Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiai A. G., jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, išteisintajam A. M., jo gynėjui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. G. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo, BPK 212 str. 2 p. pagrindu A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. išteisintas, o nukentėjusiosios A. A. –G. ieškinys, atmestas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. M. 2000 m. rugsėjo 10 d. apie 02:30 val., Vasario 16 –osios gatvėje, esančioje netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, Vilkaviškio rajone, dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir už šio nusikaltimo padarymą nuteistam D. N. grasinant panaudoti fizinį smurtą ir pavartojus fizinį smurtą - prievarta kartu su kita nepilnamete nusitempus į nuošalią vietą ir nepilnametę A. A. (dabartinė pavardė G.) bei atlikus su ja prievartinius seksualinius ir lytinius santykius, bendrininkų grupėje su jais, grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą palaužęs pasipriešinimą, prieš nepilnametės nukentėjusios valią įvesdamas savo lytinį organą A, A. į burną bei prieš jos valią lytiškai su ja santykiaudamas, A. M. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir lytiniu būdais.

A. G. ( buvusi pavardė A.) kasacinį skundą patenkinęs iš dalies, 2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2011 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ir dėl esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, panaikinęs, bylą gražino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, motyvuodamas tuo, kad abiejų instancijų teismai konstatuodami, jog nukentėjusios lytinio ir seksualinio prievartavimo metu kaltinamasis buvo kitoje vietoje ir prievartinių santykių su ja atlikti negalėjo, kad jis pravardės „d“ neturėjo, kad abiejų nukentėjusių merginų ir kaltinamo duoti parodymai, vieni kitiems prieštarauja, nesugretinę jų tarpusavyje, akcentuodami detales, nepaisė esmės, priešpastatė nukentėjusių parodymams neįvertintus BPK 20 str. 5 d. pagrindu A. M. ir D. N. parodymus.

Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusios ir prokuroro skundai yra pagrįsti, išteisinamąjį teismo nuosprendį naikina ir priima naują apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių aplinkybių:.

2000 m. gruodžio 11 d. nutarimu, A. M. kaltinamuoju pagal 1961 m. BK patrauktas buvo dėl bendrininkų grupėje su D. N. ir dviem nenustatytais asmenimis, grasinant suduoti smūgius, padaryto nepilnametės A. A. išžaginimo (t.2, b.l. 41), o 2000 m. gruodžio 12 d. paskelbta jo ir D. N., paieška (t.2, b.l. 43).

2001 m. lapkričio 9 d. Vilkaviškio PK rašto prokurorui turinys rodo, kad gautais duomenimis, A. M. yra išvykęs į užsienį – Ispaniją ir tam kad paskelbti tarptautinę paiešką, jį sulaikyti ir suimti, turi būti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t.2, b.l. 45).

2001 m. lapkričio 12 d. Vilkaviškio rajono PK raštu prokurorui S. K. pranešta, kad iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo tarnybos gautais duomenimis, 2001 m. sausio 9 d. Ispanijoje sulaikyto A. V. rankų pirštų atspaudai atitinka A. M. pirštų atspaudus, esančius automatizuotoje daktiloskopinėje informacinėje sistemoje (t.2, b.l. 46).

Serologinės ir DNR laboratorijos rašto turinys rodo, kad nukentėjusios A. A. džinsinėms kelnėms esant sunaikintoms ir negalint iš ant jų buvusios spermos dėmės naujai išskirti DNR, ant kelnių rastos spermos dėmės priklausomybės kaltinamajam A. M. nustatymas, dėl šiuo metu taikomos kitokios atliekamų tyrimo metodikos, yra negalimas (t. 1, b.l. 37-38, 44, 49-50).

Teismo medicininės ekspertizės akto Nr. 329 duomenys rodo, kad iki įvykio nukentėjusi A. A. lytinių santykių nebuvo turėjusi ir lytiškai subrendusi nebuvo (t.1, b.l. 52).

A. M., duodamas parodymus, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2000 m. rugsėjo 10 d. su nukentėjusia A. A. nei seksualinių, nei lytinių santykių nėra turėjęs. Matė, kad įvykio metu nukentėjusią nusivedė „S“, kad kiti nuėjo jiems iš paskos. Jis, tuo metu, su N. K. nuėjo į kitą pusę, kur su N. K. su juo seksualinius santykius turėjo savo noru. Jis pravardės „D“ neturėjo. Tokia pravarde vadinamas buvo D. Š., kurį jis, išeidamas iš įvykio vietos, matė.

