Kauno apylinkės teismo nuosprendis, N1-3889-673/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-12-04
Bylos Nr.: N1-3889-673/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11240-2025-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis: V. M.
Kaltinamasis: A. G., M. J.
Advokatai: Antanas Jarašius, Rima Šmigelskytė, Vytautas Polikaitis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. N1-3889-673/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11240-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,

mažamečio nukentėjusiojo V. M. įstatyminei atstovei mamai V. P. ir įgaliotai atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

kaltinamojo A. G. gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,kaltinamojo M. J. gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. G. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nebesimokantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), padarymu;

M. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą (dalyvumo lygis (duomenys neskelbtini)) gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą: 2024 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2024 m. rugpjūčio 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. kovo 25 d. apie 21.00 val., A. G. ir M. J., veikdami kartu, nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. ties (duomenys neskelbtini), A. G. tyčia smogė kumščiu du kartus mažamečiui V. M. į galvą, o kai šis nukrito, spyrė tris kartus į nugarą, po ko - M. J. spyrė du kartus gulinčiam V. M. į nugarą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvą kairėje kaktos pusėje antakio srityje ir dešinėje kaktos pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini), kartu su M. J. sumušė V. M.. Pripažino, kad jis smogė kumščiu du kartus V. M. į galvą, o kai šis nukrito, gulinčiam spyrė tris kartus į nugarą, po ko M. J. taip pat spyrė du kartus nukentėjusiajam į nugarą. Gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Su nukentėjusiojo 1000 Eur ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka. Pažada nebenusikalsti. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini), kartu su M. J. sumušė V. M.. A. G. sudavė kumščiu du kartus V. M. į galvą, o kai šis nukrito, gulinčiam spyrė tris kartus į nugarą, po ko jis taip pat spyrė du kartus nukentėjusiajam į nugarą. Gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Su nukentėjusiojo 1000 Eur ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus V. P. pareiškimą, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 21.00 val., į namus parėjo sūnus V. M., kuris papasakojo, kad jį sumušė pažįstami asmenys - A. G. ir M. J., sukeldami jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 12-18).

Liudytoja V. P. parodė, kad 2025 m. kovo 25 d. apie 21.00 val., į namus parėjo sumuštas jos sūnus V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurio kairys paakys buvo patinęs ir paraudęs, o sekančią dieną toje vietoje atsirado didelė „mėlynė“, taip pat ant kaktos buvo nubrozdinimų. Sūnus papasakojo, kad susipyko ir susimušė su pažįstamais asmenimis, priežasties nenurodė, o ji jo apie tai neklausinėjo, į medikus nesikreipė, gydėsi namuose. 2025 m. kovo 30 d. dukra S. P. -R. atsiuntė video medžiagą, kurioje matėsi, kaip yra mušamas V. M.. Ji labai pasibaisėjo ir nusprendė kreiptis į policiją. Iš kur dukra gavo tą vaizdo įrašą, nepasakė. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą ji pradėjo aiškintis su sūnumi, kuris pasakė, kad mokykloje susiginčijo su drauge G. I., kaip suprato dėl to, kad ji sūnui V. M. iš pavydo pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis bendrauja su kitais draugais ir draugėmis. Iš mokyklos direktoriaus dar prieš įvykį buvo gavusi informaciją, kad V. M. mokykloje draugauja ir vaikšto su kažkokia mergaite, kaip dabar suprato - G. I.. Sūnaus apie tai nieko neklausinėjo. Sūnus jai pasakė, kad G. I. jį išvadino „ubagu, betėviu, debilu“, dėl to, jis ją pavadino „šliūcha“. Kaip sužinojo vėliau, G. I. dėl šio išvadinimo pasiskundė M. J., kuris dėl to su A. G. sumušė jos sūnų V. M.. Sūnus pasakė, kad su jį sumušusiais asmenimis ir dar dviem, kurie jo nemušė, susitiko autobusų stotelėje prie parduotuvės „Aibė“. Kažkuris iš asmenų pasiūlė jam eiti pasikalbėti, visi keturi nuėjo už sporto centro pastato, kur jis ir buvo sumuštas (1 t., b. l. 12-18, 35).

