Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2021-08-24 pagal BK 281(1) str. 1 d., 34 MGL dydžio bauda; 2022-04-06 pagal BK 145 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė; 2022-11-03 bausmę atliko,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2024-06-16 apie 12.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia galva sudavė vieną smūgį A. K. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairės akies voko srityje, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. A., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., bei apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytą dieną buvo nuėjęs prie buvusios sugyventinės A. K. namų. Pas A. K. buvo nuėjęs, nes ji prieš tai dieną jam buvo skambinusi telefonu, kai jis dar buvo blaivus. Pokalbio metu ji jį sumenkino. Tai jį įžeidė. Išgėręs alkoholio, ėjo aiškintis. Nuėjęs rėkavo, šūkavo. Rėkaudamas galėjo A. K. suduoti galva vieną smūgį jai į veidą, tačiau konkrečiai to neprisimena, nes buvo neblaivus, buvo stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pergyvena. A. K. atsiprašė (b. l. 160-162).

Liudytoja V. K. parodė, kad 2024-06-16 apie 12.30 val., būdamas neblaivus, buvęs jos dukros sugyventinis E. A., atėjęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), užėjo į svetainės kambarį, agresyviai nusiteikęs sušuko ant jos dukros A. K. - "ateik čia". Išsigandusi dukra pribėgo prie jos lovos ir atsistojo prie sienos. E. A., pribėgęs prie dukros, abiem rankomis suėmė ją už pečių, prispaudė prie sienos ir galva sudavė vieną smūgį į veidą. Po smūgio pas dukrą kairės akies srityje atsirado kraujosruva. Išsigandusi pradėjo šaukti. E. A. paleido jos dukrą ir išėjo per duris į lauką (b. l. 65-66).

Liudytoja A. M. parodė, kad 2024-06-16 apie 12.59 val. buvo gautas pranešimas, kad neblaivus kaimynas turintis rankoje mečetę ir bakelį benzino grasina, padegė šalia namų žolę, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja, kaip vėliau nustatyta A. K., kuri nurodė, kad į namus atėjęs buvęs sugyventinis sugriebė rankomis jai už pečių, prispaudė prie sienos ir galva sudavė jai vieną smūgį į veidą. A. K. kairės akies srityje matėsi paraudimas. Medikų pagalbos ji atsisakė, nurodė, kad į medikus kreipsis vėliau. Pranešėja turėjo pretenzijų. Iš jos buvo priimtas pareiškimas, ji buvo apklausta. Įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad įvykį matė pranešėjos motina V. K.. Ji buvo apklausta. E. A. įvykio vietoje nebuvo (b. l. 69-72).

Liudytojas R. K. parodė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoja A. M., analogiški jos duotiems parodymams (b. l. 75-78).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dvejų aukštų, žalios spalvos medinis namas. Į namo teritorija patenkama, keliuku esančio šalia (duomenys neskelbtini)g. namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Namo teritorija neaptverta tvora, taip pat, namo vidus ir namo teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 15-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu). Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. K. sužalojimo jai padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą (b. l. 51).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2024-06-16 Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas. Pranešimas užregistruotas 2024-06-16 12.55 val. Prašome, kad atvažiuotų policija, adresu (duomenys neskelbtini), nes E. A. atlėkęs smurtauja, su bakeliu, su mečete laksto, uždegė žolę, uždegs tuoj namą (b. l. 81-84).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodo ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios, liudytojų apklausos protokole užfiksuoti duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kaltinamojo duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto būdamas recidyvistu.

Vadovaujantis BPK 140 str. nustatyta tvarka E. A. nebuvo sulaikytas. Nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 163-166).

Prokuroras siūlo pripažinti kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., skirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per bausmės laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi, prašo laisvės apribojimo bausmės laiką sutrumpinti (b. l. 175-177).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, nedirbantis, psichikos ligų bei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. 2024-09-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini), netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 108-109).

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro prašomos rūšies bausmę, jos dydį kiek sumažinus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog laisvės apribojimo bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamojo asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliktina iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pripažinti E. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per bausmės laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per bausmės laikotarpį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę palikti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.