A. M. parodymų apie tai, kad įvykio metu jį oraliniu būdu savo noru patenkinti sutiko ir tenkino tik N. K. ir, kad su A. A. jis nei oralinių nei lytinių santykių neturėjo, nei viena iš žagintų ir prievartautų merginų, nepatvirtino.

Nukentėjusios A. G. (buvusi A.) parodymai rodo, kad 2000 m. rugsėjo 10 d. ją su N. K. pasivijo 3 jaunuoliai. Jų tarpe buvęs „M“, apkabinęs, į griuvėsius per prievartą vedėsi ją, o kiti du už parankių vedėsi N. K.. Į sakymus, kad jos abi nepilnametės, kad lytinių santykių nėra turėjusios, nereagavo, grasino. Ją žagino ir prievartavo vaikinai, vadinami „S“, „M“ ir vėliau atėjęs „D“, kurį atpažinusi iš nuotraukų sužinojo, kad tai kaltinamasis A. M.. Parodymų atpažinti iš nuotraukų, metu, ji atpažino ir mėnuliu vadintą D. N.. Trečio ją žaginusio ir prievartavusio asmens tarpe jai rodytų nuotraukų, nebuvo.

Liudytoja apklaustos N. A. (buvusi pavardė K.) parodymai rodo, kad 2000 m. rugsėjo 10 d. jai su nukentėjusia iš šokių einant į namus, jas pasiviję trys vaikinai, kurių tarpe buvęs ir mėnuliu vadinamas D. N., abi jas nusitempę į griuvėsius, išskyrė ir, nereagavo į sakymus, kad jos yra nepilnametės. Ją žagino ir seksualiai prievartavo „M, asmuo, vardu S. ir dar vienas asmuo. Matė, kad atėjęs yra dar vienas vaikinas, bet prie jos jis nepriėjo. Girdėjo sakant pravardę „D“. A. M. ją prievartavusių ir žaginusių vaikinų tarpe, nebuvo, su A. M. ji savo niekur nėjo, jis jai užsiimti su juo oraliniu seksu, nesiūlė, jos nežagino ir neprievartavo. Pabėgus nuo prievartautojų, nukentėjusi A. A. pasakojo, kad ją oraliniu ir lytiniu būdu prievartavusių vaikinų tarpe buvo ir vaikinas, vadinamas „D. Žino, kad A. A. atpažintas „D“ buvo A. M..

2000 m. spalio 24 d. parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas rodo, kad nukentėjusi A. A. (dabartinė pavardė G.) iš veido bruožų atpažino kaltinamąjį A. M., kaip trečią ją žaginusį ir prievartavusį asmenį, vadintą „D.“ (t.1, b.l. 70).

Įsiteisėjusiu 2001 m. birželio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat yra konstatuota, kad 2000 m. rugsėjo 10 d. apie 02:30 val. N. K. (dabartinė pavardė A.) žagino ir seksualiai prievartavo D. N., pravarde „M“ ir 2 nenustatyti asmenys, iš kurių vienas buvo vardu S, o A. G. žagino ir seksualiai prievartavo D. N. (pravardė „M“), nenustatytas asmuo, vardu S ir kaltinamasis A. M.. Šiuo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, D. N. už tai pagal 1961 m. BK 118 str. 3 d. pripažintas kaltu ir nubaustas.

A. G. ir N. A. parodymai yra pastovūs ir abi jos jų neatsisako. Įvykis buvo daugiau nei prieš 10 metų. Apklausų metu jos parodė, kad jų tuoj po įvykio duoti parodymai yra teisingi, tuomet jos viską atsiminė daug geriau nei dabar ir vadovautis reikia ankstesniais pirminiais jų parodymais, todėl tai, kad šiuo metu, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo abi jos ne viską gerai prisimena, pagrindo jų parodymais netikėti, neduoda.

Nepatvirtina faktinė bylos medžiaga ir A. M. parodymų apie tai, kad jis pravardės „D“ neturėjo, kad tokia pravardė yra D. Š., kuris įvykio metu toje vietoje buvo ir galėjo A. A. žaginti ir prievartauti.

Liudytojo D. Š. parodymai rodo, kad jo brolio D. N. pravardė yra „M“, o jo pravardė tikrai yra „D“, bet jis, įvykio metu, griuvėsiuose nebuvo, merginų prievartavime nedalyvavo ir to įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo policijai pradėjus ieškoti D. N..

D. N. parodymai rodo, kad jo brolio D. Š. pravardė tikrai yra „D“, bet įvykio metu D. Š. kartu su jais, nebuvo.

Kolegijos posėdyje apklaustas liudytoju D. P. parodė, kad 2000 m. jo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys yra teisingi. Dirbdamas kriminalinėje policijoje tyrėju, apie tai, kad A. M. vadinamas yra „D“, jis sužinojo kalbėdamasis su gyventojais, bet nei A. M., nei D. N., nepažinojo. Taip pat iš pokalbių su gyventojais sužinojo ir tai, kad D. N. ir A. M. „važiuos pas merginas tartis“.