Liudytoja S. P. – R. parodė, kad 2025 m. kovo 27 d. pamatė, kad pas brolį V. M. po dešine akimi yra „mėlynė“. Paklausus iš kur, brolis jai pamelavo, kad futbolo treniruotėje gavo iš kamuolio į akį. Kovo 28 d. iš savo įseserės S. M. per „Messenger“ gavo vaizdo įrašą su prierašu - ar tai ne jos brolis. Įraše ji atpažino savo brolį V. M., kuris buvo mušamas dviejų jai nepažįstamų vaikinų. Šį vaizdo įrašą ji parodė ir persiuntė mamai V. P.. Pats brolis jai pasisakė, kad susipyko su kažkokia mergaite vardu G., kuri jį pavadini betėviu, ubagu, įžeidinėjo mamą, dėl to jis G. pavadino „šliucha“. Brolis pasakė, kad vienas iš vaikinų, kuris jį mušė, yra buvęs jos klasiokas M. J., o kitas - A. G.. 2025 m. kovo 29 d. brolis jai parodė susirašinėjimo su A. G. žinutes, kuriose A. G. nurodė, kad įvykį filmavo O. ir R., brolis A. siuntė savo fotonuotraukas su sužalojimais. 2025 m. kovo 30 d. brolis gavo žinutę iš minėtos G. sesers, kuri parašė, kad G., kaip suprato, dėl įvykusio ginčo pasiskundė M. J. (1 t., b. l. 146-149).

Liudytojas R. E. parodė, kad 2025 m. kovo 25 d., laike nuo 20.00 val. iki 21.00 val., kartu su O. M. ir A. G. buvo (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. A. G., gavęs kažkokią žinutę į telefoną, kaip vėliau pats sakė iš M. J., jį ir O. M. pakvietė eiti „pagauti“ kažkokį vaiką, kuris pravardžiavo kažkokią mergaitę. Kalbos apie sumušimą nebuvo. Nežinojo apie kokį vaiką ir mergaitę kalbama, bet kartu su O. M. iš draugiškumo sutiko eiti kartu su A. G.. Nuėję į bendrabučio kiemą susitiko M. J.. Visi keturi nuėjo į stotelę, esančią prie parko (duomenys neskelbtini). Einant M. J. sakė, kad tą vaiką reikia pagauti. Minėtas vaikas, kurio jis nepažinojo ir matė pirmą kartą, į stotelę atvažiavo autobusu. M. J. ir A. G. jam kažką sakė, tačiau ką, negirdėjo. Jie visi keturi ir tas vaikas ėjo už sporto mokyklos pastato. M. J. jam davė savo telefoną ir paprašė filmuoti. Matė, kad A. G. kalbėjosi su V., tačiau ką jam sakė, neišgirdo. Kažką pasakęs A. G. kumščiu sudavė 2-3 kartus, kiek tiksliai, neįsidėmėjo, V. į viršutinę kūno dalį, jei neklysta – į galvą. Nuo smūgių V. nukrito ant žolės. Nukritusiam ant žemės V. A. G. sudavė dar 1-2 smūgius į viršutinę kūno dalį, kurią tiksliai vietą ir kuo, neįsidėmėjo. Prie ant žemės gulinčio V. pribėgęs M. J. spyrė V. du kartus į viršutinę kūno dalį, kurią vietą - neįsidėmėjo. Iš pradžių V. klausė, ką jie daro, bet po spyrių nebejudėjo. Suprato, kad jis galėjo prarasti sąmonę, tačiau ar taip buvo, nežino. M. J. V. judino. V. pradėjo judėti, ar ką sakė, nepamena. Ar pas V. buvo kokių nors sužalojimų, nematė. M. grąžino telefoną, po to jis, A. G. ir O. M. ėjo į bendrabutį, o M. J. dar trumpam liko su V., bet netrukus prisidėjo prie jų. A. G. ir M. J. dėl vaiko mušimo nieko nesakė, nes nenorėjo kištis į situaciją. Po įvykio M. J. jam atsiuntė filmuotą vaizdo įrašą, bet jis jo niekam neplatino ir nepersiuntė (1 t., b. l. 152-155).

