kita bendradarbiauti ir kooperuotis; nepilnamečiams vaikams ir/ar vienam iš jų išreiškus nenorą būti ir bendrauti su tėvu ieškovu, tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimas nevyksta; ieškovas, negalintis vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti atsakovę SMS ar el. paštu.
5. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su atsakove, vaikai yra itin prisirišę prie motinos, vaikams gyvenant su atsakove, yra nusistovėjusi tam tikra jų dienotvarkė, įprastinė aplinka, kuri vaikams yra saugi ir stabili. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, priteistinas iš ieškovo laikinas išlaikymas vaikams. Nors ieškovo ryšys su vaikais šiuo metu yra labai silpnas, bet atsakovė nesiekia apriboti ieškovo galimybę bendrauti su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, jais rūpintis. Siekiant nepažeisti šalių vaikų esminių interesų palaikyti nuolatinį ryšį su abiem tėvais, užtikrinti stabilų ieškovo bendravimo grafiką su vaikais, nustatytinas atsakovės nurodyta laikina bendravimo tvarka.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas dėl šalių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad yra išklausytos vaikų nuomonės, todėl mano, kad taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones netikslinga, kaip ir nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nes vaikai nuolatinai gyvena kartu su atsakove, mergaitės nurodo, kad gerai sutaria su motina, jų tarpusavio ryšiai artimi, o atsakovės prašymas priteisti laikiną išlaikymą vaikams atitinka geriausius vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų M. S. ir V. S. laikinąją gyvenamąją vietą su motina L. S., priteisė iš ieškovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms M. S. ir V. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 327 Eur nuo 2025 m. kovo 25 d. iki sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Paskyrė atsakovę L. S. nepilnametėms M. ir V. priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis M. ir V. tvarką: A. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. A. S., atvykęs prie vaikų gyvenamosios vietos, neturi teisės įeiti į gyvenamąją namą, o privalo atvykęs telefonu arba SMS žinute informuoti motiną L. S., kad ji išeitų į kiemą vaikų palydėti/pasitikti; A. S. turi teisę iš anksto suderinęs su L. S., bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį po vaikų ugdymo užsiėmimų, juos paimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos pačios dienos 19 val.; A. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, skype, viber, messenger programėlėmis ir t.t.) nuo 19.00 val. iki 20.30 val.; šalys turi teisę raštu susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, visapusiškai užtikrinant vaikų interesus; šalys, siekdamos įgyvendinti A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, privalo viena su kita bendradarbiauti ir kooperuotis; nepilnamečiams vaikams ir/ar vienam iš jų išreiškus nenorą būti ir bendrauti su tėvu A. S., tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nevyksta; A. S., negalintis vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti L. S. SMS ar el. paštu.
Dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
8. Teismas nurodė, kad nors šiuo metu ginčo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nėra, tačiau šalims gyvenant skyriumi bei atsakovei reiškiant reikalavimus dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, siekiant teisinio apibrėžtumo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvens iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, kuris iš tėvų tvarkys vaikams mokamą išlaikymą uzufrukto teise, iš kur vaikai bus paimami laikinam bendravimui ir kur grąžinami. Todėl, siekiant užtikrinti tam tikrą vaikams įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, tikslinga laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
9. Teismas, atsižvelgdamas į MMA dydį, sprendė, jog 777,39 Eur suma yra būtina minimali suma, reikalinga vaiko poreikių tenkinimui, kuri mažintina pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir sudaro 654,89 Eur (777,39 Eur - 122,50 Eur), todėl kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis vaikui yra 327 Eur.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
10. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovo bendravimas su vyresniąja dukra M. yra komplikuotas, sprendė, jog ieškovo siūlomas bendravimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Todėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
11. Atsižvelgęs į šalių nepilnamečių dukrų išsakytas nuomones institucijos, teikiančios išvadą byloje specialistams, jos pateiktą išvadą, teismas sprendė, kad nepilnamečių šalių dukrų interesus geriausiai atitiktų tokia bendravimo tvarka, kai ieškovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, be nakvynės. Todėl atsakovės prašymą šioje dalyje tenkino iš dalies, nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą šeštadienį, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 20 val.
12. Teismo vertinimu, kiti atsakovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai gali būti tenkinami pilnai, įvertinus tai, jog yra numatyta, kad nepilnamečiams vaikams išreiškus nenorą būti ir bendrauti su tėvu, ieškovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nevyksta. Atsižvelgiant į mergaičių amžių, šis „saugiklis“ laikytinas pakankamu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2025 m. kovo 25 d. nutartį dalyse dėl laikino išlaikymo ir laikinos bendravimo tvarkos ir perduoti šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus.