Kolegijos posėdyje liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad 2000 m. rugsėjo 11 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) PK KNTS. Jo rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys yra teisingi, bet iš ko konkrečiai jis tuo metu tokius duomenis gavo, dabar neprisimena. A. M. tuo metu paieškomas buvo dėl išžaginimo, tad jis, jo ieškodamas, kalbėjosi su daugeliu gyventojų. Iinformacijos A. M. pravardę „D“, neišgalvojo. Tokią ją iš kažko gavęs ir įrašė tarnybiniame pranešime.

2000 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) rajono PK komisaro-inspektoriaus pranešimo apylinkės prokurorui S. K. turinys rodo, kad įtariamojo D. N. pravardė yra „M“, o įtariamojo A. M. pravardė yra „D“ (t. 2, b.l. 28).

2000 m. rugsėjo 11 d. surašyto D. P. tarnybinio pranešimo turinys rodo, kad nustatyta, jog 2000 m. rugsėjo 10 d. nusikaltimą padariusių asmenų grupėje buvo A. M., „M“, t.y. N. D., „D“, t.y., M. A.. Nustatyta ir tai, kad, patikrinus šių asmenų tėvų, tėvukų, draugų gyvenamąsias vietas, šie asmenys nerasti ir, kad A. M. motina paaiškino, jog 2000 m. rugsėjo 11 d. apie 07 val. ryto atėjęs „M“_ - D. N. kartu su jos sūnumi A. M. prašė automobilio nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena abi nukentėjusios nepilnametės, o automobilio negavę, abu išėjo ir negrįžo, o R. M. tėvukai paaiškino, kad 2000 m. rugsėjo 11 d. apie 07 val. ryto atėjus 2 vyrams, A. M. su jais išėjo ir taip pat negrįžo (t. 2, b.l. 29).

2000 m. rugsėjo 11 d. surašyto R. L. tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad, aiškinantis nepilnamečių išžaginimo aplinkybes, gauti duomenys apie tai, jog nusikaltimus padarė A. M., D. N. (m) ir A. M. (D), bet šie asmenys surasti nebuvo. Iš A. M. motinos sužinota, kad 2000 m. rugsėjo 11 d. prieš 07 val. atėjus D. N., A. M. su juo išėjo ir negrįžo, o iš A. M. senelių sužinota buvo, kad 2000 m. rugsėjo 11 d. apie 07 val. atėjus dviem vyrams, A. M. su jais išėjo (t.2, b.l. 30).

Merginų prievartavimo ir žaginimo (konstatuota įsiteisėjusiu 2001 m. birželio 25 d. D. N. atžvilgiu priimtu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) bendrininkų grupėje metu kaltinamojo A. M. buvimas įvykio vietoje kartu su kitais asmenimis, N. A. (buvusi N. K.) paneigimas A. M. parodymų apie tai, kad ji jį tenkinimo oraliniu būdu, pastovūs, nuoseklūs bei vienodi ir vienas kitą papildantys nukentėjusios A. G. (buvusi A.) parodymai apie tai, jog trečias ją seksualiai prievartavęs bei žaginęs asmuo buvo ikiteisminio tyrimo metu josios iš nuotraukų atpažintas (A. M., pravarde „D“), liudytojos N. A. (buvusi K. parodymai apie tai, kad ištrūkus iš jas prievartavusių ir žaginusių asmenų, A. A. sakė, jog trečiasis ją prievartavęs bei žaginęs asmuo buvo vadinamas buvo „D.“ ir, kad jį ji atpažino iš nuotraukų, policijos pareigūnų D. P. ir A. L. tarnybiniai pranešimai bei parodymai apie tai, kad jie, iš pokalbių su gyventojais sužinoję, jog kaltinamojo A. M. pravardė yra „D“, ieškodami jo, nustatė, kad tuoj pat po įvykio ne tik D. N., bet ir kaltinamasis A. M..

D. N. už bendrininkų grupėje padarytus abiejų merginų seksualinius prievartavimus ir žaginimus, nubaustas buvo 10 m. laisvės atėmimo bausme. (t. 1, b.l. 181-186). 2004 m. gegužės 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių naujų baudžiamųjų įstatymų pagrindu, ši D. N. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 118 str. 3 d. perkvalifikuota buvo į 2000 m. BK 149 str. 2 d. paskirta 5 m. laivės atėmimo t.1, b.l. 188-189).