Liudytojas O. M. parodė, kad 2025 m. kovo 25 d., laike nuo maždaug 20.00 val. iki 21.00 val., buvo (duomenys neskelbtini) bendrabutyje kartu su R. E. ir A. G.. A. G. jam pasiūlė eiti pasivaikščioti, tačiau dėl kokios priežasties - iš pradžių nesuprato. Išėję į bendrabučio kiemą sutiko M. J.. Kurį laiką visi keturi vaikščiojo, bendravo, po to A. G. jam pasakė, kad reikia pagauti kažkokį vaiką, nes jis susipyko su kažkokia mergaite, kurią išvadino negražiais žodžiais. M. J. jam pasakė kažką panašaus, kad ta mergaitė jam parašė, kad jis tą vaiką pagautų, sumuštų ir paleistų. Jis pats šios žinutės nematė. M. J. pasakė, kad tas vaikas, kuriam 13 metų, turi atvažiuoti autobusu ir jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę. Kas ir kokius veiksmus su tuo vaiku atliks nesitarė, bent tokių kalbų negirdėjo. Tam vaikui išlipus stotelėje, su juo kalbėjosi M. J., tačiau ką jam sakė, negirdėjo. Visi kartu nuėjo už sporto mokyklos pastato, kur A. G. jam davė savo telefoną ir prašė filmuoti, bet jis atsisakė. Matė, kad tada A. G. priėjo prie R. E., kuris lyg paėmė telefoną. R. E. filmavo, kaip A. G. kalbėjosi su vaiku, ką tiksliai sakė - neišgirdo, kadangi stovėjo apie 3-5 žingsnių atstumu nuo jų. Matė, kad po pokalbio A. G. smogė vieną kartą vaikui į galvos sritį, dėl ko vaikas apsisuko ir nukrito ant žemės. Ar A. G. sudavė daugiau smūgių vaikui, neįsidėmėjo. Atkreipė dėmesį, kad nukritęs ant žemės vaikas nebejudėjo. Tada prie ant žemės gulinčio vaiko pribėgo M. J. ir du kartus spyrė berniukui į viršutinę kūno dalį, kažkur ties šonu. Vaikas nejudėjo ir nekalbėjo, suprato, kad prarado sąmonę. M. J. vaiką judino ir šis atsipeikėjo. Tada A. G. liepė vaikui atsiklaupti ir atsiprašyti mergaitės. R. E. tai taip pat filmavo, tačiau iš kieno telefono, nežino. Po to jis su A. G. ir R. E. išėjo, o M. J. liko su vaiku, tačiau apie ką jie kalbėjosi, nežino. A. G. ir M. J. nesudrausmino, nes nenorėjo kištis į šią situaciją (1 t., b. l. 158-161).

Rašytiniai įrodymai.

V. P. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą ir fotonuotraukas (1 t., b. l. 75-77), kuriuose užfiksuotas susirašinėjimas apie įvykį, kraujosruvų ant vaiko veido nuotraukos, bei vaikui smūgius suduodantys asmenys (1 t., b. l. 86-88).

Iš vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos matyti, kad V. M. nurodė, jog mokykloje susiginčijo su G., kuri pasipasakojo M. J. ir šis su draugais nusprendė jį paauklėti. Vienas vaikinas jam trenkė į veidą, į smilkinį, jis pargriuvo, po to buvo smūgis į akį, vaikinai spardė į jo koją ir nugarą. Įvykio metu sąmonės nebuvo praradęs, tik buvo užsimerkęs ir šiek tiek sulaikęs kvėpavimą (1 t., b. l. 120-143).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G649/2025(02) nurodyta, kad V. M. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvos kairėje kaktos pusėje antakio srityje ir dešinėje kaktos pusėje padarytos kietu buku daiktu ir galėjo būti padarytos užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti greičiausiai smūgiuojant ranka, nors neatmetama ir spyrio galimybė. Objektyviai užsifiksavę trys trauminiai poveikiai. Be pašalinės traumuojančios jėgos poveikio V. M. taip susižaloti negalėjo. Turimais duomenimis sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų vertinant atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tiek smūgių sudavimo metu, tiek ir vėliau, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 73-74).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką mažamečiui. Mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo (BK 141 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu buvo 13 metų, jis laikytinas mažamečiu.

Kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais prisipažino visiškai, patvirtino, kad prieš mažametį asmenį atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suvokia, kad sužalojo vaiką ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Ir be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę įrodo ištirti įrodymai: liudytojas R. E. parodė, kad matė, kaip A. G. kumščiu sudavė 2-3 kartus nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, jei neklysta – į galvą, nuo smūgių nukentėjusysis nukrito, tada A. G. sudavė jam dar 1-2 smūgius į viršutinę kūno dalį, o pribėgęs M. J. spyrė nukentėjusiajam du kartus į viršutinę kūno dalį; liudytojas O. M. parodė, kad matė, kaip A. G. smogė vieną kartą nukentėjusiajam į galvą, dėl ko jis nukrito ant žemės, tada prie gulinčio nukentėjusiojo pribėgo M. J. ir du kartus spyrė į viršutinę kūno dalį, kažkur ties šonu; liudytoja V. P. – nukentėjusiojo mama, parodė, kad vaikas jai papasakojo, kad jį sumušė M. J. ir A. G.; liudytoja S. P. – R. parodė, kad gavo įrašą, kuriame atpažino mušamą savo brolį (nukentėjusįjį) dviejų jai nepažįstamų vaikinų, vėliau brolis pasisakė, kad susipyko su kažkokia mergaite, kuri paskundė ir todėl tie vaikinai, t. y. M. J. ir A. G. jį sumušė; analogiškas aplinkybes apie patirtą smurtą nukentėjusysis nurodė ir vaiko teisių apsaugos specialistėms, kas užfiksuota vaiko situacijos vertinimo dokumentuose; vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamųjų smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį; teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė vaikui fizinį skausmą.

Kaltinamieji veikė kartu ir tiesiogine tyčia, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, pagal amžių, o M. J. ir pagal kriminalinę praeitį, suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jų naudojami smurtiniai veiksmai sukels mažamečiui fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to sąmoningai siekė.

Tarp kaltinamųjų veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažamečiui dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. G. ir M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš mažametį vaiką, demonstruojant savo tariamą viršenybę, smurtauti susitariant iš anksto ir smurtaujant kartu, smurtaujant dėl niekaip nepateisinamos priežasties, taip pat atsižvelgia ir į skirtingą kaltinamųjų atliktų smurtinių veiksmų turinį; į tai, kad yra viena kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininkų asmenybes charakterizuojančius duomenis:

1) A. G.: nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, tačiau 2025-03-03 prokuroro nutarimu jo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 2 d. buvo nutrauktas vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p. ir kaltinamajam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė (3 t., b. l. 46-53), ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe už alkoholio vartojimą, nebesimoko, kaltinamojo tvirtinimu – dirba, buvusios mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, charakteristikoje taip pat nurodoma, kad tėvai kaltinamojo mokymusi nesidomėjo ir su kaltinamuoju neturi tarpusavio ryšio;

2) M. J.: teistas už smurtinį nusikaltimą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam iki 2026-04-02 nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis su ribojimais darbinėje veikloje (3 t., b. l. 41), registruotas psichikos sveikatos centre (diagnozės - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini); kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos F06.8), buvusios mokymosi įstaigos charakterizuojamas iš esmės teigiamai.