13.2. Atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie dukrų poreikius, savo pajamas ir teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
13.3. Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl atsakovės nuteikinėjimo dukrų prieš ieškovą ir bendravimo ribojimo, neišklausė šalių, todėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos negalima laikyti pagrįsta, užtikrinančia vaikų ir atitinkančia šalių interesus. Teismas dukrų ir ieškovo bendravimą nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino iki minimumo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas išnagrinėjęs prašymus rašytinio proceso tvarka nepažeidė nei vienos iš šalių teisių, o tuo pačiu tai visiškai nelėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimo.
14.2. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, atsakovė, ypatingai šioje procesinėje stadijoje, neturi jokios pareigos teikti duomenis apie dukrų poreikius ar savo pajamas. Akivaizdu, kad dukrų normaliam vystymuisi reikalingas kur kas didesnis išlaikymas nei 327 Eur per mėnesį, tačiau teismas bent laikinai sureguliavo ginčo situaciją, o išsamūs duomenis apie šalių pajamas, dukrų poreikius bus analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Svarbu akcentuoti ir tai, kad išvadą teikiančioji institucija nurodė, kad abu tėvai, atsižvelgiantį į 2025 metais padidėjusią minimalią algą netgi turėtų teikti 388 Eur išlaikymą, kai tuo tarpiu teismas priteisė 327 Eur.
14.3. Šioje procesinėje stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl visos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl tariamo atsakovės dukrų nuteikinėjimo bus analizuojamos ir nagrinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, atsakovė niekada nenuteikinėjo dukrų prieš ieškovą, o priešingai - skatino ir skatina bendrauti dukras su tėvu. Gaila, bet pats ieškovas nededa pakankamai pastangų, kad susitikti pakalbėti dėl bendravimo su dukromis tvarkos ir atsakomybių aptarimo dalyvaujant psichologei, o apsiriboja visų kitų kaltinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Šalys pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, atsakovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis ir priteistu laikinu išlaikymu joms. Ieškovo vertinimu, teismas nebuvo aktyvus, priėmė nutartį nenustatęs reikšmingų aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo išspręsti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik tarpinį klausimą dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo, kuriam CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Be to, teismas vertino gautus tiek ieškovo, tiek atsakovės atsiliepimus, kuriuose argumentuotai išdėstytos šalių pozicijos, taip pat išvadą teikiančios institucijos nagrinėjamu klausimu pateiktą išvadą. Taigi, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą dėl netinkamai pritaikytų civilinio proceso kodekso normų.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė, kuria nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nesiaiškino dėl būtino išlaikymo vaikams dydžio ir šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, laikomi nepagrįstais.
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas orientaciniu. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo patvirtinta 2025 metais taikytina minimali mėnesinė alga – 1 038 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 777 Eur (atskaičius mokesčius), taip pat nustatytą reikalingo išlaikymo dydį sumažino pagal Išmokų vaikams įstatymą dukroms skirtas ir mokamas išmokas. Teismo nurodytas dydis - 654,89 Eur per mėnesį reikalingas kiekvienos nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jų amžių (15 m. ir 10 m.) yra realus, kurio, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakovė net neprivalo įrodinėti. Apeliantas jokių įrodymų, pagrindžiančių dukrų poreikių tenkinimui reikalingo dydžio per mėnesį, nepateikė. Pažymėtina, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl šalių nepilnamečių dukrų poreikių, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl orientacinio 1 MMA kriterijaus bei valstybės mokama išmoka vaikui ir pagrįstai priteisė iš apelianto laikinąjį išlaikymą – po 327 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Taigi, teismui sprendžiant dėl nurodyto pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo, prioritetas yra teikiamas būtent nepilnamečio vaiko interesams.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas dėl laikino šalių nepilnamečių dukrų ir ieškovo bendravimo tvarkos nustatymo, įvertino išsamias Institucijos, duodančios išvadą byloje, išvadas, šalių argumentus, bei pačių nepilnamečių vaikų nuomonę, išsakytą Institucijos, duodančios išvadą byloje, specialistams. Atsižvelgiant į nepilnamečių dukrų amžių (15 m. ir 10 m.), spręstina, kad jos sąmoningai paaiškino, su kuriuo iš tėvų jaučiasi geriau, bendravimo galimybes. Šiuo atveju turi būti tenkinami nepilnamečių vaikų interesai, tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes nustatyto laikino bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.
26. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos rūpintis nepilnamečiais vaikais vykdymą, jų ryšio su vaikais, elgesio ir kt., bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo, o nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad apeliantas kitaip vertina nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus nei pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. vaikų amžių, šalių santykius, bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka nepažeidžia nei vaikų interesų, nei šalių teisių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.