Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai J. K.-G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K.-G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėja pateikė teismui VSDFV 2014 m. birželio 25 d. informaciją apie pareiškėjai išduotus elektroninius nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 101).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius teismui pateikė su byla susijusią medžiagą (b. l. 73–92), atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismo posėdyje VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2015 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (11.1)I-1646 „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų“ (toliau – skundžiamas sprendimas) (b. l. 48) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 6-24-9902 pareiškėjai buvo skirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 78). Minėtame sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 6-24-13004 pareiškėjai buvo skirta motinystės pašalpa nuo 2014 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. (iki vaikui sukaks dveji metai) (b. l. 92). Šiame sprendime buvo nurodyta tokia pati sprendimo apskundimo tvarka kaip ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 7 d. sprendime. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su minėtais VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais, 2015 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į VSDFV (b. l. 49–51). Pareiškėja VSDFV prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ir perskaičiuoti jai priklausančią motinystės pašalpą. 2015 m. vasario 26 d. skunde pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 51). Nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes po komplikuoto gimdymo nuolat teko slaugyti ir rūpintis dukra, kuri gimė neišnešiota (2,5 mėnesio anksčiau nei numatyta), dukrą pareiškėja buvo priversta nuolat (kas 2 savaites) vežioti pas gydytojus į Lenkijos Respubliką. Pareiškėja prie 2015 m. vasario 26 d. skundo pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (b. l. 52–67). VSDFV, atsakydama į minėtą pareiškėjos skundą, skundžiamu sprendimu nurodė, kad, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, (toliau – Taisyklės) 31 punktu, nenagrinėja pareiškėjos skundo, kaip pateikto praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Nesutikdama su šiuo VSDFV atsakymu, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), apibrėžiančio inter alia ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų nagrinėjimą, 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pareiškėja 2015 m. vasario 26 d. skundu iš esmės ir siekė ginčą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų inicijuoti privaloma išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pagal Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Būtent ginčus ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – VSDFV – turi įgaliojimus, išplaukiančius iš Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio, konstatuoti tokio termino praleidimą.

Pareiškėja 2015 m. vasario 26 d. skunde nurodė, kad apie VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ji sužinojo, sprendimų priėmimo dieną (b. l. 50). Taigi, VSDFV skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido įstatymu įtvirtintą terminą, pateikti skundą privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Praleisto skundo padavimo termino pareiškėja neginčija.

Pagal Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame, be kita ko, numatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Pagal Taisyklių 31 punktą, pareiškėjui apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Be to, gero viešo administravimo principas taip pat reikalauja, kad bet kokia viešojo administravimo subjekto valia (ypač tokia, kuri gali neigiamai įtakoti asmens teises ar teisėtus interesus) negali būti numanoma, t. y. ji turi būti aiškiai išreikšta administraciniame sprendime (šiuo atveju – individualiame administraciniame akte), laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų inter alia susijusių su viešojo administravimo subjektų pareiga savo priimamus sprendimus pagrįsti ir motyvuoti. Atsižvelgdama į tai ir į Taisyklėse įtvirtintą aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV direktoriaus pavaduotojas prieš nuspręsdamas pareiškėjos skundo nenagrinėti turėjo nuspręsti, kad nėra pagrindo termino atnaujinti, o toks sprendimas turėjo būti aiškiai išreikštas, pagrįstas ir motyvuotas. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas (2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). VSDFV, nagrinėdama skundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra saistoma inter alia pačios nusistatytų atitinkamų procedūrinių reikalavimų.

Skundžiamame sprendime VSDFV direktoriaus pavaduotojas pareiškėjos pateiktų įrodymų, galimai sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, neanalizavo ir jokio aiškiai išreikšto, pagrįsto ir motyvuoto sprendimo dėl termino atnaujinimo nepriėmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV direktoriaus pavaduotojas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė dėl pareiškėjos 2015 m. vasario 26 d. skundo nenagrinėjimo, neišsprendęs pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas naikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir VSDFV įpareigojama pareiškėjos 2015 m. vasario 26 d. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K.-G. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1646 „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjos J. K.-G. 2015 m. vasario 26 d. skundo priėmimo klausimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.