Tiek aprašytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tiek ir konstatuotais įsiteisėjusio Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 25 d. nuosprendžio duomenimis, įvykio metu abi merginos buvo seksualiai prievartaujamos oraliniu būdu bei žaginamos prieš jų valią ir bendrininkų grupe. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nustatyta ir tai, kad šiuos nusikalstamus veiksmus N. K. (A.) atžvilgiu atliko D. N. ir du tyrimo nenustatyti asmenys (vienas iš jų vardu – „S“). Šias įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes N. A. (K.), patvirtino ir šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, tad teismas, svetimkūnio nuteistojo D. N. varpoje nebuvimo konstatavimo pagrindu padarydamas išvadą, jog A. A. M. A. G. neprievartavo ir nežagino, priėmė aiškiai neteisingą nuosprendį.

2001 m. sausio 31 d. teismo med. ekspertizės aktu konstatuotas svetimkūnio D. N. varpoje nebuvimas (t. 2, b.l. 2.3)., teismui pagrindo išvadai, jog A. M. oraliniu būdu santykiavo su A. G. (A.), bet su N. A., nedavė. N. A. parodymuose duomenų apie svetimkūnio D. N. varpoje, buvimą, nėra. Josios parodymai rodo, kad ji, D. N. ją prievartaujant oraliniu būdu, ji D. N. varpoje matė ne esantį svetimkūnį, bet matė esantį kažkokį „iškilimą varpos dešinėje pusėje“. Kas tai per iškilimas, bylos duomenimis nenustatyta. Gi pas A. M. svetimkūnio buvimas konstatuotas ne dešinėje, bet kairėje varpos pusėje, tad, tiek kaltinamasis A. M., tiek ir nuteistasis D. N., teigdami, kad kaltinamasis A. M. tenkino lytinę aistrą su N. K., akivaizdžiai sako netiesą.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad su nukentėjusia A. G. (A.) lytinę aistrą oraliniu ir lytiniu būdais tenkino nuteistasis D. N., nenustatytas asmuo vardu „S“ ir asmuo, vadintas D. Tokias pat aplinkybes nukentėjusi A. G. patvirtino ir duodama parodymus šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, netu.

Nukentėjusiai A. G. po įvykio 2000 m. spalio 24 d. iš nuotraukų atpažinus A. M. kaip ją žaginusį bei seksualiai oraliniu būdu prievartavusį asmenį (1 t., b.l. 70; 2 t. b.l. 191-192), akivaizdu, kad, duodami parodymus, A. M. ir D. N. šioje dalyje taip pat akivaizdžiai sako netiesą.

Nepaneigia A. M. kaltės ir svetimkūnio D. N. lytiniame organe nebuvimo bei svetimkūnio A. M. lytiniame organe - varpoje, buvimo konstatavimai.

2011 m. kovo 28 d. ekspertizės aktu tikrai yra konstatuota, kad po A. M. lytinės varpos oda dirbtiniu būdu daugiau nei prieš 2 metus atsiradęs svetimkūnis turėjo būti juntamas ir matomas oralinio sąlyčio metu ir, kad šis svetimkūnis galėjo A. M. varpoje būti ir 2000 m. rugsėjo 10 d. ( duomenų, kurie pagrįstų, kad toks svetimkūnis 2000 m. rugsėjo 10 d. tikrai buvo, byloje nėra, t. 3, b.l. 161), tačiau tai pagrindo netikėti nukentėjusios A. G. (A.) parodymais, neduoda. Įvykio metu, nukentėjusiai A. G. (A.) buvo 15 metų ir įvykio metu su ja grupės asmenų atlikti oraliniai bei lytiniai santykiai, jai buvo ne tik prievartiniai, bet ir pirmi, tad, būdama stresinės būklės (nukentėjusios teigimu ji verkė, stengėsi ištrūkti ir prašėsi paleidžiama), ji svetimkūnio (jei įvykio metu jis tikrai A. M. varpoje buvo), buvimo galėjo ir nepastebėti, ir nesuprasti.

Patikrinus ir įvertinus bylos medžiagą, sugretinus byloje nustatytus faktus ir palyginus byloje esančių parodymų turinį su bylos duomenų visuma, neginčytinai akivaizdu, jog pagrindo netikėti A. G. (A.) bei N. A. (K.) parodymais, nėra, todėl išteisinamasis teismo nuosprendis naikinamas.

A. M., prieš nukentėjusios valią 2000 m. rugsėjo 10 d. bendrininkų grupėje su nuteistuoju D. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „S“, žagindamas ir oraliniu būdu seksualiai prievartaudamas nukentėjusią A. G. (A.), padarė tuo metu galiojusiame 1961 m. BK 118 str. 3 d. (tuo metu atsakomybė pagal šį straipsnį apėmė ir žaginimą, ir seksualinį prievartavimą) numatytą nusikaltimą – išžaginimą.

Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai 2000 m. redakcijos BK, BPK ir BVK, 2002 m. birželio 27 d. Įstatymas Nr. IX-994 4 str. įpareigojo iki 2003 m. gegužės 1 d. padariusiems nusikalstamas veikas asmenims, jų padarytas veikas, atitinkančias naujame BK numatytų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymius, perkvalifikuoti pagal atitinkamus švelninančius arba kitokiu būdu palengvinančius nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį naujojo BK straipsnius, nes įstatymas, švelninantis bausmes, lengvinantis teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Išžaginimas, pagal 2000 m. BK 149 str., seksualinio prievartavimo, neapėmė. Už jį atsakomybę numatė to meto BK 150 str. Pagal 1961 m. BK, už nepilnametės išžaginimą numatyta buvo nuo 5 iki 15 m. laisvės atėmimo bausmė, o pagal 2000 m. BK, už nepilnamečio išžaginimą BK 149 str. 3 d. numatyta nuo 3 iki 10 m. laisvės atėmimo bausmė, o už BK 150 str. 3 d. numatytą nepilnamečio seksualinį prievartavimą – nuo 2 iki 10 m. laisvės atėmimo bausmė, todėl, kaltinamojo A. M. veika iš 1961 m. BK 118 str. 3 d. perkvalifikuojama į 2000 m. BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.

A. M. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių buvimas, nenustatytas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. M., atsižvelgiama į jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumo laipsnį; į kaltės formą ir rūšį; į nusikaltimų padarymo stadiją; į kaltinamojo asmenybę (amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę); į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimas, nenustatytas; į tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje; į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (tuoj pat po nusikaltimų padarymo pasislėpė nuo tyrimo bei teismo, buvo paieškomas ir surastas EAO pagrindu, būdamas paieškomas, Ispanijoje padarė naują nusikaltimą ir už tai yra nuteistas); į nusikaltimų padarymo aplinkybes, priežastis, sąlygas bei pasekmes; į tai, kad už padarytas nusikalstamas veikas įstatymuose numatytos tik realios laisvės atėmimo bausmės ir pagrindų BK 62 ar BK 54 str. 3 d. taikymui, sąlygų nėra bei į laiko trukmę, praėjusią nuo nusikaltimų padarymo bei į 2004 m. gegužės 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pagal 2000 m. BK 149 bei 150 str. D. N. paskirtų bausmių dydžius.

Apeliaciniais skundais prašoma yra priteisti nukentėjusiai A. G. 30.000 lt neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 str. neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, depresiją ir kt.

Kad žaginimo ir seksualinio prievartavimo pasėkoje nukentėjusi A. G., būdama nepilnametė, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasines kančias ir sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir t.t., abejonių nekyla. Įstatymai nenustato nei atlygintinos neturtinės žalos minimumo, nei maksimumo. Teismų praktikoje priteisiamų padarytų neturtinių žalų dydis, padarytas BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu, svyruoja nuo 4.000 lt iki 85.000 lt, o BK 150 str. 3 d. nusikaltimo padarymu – nuo 5.000 lt iki 15.000 lt., tad nukentėjusios prašoma priteisti už bendrininkų grupėje jos atžvilgiu padarytus sunkius nusikaltimus 30.000 lt dydžio neturtinės žalos suma, savo dydžiu nėra per didelė ir todėl civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.

2005 m. vasario 17 d. išduoto EAO pagrindu A. M. suimtas buvo 2007 m. balandžio 5 d. ir išbuvo suimtas iki 2007 m. gegužės 17 d. (t.3, b.l. 10, 14). Šio laiko įskaityti į bausmės atlikimą, apeliaciniais skundais neprašoma, todėl, neišeinant iš apeliacinių skundų ribų, šis klausimas paliekamas turės būti išspręstas BPK 361-365 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios A. A. – G. apeliacinius skundus tenkinti pilnai.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu:

- pagal BK 149 str. 3 d. - ketveriems metams;

- pagal BK 150 str. 3 d. – ketveriems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jų apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti ketverius metus laisvės atėmimo, bausmę, atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią jam skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Tenkinti civilinį ieškinį ir iš A. M. nukentėjusiai A. G. priteisti 30.000 lt neturtinei žalai atlyginti.