Labai jauno amžiaus kaltinamiesiems, atsižvelgiant į juos charakterizuojančius duomenis, neskirtinos griežčiausios bausmės, bet skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 str.), nusikaltimo iniciatoriui ir pavojingiau smurtavusiam A. G. skiriant maksimalią laisvės apribojimo bausmę - galimą skirti nepilnamečiui (BK 90 str. 5 d.), o vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - M. J. skiriant mažesnę laisvės apribojimo bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 48 str.), kaltinamiesiems skiriant įpareigojimus ir bausmes 1/3 mažinant (BK 64¹ str.).

Atleisti nusikaltimo padarymo metu nepilnamečiu buvusio kaltinamojo A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str., teismo manymu, nėra pagrindo, nes nebegalima daryti išvados, kad jis, 2025-03-03 jau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str., šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 93 str. 1 d.).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Mažamečio nukentėjusiojo V. M. atstovė pagal įstatymą – mama V. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, nes jos vaikas buvo sumuštas/sužalotas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sukelti nepatogumai, nes buvo priverstas keisti mokyklą, vaikas buvo pažemintas, dėl vaizdo įrašo internete sulaukė užgauliojimų (1 t., b. l. 59-60).

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurtavo mažamečio atžvilgiu, sukėlė jam skausmą, padarė minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruva kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvą kairėje kaktos pusėje antakio srityje ir dešinėje kaktos pusėje, taip nežymiai sutrikdydami sveikatą, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų mažametis nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, stresą, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, todėl jam neabejotinai neturtinė žala padaryta buvo. Be to, kaltinamųjų buvo pasirūpinta, kad jų atliekami smurtiniai veiksmai būtų nufilmuoti, vaizdas buvo patalpintas internete, kas akivaizdu nukentėjusiajam sukėlė papildomą žalą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš mažametį vaiką, tai yra žmogų, kuris dėl savo amžiaus ir psichikos savybių negalėjo adekvačiai ir lygiaverčiai pasipriešinti dviem vyresniems kaltinamiesiems.

Svarstant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis A. G. yra darbingas, dirbantis, o kaltinamasis A. J., nors ir turi neįgalumą, tačiau yra darbingas ir gali dirbti, be to nurodė, kad artimiausiu laiku pradės dirbti pas ūkininką. Turtinė žala iš kaltinamųjų nėra priteisiama.

Teismo įsitikinimu, mažamečiui nukentėjusiajam gali ir turi būti priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis, teismo manymu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcingas ekonominei situacijai, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai, yra adekvatus kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusio vaiko patirtiems išgyvenimams, sumą priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes nukentėjusiajam padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su abiejų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Nepilnamečiui nukentėjusiajam V. M. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės skirtina jo atstovė pagal įstatymą – mama V. P..

Daiktinis įrodymas.

Viena laikmena su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, saugoma byloje (1 t., b. l. 77), paliktina toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

VGTPT mažamečiam nukentėjusiajam atstovauti paskirto atstovo – advokato išlaidos ir kaltinamajam (-iesiems), tame tarpe nepilnamečiu buvusiam A. G., ginti paskirto (-ų) advokato (-ų) išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovo ir kaltinamojo (-ųjų) gynėjo (-ų) dalyvavimą užtikrino teismas, į tai, kad kaltinamieji, gaunantys nedideles pajamas, pirmiausia privalo atlyginti priteistą žalą, į tai, kad baudžiamasis procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą - iš kaltinamojo (-ųjų) šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), ir nuteisti – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti (smurtinį) elgesį keičiančioje programoje, 2) įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam V. M., gim. (duomenys neskelbtini), 3) įpareigojant dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis;

vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti (smurtinį) elgesį keičiančioje programoje, 2) įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam V. M., gim. (duomenys neskelbtini), 3) įpareigojant dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), ir nuteisti – 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės laiku: 1) įpareigojant dalyvauti (smurtinį) elgesį keičiančioje programoje, 2) įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam V. M., gim. (duomenys neskelbtini), 3) įpareigojant dirbti/būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. G. ir M. J. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės paskiriant jo atstovę pagal įstatymą – mamą V. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą - vieną laikmeną su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė